Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį. Tačiau platesnė tendencija išlieka nepakitusi: Amerika atsitraukia, o Europai būtina keisti savo požiūrį į gynybą.
Diplomatinė kova
D. Trumpas teigė su V. Putinu akis į akį susitikęs siekdamas susitarimo dėl taikos Ukrainoje. Jei anksčiau tokia žinia būtų sukėlusi sumaištį, dabar Europa jau labiau pripratusi prie nenuspėjamo JAV prezidento stiliaus.
Europos lyderiai stengėsi aiškiai nubrėžti raudonąsias linijas: paliaubos turi būti paskelbtos prieš bet kokius susitarimus. Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas, tapęs D. Trumpo golfo partneriu, buvo pasiųstas perduoti Europos poziciją. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Lammy Cheveninge koordinavo derybas su JAV viceprezidentu J. D. Vance’u ir V. Zelenskio patarėju Andrijumi Jermaku.
Toks kruopščiai surežisuotas Europos atsakas rodo, kad bent diplomatinėje srityje žemynas sustiprėjo: jis turi aiškią strategiją, kaip elgtis su D. Trumpu, ir planą, kaip toliau remti Ukrainą.
Vašingtono derybos ir saugumo garantijos
Po susitikimo Aliaskoje D. Trumpas Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kelis Europos lyderius. Derybų metu buvo kalbėta apie saugumo garantijas Ukrainai. D. Trumpas teigė, kad šios garantijos bus teikiamos įvairių Europos šalių, koordinuojant su JAV, nors NATO narystės Kyjivas nesulauks.
„The Financial Times“ pranešė apie dokumentą, numatantį, kad Ukraina už maždaug 100 mlrd. JAV dolerių pirks amerikietiškų ginklų, o jų finansavimą užtikrins Europos šalys. V. Zelenskis vėliau patvirtino, kad per artimiausias 10 dienų bus įformintos konkrečios garantijų sąlygos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė galimą taikos viršūnių susitikimą Ženevoje, tačiau pabrėžė: „Tik pati Ukraina spręs, ar daryti teritorines nuolaidas Rusijai.“ Pasak jo, V. Putinas yra „grobuonis, žmogėdra prie mūsų vartų“, kuris niekada nesilaiko pažadų.
Europos karių planai be JAV
Dar daugiau klausimų sukėlė D. Trumpo pareiškimai apie galimą tarptautinių pajėgų dislokavimą. JAV prezidentas paskelbė, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija pasirengusios siųsti savo karius taikai užtikrinti Ukrainoje, tačiau pabrėžė, jog amerikiečiai prie jų neprisidės.
„Jos nori dislokuoti karius“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad šios šalys iš anksto sutiko imtis tokios atsakomybės. Paklaustas, ar JAV karių tikrai nebus, jis atsakė: „Turite mano garantiją – aš esu prezidentas. Aš tiesiog bandau sustabdyti žmonių žudymą.“
Kalbėdamas su „Fox News“, D. Trumpas pridūrė besitikintis, kad V. Putinas „bus geras“. „Jei ne – situacija bus sudėtinga“, – perspėjo jis.
Neapibrėžta ateitis
Nepaisant kalbų apie dvišalį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą bei galimą trišalę konferenciją, karo Ukrainoje pabaiga kol kas tolsta. Rusijos dronų atakos nesiliauja, o V. Putinas vis dar siekia spausti Kyjivą.
Europos lyderiai – nuo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iki Vokietijos, Italijos, Suomijos bei NATO – deklaruoja paramą Ukrainai. Tačiau lieka klausimas: ar Europa pajėgi išlaikyti vienybę ir ištvermę, jei JAV parama toliau silpnės?
Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkai, V. Putinas tikisi, kad Europa susiskaldys ir pasiduos, vengdama aukoti savo patogumus dėl karo. Nuo to, ar senasis žemynas sugebės įrodyti priešingai, priklausys ne tik Ukrainos ateitis, bet ir visa Europos saugumo architektūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
