Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltino užsienio kritikus, smerkiančius Izraelio veiksmus Gazos Ruože, neapykantos žydams kurstymu, tačiau jo vyriausybė iš esmės palankiai vertina politikus, jei tik šie remia Izraelį.
Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos portalui pirmadienį paskelbus, kad kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderis Jordanas Bardella paauglystėje esą niekinamai atsiliepė apie žydus, B. Netanyahu vyriausybės ministras, atsakingas už kovą su antisemitizmu, stojo jo ginti.
Amichai Chikli sakė, kad J. Bardella, kuris galėtų tapti ministru pirmininku, jei kitų metų prezidento rinkimus laimėtų Marine Le Pen, „yra vienas iš aiškiausiai prieš „Hamas“ pasisakančių balsų Europoje“.
Jis atkreipė dėmesį į J. Bardellos pernai per vizitą Izraelyje rengtus susitikimus su 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolį išgyvenusiais žmonėmis. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs išpuolis prieš Izraelį, kuris į tai atsakė plataus masto karine kampanija Gazos Ruože.
2000 m. Izraelis atšaukė savo ambasadorių Austrijoje ir parėmė tarptautinę šios šalies pasmerkimo kampaniją, kai buvo suformuota vyriausybė, į kurią įėjo buvusių nacių įkurta Laisvės partija.
O B. Netanyahu vyriausybė ėmėsi normalizuoti santykius su Laisvės partija. Rugsėjį A. Chikli paskelbė apie „istorinį lūžį“, kai Laisvės partijos lyderis Herbertas Kicklis savo kalboje pažadėjo, kad atėjus į valdžią jo vyriausybės programoje būtų numatyta „kovoti su antisemitizmu ir antisionizmu“.
„Košerinis sertifikatas“ kraštutiniams dešiniesiems
Izraelis taip pat siekia glaudesnių ryšių su kitais Europos kraštutinių dešiniųjų lyderiais, be kita ko, Švedijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Izraelio politikus su jais vienija bendras susirūpinimas dėl musulmonų migracijos į Vakarus.
Tuo tarpu kituose regionuose Izraelis pavadino esminiu posūkiu savo santykius Lotynų Amerikoje, kur Argentinoje ir Kolumbijoje į valdžią atėjo ultradešinieji, Izraelį remiantys prezidentai.
Bent kol kas riba lieka Vokietija – Izraelio pareigūnai ir toliau vengia kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
2017–2022 m. Izraelio ambasadoriumi Berlyne dirbęs Jeremy Issacharoffas, tuo metu, kai stiprėjo AfD, sakė, kad kai kurios Europos kraštutinių dešiniųjų partijos ieško būdų parodyti, jog nutolo nuo savo antisemitinės praeities.
Užmegzdamos santykius su Izraeliu „jos gauna savotišką košerinį sertifikatą“, – AFP sakė J. Issacharoffas.
„Suprantu, kokią naudą jos iš to gauna, tačiau Izraeliui matau tik žalą jo vertybėms ir tarptautinei padėčiai“, – sakė jis.
„Per pastaruosius trejus metus, kai matome vis didesnę centro ir kairiųjų kritiką Izraeliui, Izraelio dešiniesiems politikams kyla paskata ją atsverti parodant, kad jie turi tam tikrų bendrų bruožų [su kraštutiniais dešiniaisiais]“, – pridūrė jis.
J. Issacharoffas sakė, kad Vokietijoje, taip pat kitose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją ir Austriją, Izraelis pirmiausia turėtų įvertinti, kokį poveikį parama kraštutiniams dešiniesiems turėtų vietos žydų bendruomenėms.
Jungtinėje Karalystėje žydų organizacijos išreiškė nerimą po to, kai Izraelis pernai priėmė kraštutinių dešiniųjų provokatoriumi vadinamą Tommy Robinsoną ir palankiai įvertino jo poziciją dėl radikalaus islamo.
Nauda iš susiskaldymo
Izraelio pareigūnai jų šalį kritikuojančių Vakarų lyderių atžvilgiu yra vartoję itin nediplomatišką kalbą.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras neseniai paskambino JK kraštutinės dešinės Reformų partijos lyderiui ir pagyrė jo nepritarimą naujoms JK sankcijoms prekėms iš Izraelio nausėdijų okupuotame Vakarų Krante.
Tuo pat metu Izraelis kritikavo JK užsienio reikalų sekretorių Davidą Milibandą, žydų pabėgėlių sūnų, o A. Chikli net pasišaipė iš jo šukuosenos.
Prahos tarptautinių santykių instituto asocijuotasis mokslinis darbuotojas Azrielis Bermantas, tyrinėjantis Izraelio santykius su Europa, sakė, kad B. Netanyahu suartėjimu su kraštutiniais dešiniaisiais taip pat siekiama didinti nesutarimus Europoje.
„B. Netanyahu požiūriu, kuo daugiau šalių gali remti Izraelį ir prieštarauti Europos konsensusui, tuo jam geriau“, – sakė A. Bermantas.
Jis atkreipė dėmesį į B. Netanyahu santykius su Viktoru Orbanu, kuris vadovavo Vengrijai, kol šiemet pralaimėjo rinkimus.
V. Orbanas rėmė Izraelį, nors kritikai teigė, kad jo kampanijoje prieš milijardierių filantropą George'ą Sorosą buvo pasitelkiami antisemitiniai stereotipai.
A. Bermantas tikisi, kad Izraelio požiūris pasikeis, jei B. Netanyahu praras valdžią spalio 27 d. rinkimuose. Pasak jo, B. Netanyahu varžovai tikriausiai ir toliau siektų ryšių su tokiais lyderiais kaip M. Le Pen, galinčiais ateiti į valdžią, tačiau netapatintų Izraelio su kraštutiniais dešiniaisiais.
Vienas buvęs Izraelio ambasadorius Europoje, paprašęs neskelbti jo pavardės, kad nepakenktų savo ryšiams, sakė suprantantis, kodėl Izraelis nesmerkia J. Bardellos, atsižvelgiant į galimybę, kad jis ir M. Le Pen kitais metais vadovaus Prancūzijai.
Tačiau, pasak jo, Izraelis taip pat turėtų elgtis pragmatiškiau ir neskubėti sieti savęs su visuomenę skaldančiais veikėjais.
„Vieną dieną vyriausybės pasikeis iš dešinės į kairę, kitą – iš kairės į dešinę, o jei prisiklijuosite prie radikaliosios dešinės, nusidažysite tam tikra spalva“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
