Užsienis

Ukrainos kariuomenė demonstruoja, kad tankai neprarado savo reikšmės mūšio lauke net ir 2026 metais, kai plačiai naudojami bepiločiai orlaiviai. Apie tai autoriniame straipsnyje leidiniui „The Telegraph“ rašo į atsargą išėjęs britų pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Autorius primena, kad per visapusišką Rusijos karą prieš Ukrainą tankai prarado ankstesnį vaidmenį mūšio lauke ir ne kartą buvo vadinami pasenusiu ginklu.

Iš Kišiniovo tarptautinio oro uosto dėl pranešimo apie užminavimą buvo evakuoti keleiviai ir darbuotojai. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis „NewsMaker“, informaciją patvirtino pasienio policija ir oro uosto spaudos tarnyba. Įvykio vietoje dirba specializuoti Moldovos vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Gali keistis skrydžių tvarkaraštis Keleivių registracija laikinai sustabdyta, todėl galimi skrydžių tvarkaraščio pakeitimai.

Didelė Viduržemio jūros audra nusiaubė lietuvių pamėgtą Kretos salą bei sukėlė potvynius dalyje Ispanijos ir Prancūzijos. Liūtys daug žalos pridarė ne tik dėl to, kad buvo labai smarkios, bet ir dėl to, kad atkeliavo po ilgus mėnesius trukusios sausros. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Plaukia trečiasis pagal dydį Prancūzijos miestas Monpeljė. Po visą vasarą trukusios sausros vos per vieną dieną ten iškrito dviejų mėnesių kritulių norma.

Amerikiečiai siunčia jūrų pėstininkus į Baltijos jūrą saugoti kabelių ir kitų jūros dugne esančių objektų. Ši žinia sutapo su Rusijos netikėtu žingsniu – jie jūroje sulaikė į Estiją plaukusį, vokiečių kompanijai priklausantį laivą. Rusų hibridinę provokaciją įtaria ir suomiai – bent keliolika jų parlamentarų pranešė, kad į jų namus buvo įsilaužta, šalies valdžia įtaria, kad tai gali būti dar vienas rusų bandymas įbauginti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį perspėjo, kad žydų valstybė privers bet kokią jėgą, stovinčią už „Flydubai“ incidento, „labai brangiai sumokėti“, tačiau nepateikė įrodymų, jog už tai atsakinga kokia nors šalis. „Laikui bėgant vaizdas tampa aiškesnis: užpuolikas buvo paveiktas islamistinės radikalizacijos. Jis atvyko sudaužyti lėktuvo su visais jame buvusiais keleiviais“, – pareiškime sakė B. Netanyahu.

Kyjive Rusijos bepilotis orlaivis vėl pataikė į Pietinį tiltą. Apie tai „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, skelbia „Ukrinform“. „Vėl pataikyta į Pietinį tiltą. Priminsiu, kad po kelių priešo atakų tiltas šiuo metu uždarytas automobilių ir metro eismui“, – rašė V. Klyčko. Jis pažymėjo, kad į įvykio vietą vyksta skubiosios tarnybos.

Remdamasis tyrimo medžiaga ir Europos saugumo tarnybų informacija, Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad neseniai vykdytos nesėkmingos diversijos Leipcigo oro uoste pagrindinis sumanytojas greičiausiai yra Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis Olegas Levuškinas. Laikraštis nurodo, kad O. Levuškinas suteikė logistinę paramą ir padėjo pasiruošti išpuoliui.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, žinomas dėl ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, paskirtas Rusijos prekybos centrų tinklo „Hyperglobus“, anksčiau priklausiusio Vokietijos grupei „Globus“, stebėtojų tarybos nariu, penktadienį pranešė Rusijos laikraštis RBK. G. Schroederis palaikė ryšius su V. Putinu ir po to, kai Kremlius pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad Europos šalys sutiko leisti naudoti „didžiulį kiekį“ dyzelino iš savo atsargų. Vašingtonas spaudžia imtis veiksmų, siekdamas pažaboti kainų šuolį dėl karų Irane ir Ukrainoje. „Europa ką tik sutiko išleisti didžiulį kiekį savo gausių dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Didžiojo septyneto (G7) šalys susitarė per artimiausius keturis mėnesius panaudoti 100 mln.

Po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos grasinimų Europai – su garsiais pareiškimais išstojo diktatorius Putinas. Savo kalboje jis stengėsi įvaryti Europos šalims branduolinio karo baimę ir pasėti dvejones dėl tolesnės paramos Ukrainai. Grasino taikyti į objektus Europoje. Į aštrėjančią Kremliaus retoriką NATO aljansas atsako raginimu reaguoti ramiai ir toliau remti Ukrainą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusija vis daugiau valstybės pinigų nukreipia karui Ukrainoje. Pagal naujausius biudžeto planus, artimiausiais metais karinės išlaidos gali pasiekti milžiniškas sumas, o tam aukojamos sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitos civilinės sritys. 2027 metų biudžete Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimui numatė net 35 proc. visų išlaidų – daugiau, nei paskutiniais metais prieš Sovietų Sąjungos žlugimą išleisdavo SSRS. Per metus tam ketinama skirti 17,147 trln. rublių (apie 181,9 mlrd.

Užtikrinti saugumą siekianti Airija uždraudė jaunesniems nei 18 metų asmenims važinėtis elektriniais paspirtukais. Toks draudimas įvestas praėjus vos keturioms savaitėms po to, kai šalis Airija įvedė taisykles, pagal kurias elektrinių paspirtukų naudotojai privalo dėvėti šalmus ir drabužius su atšvaitais, skelbia portalas „TVP World“. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama naudotis elektriniais paspirtukais, dabar padidintas nuo 16 iki 18 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas stiprins oro atakas prieš Kyjivą tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose vyks tarpiniai Kongreso rinkimai, numatyti lapkričio pradžioje. Rusijos okupantų tikslas – priversti gyventojus išvykti iš Kyjivo.

Baltarusija ir toliau remia Rusijos atakas iš oro prieš Ukrainą, leisdama savo teritorijoje naudoti signalų perdavimo ir stiprinimo įrangą. „Shahed“ ir „Geran“ tipo dronai, skrendantys Ukrainos vakarinių sričių ir pasienio su Lenkija link, gauna papildomą signalą iš Baltarusijos teritorijos, per interviu televizijai sakė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Retransliatorius įjungiamas, kai Rusija paleidžia dronus, o vėliau išjungiamas.

Rusijos specialiosios tarnybos gavo nurodymą suaktyvinti veiklą Europos Sąjungos ir NATO šalių teritorijoje. Kalbama apie pasirengimą hibridinėms operacijoms, kuriomis siekiama pakirsti paramą Ukrainai ir susilpninti Aljanso pajėgumus.

Lenkijos gynybos ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką šalies pasirengimą karui, tobulinant gynybos valdymo sistemą ir spartinant karių dislokavimą svarbiausiose vietose, penktadienį pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“. Ministerijos žiniasklaidos skyrius dienraščiui „Rzeczpospolita“ patvirtino, kad toks projektas rengiamas.

Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul paskyrė specialiąją prokurorę tirti įtariamą grupinį išžaginimą Cornellio universitete, nušalindama anksčiau kaltinimų pateikti atsisakiusį apygardos prokurorą. Apie tai ketvirtadienį pranešė pati gubernatorė. JAV prokurorai atnaujino tyrimą po to, kai nukentėjusioji rugsėjį pateikė civilinį ieškinį. Šis žingsnis dar labiau sustiprino kaltinimus, kad prestižinis universitetas neužtikrino tinkamos vyrų atsakomybės.

Atakamos dykumoje Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje šiuo metu stebimas neįprastas reiškinys: vienoje sausiausių pasaulio vietų gausiai žydi augalai. Šios neįprastos situacijos priežastis – klimato reiškinys El Ninjo“, televizijos kanalui „CNN Chile“ sakė Čilės miškų tarnybos „Conaf“ vadovė Aida Baldini Urrutia. Tai, kas kitur sukelia bėdų, Atakamos dykumoje sudaro palankias sąlygas augalams augti, kalbėjo ji. Dėl El Nijo sukeltų kritulių 17 tūkst.

Rusijos Irkutsko srityje Šelechovo rajono ligoninė buvo uždaryta karantinui po to, kai nuo maro mirė pacientė, dirbusi maro prevencijos institute, rašo „The Moscow Times“, remdamasi leidiniu „Liudi Baikala“ ir „Telegram“ kanalu „Mash“. Irkutsko srities Šelechovo mieste rajono ligoninės stacionaro skyrius buvo uždarytas dėl įtarimų, kad vienam iš pacientų galėjo būti diagnozuota „ypač pavojinga infekcija“. Leidinys „Liudi Baikala“, „Telegram“ kanalas „Mash“ ir televizijos kanalas REN TV teigia,...

Indijos pilotas Smitas Machchharas, penktadienį bendraudamas su savo šalies ministru pirmininku Narendra Modi, teigė, kad per savo antrojo piloto išpuolį skrydžio iš Dubajaus į Tel Avivą metu stengėsi apsisaugoti ir apsaugoti lėktuvo keleivius. „Stengiausi išgelbėti savo gyvybę, tačiau žinojau, kad negaliu leisti visiems tiems žmonėms žūti“, – sakė S. Machchharas kalbėdamas iš ligoninės lovos.

Praėjus mėnesiui po Anak Krakatau ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje, sukėlusio oro eismo chaosą, netoli jo aptiktos dvi naujos salos.  Abi salos yra mažiau nei už kilometro nuo Anak Krakatau, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šalies vulkanologijos tarnybos atstovė. Aplink ugnikalnį ir toliau galioja padidintas pavojaus lygis. Naujas salas aptiko Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės stebėjimo palydovai „Sentinel“, teigė tarnybos atstovė Rita Susilawati.

Izraelio nacionalinė oro linijų bendrovė „El Al“ pranešė buvusi priversta atšaukti penktadienį planuotus repatriacinius skrydžius iš Dubajaus. Jie buvo suplanuoti bendrovei „Flydubai“ po išpuolio lėktuve sustabdžius skrydžius į Tel Avivą. „El Al“ teigimu, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) institucijos nesuteikė leidimo nusileisti dviem specialiesiems skrydžiams, apie kuriuos buvo paskelbta vėlyvą ketvirtadienio vakarą.

Penktadienį visoje Prancūzijoje dėl jau savaitę trunkančių moksleivių protestų buvo uždaryta beveik 400 vidurinių mokyklų. Per protestus sužeista dešimtys darbuotojų ir sulaikyta apie 2 tūkst. žmonių, pranešė pareigūnai. Praėjusią savaitę Paryžiaus regione prasidėjęs protestų judėjimas greitai išplito po visą šalį. Vyresniųjų klasių moksleiviai blokuoja patekimą į savo mokyklas, neišvengta ir susirėmimų su policija.

Spalio 2-osios naktį Rusijai atakuojant Ukrainą, Rumunijoje, kaip įtariama, vėl nukrito dronas, įvykio vietoje kilo gaisras, pranešė Rumunijos gynybos ministerija, kurios paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „RBC-Ukraine“. Ministerijos duomenimis, Rumunijos radarų stebėjimo sistema užfiksavo naujas dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės, kuria ties šiaurine Tulčos apskrities dalimi eina siena su Rumunija. Apie 5 val.

Ukraina gavo pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo iš keturių šalių: Indijos, Turkijos, Egipto ir JAV. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi įvairiems paliaubų formatams, tačiau tik su sąlyga, kad ugnies nutraukimas apims ir energetikos sritį, ir Juodąją jūrą, rašo „European Pravda“. „Turime keturis pasiūlymus. Plačiausias – Indijos pasiūlymas. Esame pasirengę energetikos ir Juodosios jūros paliauboms. Bet tik tokiu deriniu.

Ukraina, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dronų atakomis per Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus apsunkino galimybę atnaujinti taikos derybas. Maskva buvo pasirengusi atnaujinti derybas dėl Ukrainos „kad ir rugsėjo 21 d.“, praėjus dienai po Valstybės Dūmos rinkimų, pareiškė V. Putinas Valdajaus diskusijų forume Maskvoje.

Vienas JAV vyriausybės darbuotojas ketvirtadienį buvo sulaikytas dėl įtariamos paramos Irano remiamai husių grupuotei, pranešė JAV Teisingumo departamentas. Energetikos departamento darbuotojui pateikti kaltinimai mėginus teikti materialinę paramą ar išteklius husiams, kuriuos Jungtinės Valstijos yra paskelbusios užsienio teroristine organizacija.

Sankt Peterburgo centre, netoli Šv. Izaoko soboro esančioje istorinėje Millerio viloje kilo didelis gaisras, ketvirtadienio vakarą, remdamasi leidiniu „Fontanka“, pranešė „Meduza“. Gaisrui iš pradžių buvo suteiktas antrasis sudėtingumo lygis. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, gaisras išplito daugiau kaip 2 tūkst. kv. metrų plote. Gaisro sudėtingumo lygis vėliau padidintas iki trečiojo. Gaisrą gesino iš viso 125 ugniagesiai, buvo pasitelkti 25 technikos vienetai.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, naujai pasiųsti karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių.

Ginklus Ukrainai tiekiančios Europos ginklų gamyklos gali tapti kariniais taikiniais, įspėjo Rusija, dar padidinusi įtampą tarp Maskvos ir Briuselio, ketvirtadienį rašo portalas „TVP World“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ginklus Kyjivui gaminančios ginklų gamyklos neturėtų manyti, kad yra saugios vien dėl to, kad yra už Ukrainos ribų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perskirstė daugiau kaip 52 mln. dolerių karinės paramos lėšų, kurių didžioji dalis buvo patvirtinta pagal papildomos pagalbos Ukrainai paketą, skelbia „The Washington Post“. Pinigai bus nukreipti iš Europos ir Artimųjų Rytų valstybių į keturias Lotynų Amerikos šalis.

Mirties bausme nuteista amerikietė, Tenesio valstijoje per nepavykusią egzekuciją išgyvenusi dvi mirtinas injekcijas, yra kritinės būklės ir jai teikiama „gyvybę gelbstinti priežiūra“, ketvirtadienį pranešė jos advokatas. 50 metų Christa Pike trečiadienio vakarą iš kalėjimo egzekucijų kameros buvo skubiai išvežta į ligoninę, likusi gyva nepaisant dviejų mirtinų pentobarbitalio dozių. Tai laikoma beprecedenčiu incidentu.

Dėl karo Gazos Ruože patirdamas vis didesnę izoliaciją, Izraelis vis labiau suartėja su Europos kraštutiniais dešiniaisiais, nepaisydamas kai kurių partijų antisemitinio šleifo. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltino užsienio kritikus, smerkiančius Izraelio veiksmus Gazos Ruože, neapykantos žydams kurstymu, tačiau jo vyriausybė iš esmės palankiai vertina politikus, jei tik šie remia Izraelį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija, „atsižvelgiant į mūsų kariuomenės veržimąsi, gerokai greičiau“ nei per pusantrų metų visiškai užims Ukrainos Donbaso regioną. Taip jis kalbėjo tarptautiniame Valdajaus diskusijų forume Maskvoje. Pasak jo, šiuo metu Ukraina kontroliuoja apie 11 proc. regiono. V. Putinas taip pat kaltino Kyjivą beprasmiškai aukojant žmones kovoje dėl Ukrainos teritorijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo, kad Iranui bus „labai smarkiai smogta“, jei paaiškės, jog jis susijęs su vieno piloto išpuoliu „Flydubai“ lėktuve, skridusiame į Izraelį. Per dramatišką incidentą diena anksčiau keleiviai padėjo išvengti lėktuvo katastrofos. Orlaivis avariniu būdu nusileido Saudo Arabijoje, o vėliau Izraelio piliečiai, kurie sudarė daugumą lėktuvo keleivių, buvo parskraidinti namo, kur jų laukė didvyrių sutiktuvės.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį pareiškė, kad Seulas imsis „papildomų priemonių“, jei Ukraina viešai neatsiprašys dėl, jo teigimu, vienašališko Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Pietų Korėjai paviešinimo. Seulas griežtai sureagavo į Ukrainos atskleistą informaciją apie dviejų karių, paimtų į nelaisvę kovojant Rusijos pusėje, perdavimą ir įspėjo, kad Pchenjanas gali imtis veiksmų prieš jų šeimas.

Ukrainos ir jos partnerių žvalgybos tarnybos turi duomenų apie konkrečius Rusijos planus atakuoti Europos Sąjungos (ES) šalis. Tai, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą, žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusija operacijomis Europos šalyse siekia sukelti didelę grėsmę bei spaudimą ir taip sustabdyti arba sumažinti paramą Ukrainai.

Rusijos kariuomenė smogė Charkivui valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Per ataką visiškai sugriautas gyvenamasis namas, yra 2 žuvusieji ir sužeistieji. Apie tai pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

Dėl mįslingo incidento Pietvakarių Anglijos karinių oro pajėgų bazėje ketvirtadienį buvo sulaikytas dvigubą Jungtinės Karalystės (JK) ir Irano pilietybę turintis vyras. Šis šeštasis asmuo sulaikytas po to, kai JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas (Endis Bernamas) transliuotojui BBC teigė, jog esama „svarių požymių, kad Iranas prisidėjo prie to, kas savaitgalį įvyko Ferfordo karališkųjų oro pajėgų bazėje“, kuria kare prieš Iraną naudojasi JAV kariuomenė.

Rusija vėl smogė Pietų tiltui Kyjive: užfiksuoti pataikymai į kelio dangą. Apie tai pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko, rašo UNIAN. „Dėl bepiločio orlaivio smūgio, preliminariais duomenimis, apgadinta tilto atrama, apsauginis atitvaras, kelio danga ir apsauginė betoninė metropoliteno užtvara. Metropoliteno specialistai atjungia elektros tiekimą metro geležinkelio ruože. Metro ir antžeminio viešojo transporto eismas tiltu sustabdytas“, – pridūrė jis.

Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų, ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tai europiečiai svarsto apie galimybę, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas. Pasak jo, tuo siekiama kurstyti isteriją Europoje, „o mes raginame juos suvaldyti emocijas ir objektyviai pažvelgti į padėtį“. „Bet kokios užuominos apie grėsmę yra visiškai nederamos“, – tęsė D. Peskovas.

Tai galėjo tapti dar vienu Rugsėjo 11-osios išpuoliu – taip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pavadino vakarykštį bandymą sudaužyti reiso Dubajus–Tel Avivas lėktuvą, kuriuo skrido daugiau nei 170 keleivių. Aiškėja vis daugiau detalių apie ore įvykusią dramą, kai antrasis lėktuvo pilotas, išsitraukęs peilį, skrydžio metu puolė kapitoną, o lėktuvas vos per 30 sekundžių nukrito keturis kilometrus.

Šalys, tiekiančios ginklus Ukrainai, esą kelia „grėsmę“ Rusijai, sakė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Praėjus beveik dviem valandoms nuo kalbos Maskvoje pradžios, Vladimiras Putinas pakartojo ankstesnius savo teiginius ir pareiškė, kad Rusija atsakys, jei susidurs su agresija, rašo „Sky News“. „Rusija neketina nieko pulti, tačiau jei bus užpulta, turės atsakyti“, – sakė jis ir pridūrė: „Europos Sąjungos piliečiai turėtų tai suprasti.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakartojo perspėjimus dėl Kaliningrado – sako, kad būtų svarstomas „visų turimų ginklų“ panaudojimas, rašo „Sky News“. Tęsdamas savo kalbą Maskvoje, Vladimiras Putinas prakalbo apie augančią įtampą dėl Kaliningrado. Rusija perspėjo NATO esanti pasirengusi griebtis branduolinių ginklų, jei būtų mėginama izoliuoti Baltijos jūros regione esantį Rusijos eksklavą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino išlaikyti vienybę remiant Ukrainą prieš Rusiją – tiek NATO, tiek Europoje, tiek jo paties šalyje, kur stiprėja kraštutiniai dešinieji ir Maskvai palanki partija AfD. „Ukrainoje (...) ant kortos pastatytas Europos saugumas, – sakė F. Merzas. – Jei mums nepavyks sustabdyti Maskvos, Rusijos karo mašina anksčiau ar vėliau atsigręš prieš mus, prieš pačią NATO.

Lenkijos karinis atstovas NATO ir Europos Sąjungoje (ES) generolas Piotras Blazeuszas pareiškė, kad Rusija neturi pajėgumų įsiveržti į NATO šalį, nes ją stabdo Ukraina.  Generolas dalyvavo uždarame Europos Parlamento (EP) Saugumo ir Gynybos komitetų posėdyje, skirtame strateginiam Suvalkų koridoriui – Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijai, per kurią eina svarbūs transporto, energetikos ir logistikos maršrutai.

Ukrainos teismas ketvirtadienį 20-mečiui vyrui skyrė bausmę iki gyvos galvos dėl žinomos buvusios nacionalistų parlamentarės nužudymo 2024 metais. 60 metų Iryna Farion, trumpai dirbusi parlamente kaip ultranacionalistinės partijos „Svoboda“ įstatymų leidėja, liepos 19 dieną buvo pašauta į galvą netoli savo buto vakariniame Lvivo mieste. Žinoma veikėja nuolat priekaištavo pareigūnams ir kariškiams, kad šie vartoja rusų, o ne ukrainiečių kalbą.

Suomijos institucijos ketvirtadienį pranešė tiriančios virtinę įtariamų įsilaužimų į parlamento narių namus. Pasak šalies ministro pirmininko, labai tikėtina, kad šie incidentai susiję su užsienio valstybe. Žiniasklaidai pranešus apie įtariamus įsilaužimus, parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho ketvirtadienį patvirtino, kad parlamentas informuotas apie „reikšmingą“ skaičių įsilaužimų bei bandymų įsilaužti į kelių politikų namus.

Karo studijų instituto (ISW) duomenų naujienų agentūros AFP analizė rodo, kad per kontrpuolimą Donecko srityje Ukrainos kariai atkovojo dalį teritorijos. Operacija „Vivaldi“ pradėta rugsėjį, siekiant atstumti Rusijos pajėgas nuo Slovjansko ir Kramatorsko miestų. Ukrainos kariuomenė iš Rusijos atkovojo nedidelius teritorijos plotus – iš viso Donecko srityje atkovota 172 kv. km, o tai yra daugiau nei 1,5 karto didesnis plotas už Paryžių.