Remiantis WP duomenimis, JAV Valstybės departamentas rugsėjo mėnesį informavo Kongresą apie savo ketinimus, po to senatorė Jeanne Shaheen (demokratė iš Naujojo Hampšyro valstijos) ir Atstovų rūmų narys Gregory Meeks (demokratas iš Niujorko valstijos) sustabdė lėšų perskirstymo procesą.
Anot WP šaltinių, 52 milijonai dolerių, iš pradžių skirti Slovakijai, Šiaurės Makedonijai, Tunisui ir Irakui, bus skiriami Panamai, Peru, Ekvadorui ir Kolumbijai.
Pažymima, kad senatorių nepasitenkinimą sukėlė Slovakijai ir Šiaurės Makedonijai skirtų lėšų perskirstymas, nes šie pinigai buvo įtraukti į papildomą pagalbos Ukrainai paketą, specialiai skirtą nuo karo nukentėjusioms šalims.
„Abu Kongreso rūmai šias lėšas skyrė visiškai konkrečiam tikslui: paramai Ukrainai ir mūsų Europos sąjungininkams po visapusiško Rusijos įsiveržimo. Vykdomoji valdžia neturi neribotos teisės savo nuožiūra perskirstyti šių lėšų kitoms šalims“, – rašoma senatorių laiške, adresuotame valstybės sekretoriui Marco Rubio.
Priemonė skatinti Europos šalis tiekti ginklus Ukrainai
Kongresas patvirtino lėšų skyrimą 2022 m., pačioje Ukrainos karo pradžioje, siekdamas paskatinti Europos šalis tiekti ginklus Ukrainai.
Be pagalbos Ukrainai ir jos artimiausiems Europos kaimynams, šio įstatymo projekto tikslas buvo paskatinti kitas šalis – ypač tas, kurios perdavė Ukrainai savo pasenusių ginklų atsargas – pereiti prie JAV karinės technikos pirkimo vietoj rusiškos.
Reaguodami į įstatymų leidėjų prieštaravimą, Valstybės departamento atstovai leidiniui „The Post“ pareiškė, kad šias lėšas veiksmingiau panaudotų Lotynų Amerikoje, remiantis D. Trumpo užsienio politikos doktrina, numatančia prioritetų perkėlimą į Vakarų pusrutulį.
„Lėšų perskirstymas iš Artimųjų Rytų ir Europos į Vakarų pusrutulį atitinka Nacionalinės saugumo strategiją. Į Vakarų pusrutulį nukreiptos lėšos sustiprins JAV partnerystes saugumo srityje ir leis priešintis priešininkų karinei įtakai mūsų bendrame regione“, – pabrėžiama departamento pareiškime.
Rugsėjo mėnesį M. Rubio lankėsi Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru, siekdamas skatinti pagrindines D. Trumpo administracijos iniciatyvas, susijusias su kova su neteisėta prekyba narkotikais ir nelegalia imigracija. Dešiniųjų pažiūrų Ekvadoro ir Kolumbijos vyriausybės palaiko ypač glaudžius santykius su D. Trumpo administracija.
Trumpo pozicija Ukrainos atžvilgiu
Anksčiau leidinys „The Atlantic“ rašė, kad D. Trumpas gali panaikinti dalį sankcijų Rusijai dar iki karo Ukrainoje pabaigos. Visų pirma, prieš keletą mėnesių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europoje Johnas Coale‘as kreipėsi į jį su pasiūlymu išeiti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykiuose.
Teigiama, kad jis pasiūlė panaikinti dalį sankcijų Rusijai mainais už Kremliaus politinių kalinių išlaisvinimą.
Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad nori, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas susitartų dėl ugnies nutraukimo. Jis pabrėžė, kad tikisi, jog Ukraina ir Rusija sudarys susitarimą artimiausiu metu, galbūt dar prieš žiemos pradžią.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
