Užsienis

Ketvirtadienį Turkijos miestą Stambulą supurtė 5 balų žemės drebėjimas, pranešė pareigūnai.  Jo epicentras buvo Marmuro jūroje netoli miesto, 6,7 km gylyje, pranešė nelaimių agentūra „Afad“. Žemės drebėjimų stebėjimo centras „Kandilli“ nurodė, kad jo stiprumas siekė 5,3 balo.  Drebėjimas buvo aiškiai juntamas tiek europinėje, tiek azijinėje miesto dalyse. Daugelyje vietų žmonės išbėgo iš pastatų ir rinkosi gatvėse.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nebijo Rusijos, nes jo šalis yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Politikas taip pat teigė, jog buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė, kad nebijo Rusijos, nes Vengrija yra NATO ir ES narė. „Ne, mes nebijome“, – sakė V. Orbanas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė, kad Europos vadovaujamos „norinčiųjų koalicijos“ kariniai vadai artimiausiomis dienomis surengs derybas dėl Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno.

Britų premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį paragino Londono policijos vadovą imtis rimtų priemonių po to, kai nacionalinio transliuotojo BBC reportažas atskleidė rasistinį ir mizoginišką pareigūnų elgesį. „Dar nemačiau medžiagos, tačiau man ją atpasakojo, ji šokiruojanti, ir aš džiaugiuosi, jog komisaras į tai reaguoja. Jis turi imtis labai ryžtingo atsako“, – prieš susitikimą su kitais Europos lyderiais Kopenhagoje tvirtino K. Starmeris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulyje neįmanoma pasiekti „pusiausvyros“ be Rusijos vaidmens. Pasak jo, Vakarų įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje nepalaužė šalies, o Maskva, anot prezidento, „parodė didžiausią atsparumą“. V. Putinas teigia, kad, jo nuomone, tarptautinės sankcijos, įvestos dėl karo Ukrainoje, nesugebėjo palaužti Rusijos, kuri, anot jo, „parodė didžiausią atsparumą“. „Mes didžiuojamės tuo – didžiuojamės Rusija, savo žmonėmis ir ginkluotosiomis pajėgomis...

Europos Sąjunga netrukus planuoja pradėti programą, kuri suteiks Ukrainai technologinį pranašumą mūšio lauke. Apie tai platformoje „X“ pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Netrukus pradėsime naują programą, suteiksiančią Ukrainai technologinį pranašumą, kurio jai reikia mūšio lauke“, – rašė U. von der Leyen. Ji pabrėžė, kad ES tikslas yra užtikrinti, kad Ukraina būtų stipri ir laisva.

Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace‘as įspėja Vakarus: atėjo laikas parodyti Vladimirui Putinui, kad jis turi ką prarasti. Pasak jo, Ukraina gali sustabdyti Kremlių tik padarydama Krymą „negyvybingą“ ir „netinkamą gyventi“, o Vakarai – pagaliau turi liautis nuolaidžiavę Rusijos diktatoriui. „Atėjo laikas Putinui aiškiai parodyti, kad jis tikrai turi ką prarasti. Problema buvo ta, kad Vakarai visą šį laiką jo nesugebėjo teisingai suprasti.

Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.

Rusija veikiausiai modifikavo prieš Ukrainą naudojamas balistines raketas, kad jos galėtų apeiti oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.  Manoma, kad rusai patobulino balistinių raketų sistemą „Iskander-M“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų, taip pat iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kinžal“, galinčias nuskristi iki 480 kilometrų.

Baltijos jūroje – pavojingas incidentas. Netoli Lenkijos krantų Rusijos kateris priartėjo prie strateginio dujotiekio ir daugiau nei 20 minučių dreifavo šalia jo. Į situaciją nedelsiant įsikišo Lenkijos pasienio tarnybos. Incidentas įvyko netoli Ščecino, o apie jį pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Vidaus reikalų ministerijos spaudos sekretorė Karolina Galecka spalio 2 d. popietę informavo, kad Rusijos kateris maždaug 20 minučių buvo sustojęs netoli dujotiekio.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) įspėjo Lenkiją apie naują galimą diversijos operaciją, nukreiptą prieš lenkų ypatingos svarbos infrastruktūrą. Pasak jo, ją gali surengti Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos. Rugsėjo 30-ąją paskelbtoje analizėje cituojama Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), kuri tą pačią dieną pareiškė, kad Kyjivas, „pasitelkęs specialiąsias pajėgas ir galbūt dronus“, rengia klaidingos vėliavos ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susipainiojimas tarp šalių sukėlė juoką Kopenhagoje vykusiame Europos politinės bendrijos susitikime, skelbia „Politico“. Internete plinta vaizdo įrašas iš susitikimo, kuriame Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama juokauja su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. „Jūs turėtumėte atsiprašyti.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais, pranešė Rusijos gynybos ministerija ir ukrainiečių prezidentas. Abi pusės paleido po 185 karius ir dar po dvi dešimtis civilių. Tai dar vienas iš virtinės apsikeitimų, kurie vyksta nepaisant to, kad nėra pažangos siekiant užbaigti konfliktą. Rusijos gynybos ministerija per „Telegram“ pranešė, kad Ukraina grąžino 185 rusų karius. Taip pat grįžo 20 civilių, sakė ministerija.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad pastarasis apkaltino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską „žaidžiant pavojingą žaidimą“ su Europos saugumu, praneša „Kyiv Post“. V. Orbano pareiškimai pasipylė po D. Tusko kalbos Varšuvos saugumo forume, kur Lenkijos premjeras teigė, kad karas Ukrainoje taip pat yra „mūsų karas“. „Galite manyti, kad kariaujate su Rusija, bet Vengrija nekariauja.

Ketvirtadienį Vokietijoje buvo sulaikytas penkiolikmetis, plaktuku sužeidęs du mokinius savo buvusioje mokykloje.  Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad du nesunkiai sužeisti keturiolikmečiai buvo nuvežti į ligoninę po išpuolio Friedberge, maždaug 30 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Vokietijos pietuose esančio Augsburgo.  Užpuoliko motyvas vis dar neaiškus, sakė policijos atstovas. Policijos teigimu, penkiolikmetis kadaise buvo šios vidurinės mokyklos moksleivis.

Vengrija ketvirtadienį paskelbė apie dešimties metų trukmės dujų tiekimo sutartį su Prancūzijos bendrove „Engie“, nors ši Europos Sąjungos (ES) šalis ir toliau yra labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamo iškastinio kuro. Budapeštas išlieka artimiausiu Kremliaus partneriu Europos bloke, nepaisydamas Rusijos invazijos į Ukrainą, ir atmeta raginimus mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO privalo būti pasirengusi numušti Rusijos dronus, pažeidžiančius Europos šalių oro erdvę. Pasak jo, Aljansas turi veikti ryžtingai ir nenuspėjamai, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą. NATO turi būti labiau nenuspėjama, gindamasi nuo tokių grėsmių kaip nežinomi dronai, pažeidžiantys Aljanso šalių narių oro erdvę. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Kopenhagoje.

Po didelio masto paslaugų sutrikdymo (angl. denial of service, DDoS) atakos atkurtas valstybinių institucijų interneto svetainių veikimas, ketvirtadienį vidurdienį naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) atstovai. LVRTC teigimu, visi nuo atakos nukentėję ištekliai jau visiškai atkurti. Nuo atakos nukentėjusios svetainės neveikė apie valandą, o kai kurie ištekliai buvo neprieinami apie valandą ir 20 minučių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį susitiks su Baltųjų Rūmų biudžeto direktoriumi Russellu Voughtu, kad nuspręstų, kurias federalines agentūras apkarpyti dėl federalinės vyriausybės uždarymo, kurį jis pavadino „precedento neturinčia galimybe“. „Šiandien susitinku su Russu Voughtu, „PROJECT 2025“ nariu, kad nuspręsčiau, kurias iš daugelio demokratų agentūrų, kurių dauguma yra politinės AFEROS, jis rekomenduoja mažinti ir ar šie mažinimai bus laikini, ar nuolatiniai“, – pask...

Ketvirtadienį Vokietijos Štutgarto oro uoste dešimtys skrydžių buvo atidėti, keli atšaukti dėl kabelio gaisro, sutrikdžiusio darbą.  Oro uosto interneto svetainėje buvo paskelbta, kad atšaukti aštuoni išvykimai ir penki atvykimai, apie 60 skrydžių atidėta. Oro uosto atstovė spaudai teigė, kad skrydžiai atšaukti iš dalies dėl to, kad lėktuvai negalėjo pasiekti Štutgarto po trečiadienio vakarą kilusio gaisro.

Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui priklausančio tanklaivio „Boracay“ kapitonas kinas kitų metų pradžioje Prancūzijos teisme bus teisiamas už atsisakymą vykdyti prancūzų pareigūnų nurodymus, ketvirtadienį pranešė prokurorai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europą, kad pastarojo meto dronų įsiveržimai rodo, jog Rusija siekia „eskaluoti“ savo agresiją, ir pasiūlė kovojant su šia grėsme pasinaudoti jo šalies karyboje įgyta patirtimi. Beveik 50 Europos šalių lyderiai susirinko į Kopenhagos konferencijų centrą, kuriame po nerimą Danijoje sukėlusių paslaptingų dronų skrydžių buvo užtikrintas griežtas saugumas.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Charlesas III ketvirtadienį teigė esąs giliai sukrėstas ir nuliūdęs dėl atakos prieš sinagogą, kurios metu žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti. Monarchas tvirtino, jog jis ir karalienė Camilla  buvo „giliai sukrėsti ir nuliūdę sužinoję apie pasibaisėtiną ataką Mančesteryje, ypač tokią svarbią žydų bendruomenei dieną“, kai švenčiamas Jom Kipuras.

Izraelis ketvirtadienį pareiškė, kad nė vienam iš 45 į Gazos Ruožą plaukiančios flotilės „Global Sumud Flotilla“ laivų su propalestinietiškais aktyvistais ir humanitarine pagalba nepavyko įplaukti į vandenis, kuriems taikoma Izraelio blokada. „Nė vienai iš „Hamas–Sumud“ provokacinių jachtų nepavyko įplaukti į aktyvios kovos zoną ar pažeisti teisėtą jūrų blokadą“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. „Vienas paskutinis šios provokacijos laivas lieka per atstumą.

Latvijos valstybinių institucijų interneto svetainės ketvirtadienio rytą tapo didelio masto paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakos taikiniu, pranešė šalies valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) atstovai. Skelbiama, kad atakos metu sutriko valstybinės pajamų tarnybos, ministrų kabineto, vietos valdžios institucijų ir kitų svarbių organizacijų svetainių veikla. LVRTC atstovas nurodė, kad taip pat neveikia elektroninio parašo sistemos portalas.

Ketvirtadienį įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis paragino šalininkus šį savaitgalį išeiti į gatves – tai, jo teigimu, paskutinė galimybė išgelbėti demokratiją šalyje, politinei krizei tęsiantis jau metus.

Ispanija liepą ir rugpjūtį – pagrindiniais vasaros atostogų mėnesiais – sulaukė rekordinio 22,3 mln. užsienio turistų skaičiaus, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinis statistikos institutas pranešė, kad rugpjūtį į antrą pagal lankomumą pasaulio šalį atvyko 11,3 mln. tarptautinių turistų, daugiausia britų, prancūzų ir vokiečių poilsiautojų. Palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu, jų skaičius padidėjo 2,9 proc., o liepą užsienio turistų srautas padidėjo 1,6 proc.

Vietos policija praneša, kad po išpuolio Mančesterio sinagogoje du žmonės mirė, policijos pašautas įtariamasis taip pat laikomas mirusiu, o kitų trijų žmonių būklė lieka sunki, rašo britų transliuotojas BBC. „Daugybė žmonių, kurie incidento metu meldėsi sinagogoje, buvo sulaikyti viduje, kol buvo užtikrintas saugumas artimiausioje teritorijoje, bet vėliau buvo evakuoti“, – teigia Mančesterio policija.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Kopenhagoje vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu išbarė Viktorą Orbaną, rašo „Bloomberg“. Jis apkaltino Vengrijos ministrą pirmininką sužlugdžius diskusijas dėl bloko saugumo poreikių. Apsižodžiavimas įvyko diskusijos metu, kurioje buvo svarstoma, kaip ES galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos grėsmių ir paremti Ukrainą, sako leidinio šaltiniai.

Vietos policijos teigimu, pareigūnų pašautas išpuolį prie sinagogos Mančesteryje surengęs vyras mirė. Pareigūnai anksčiau ketvirtadienį taip pat pranešė, kad po išpuolio du žmonės mirė, o kitų trijų žmonių būklė lieka sunki. rašo britų transliuotojas BBC. „Daugybė žmonių, kurie incidento metu meldėsi sinagogoje, buvo sulaikyti viduje, kol buvo užtikrintas saugumas artimiausioje teritorijoje, bet vėliau buvo evakuoti“, – teigia Mančesterio policija.

Izraelis ketvirtadienį pareiškė, kad deportuos į Europą Palestiną palaikančius aktyvistus, plaukusius į Gazos Ruožą, kai šalies karinis jūrų laivynas Viduržemio jūroje ėmė vieną po kito periminėti flotilės laivus.

Estijos kariuomenės vadas Andrusas Merilas teisinga ir derama pavadino savo šalies ir NATO reakciją į incidentą, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. „Aš tvirtinu, jog būtų buvusi strateginė klaida juos šį kartą numušti. Padariniai mums būtų buvę kur kas blogesni nei diplomatinė sėkmė, kurią pasiekėme išsprendę šį incidentą. Ir daugelis mūsų sąjungininkų tokio žingsnio tikriausiai būtų nesupratę“, – kalbėjo A. Merilas interviu Estijos televizijai.

Lenkijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavimu sprogdinant Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius 2022-aisiais, suimtas mažiausiai savaitei, trečiadienį pranešė jo advokatas. „Jis suimtas septynioms dienoms, ir sunku sutikti su tokiu sprendimu“, – žurnalistams sakė Tymoteuszas Paprockis. Teisininkas pridūrė, kad jo klientas Lenkijoje gyvena jau trejus su puse metų ir turi galiojančią Lenkijos gyventojo kortelę.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vykstančiame Europos lyderių susitikime pabrėžė, kad bet kokie dronai, pažeidžiantys Europos oro erdvę, „gali būti sunaikinti, ir taškas“. Susitikimas Danijos sostinėje Europos saugumui ir karui Ukrainoje aptarti organizuojamas po pastaruoju metu nuolat besikartojusių Europos šalių oro erdvės pažeidimų, kuriais kaltinama Rusija. „Labai svarbu turėti aiškią žinią. Dronai, kurie pažeidžia mūsų teritoriją, tiesiog labai rizikuoja.

Indonezijos Rytų Javos provincijoje sugriuvus kelių aukštų mokyklos pastatui, gelbėtojai nebesitiki rasti gyvųjų. Pasitelkus dronus ir termovizorius, „gyvybės ženklų“ nebeaptikta, ketvirtadienį žurnalistams nelaimės vietoje sakė nacionalinės kovos su katastrofomis tarnybos vadovas Suharyantas. Prieš tai pavyko iš griuvėsių ištraukti penkis gyvus žmones. Vieno jų būklė, institucijų teigiu, yra kritinė. Be to, trečiadienį rasti dar dviejų žmonių kūnai, žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius Europos lyderius ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija gali pažeisti oro erdvę bet kurioje žemyno vietoje, ir pasiūlė savo šalies karo metu įgytą patirtį, kad padėtų kovoti su šia grėsme. „Jei rusai išdrįsta paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Kopenhagoje.

Airijos oro linijų „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sukritikavo Europos Sąjungą (ES) už, pasak jo, negebėjimą apsaugoti Europos oro uostų, ir paragino oro eismą sutrikdančius dronus numušti, rašo „Politico“. Trečiadienį Kopenhagoje vyksta neoficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame ES lyderiai turėtų aptarti dronų sienos įrengimą.  M. O’Leary mano, kad dronų siena situacijos neišspręs. „Nemanau, kad dronų siena turės kokį nors poveikį.

Po to, kai vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Mikola Statkevičius po JAV tarpininkauto politinių kalinių paleidimo atsisakė išvykti iš šalies, jo nekas nematė, sako žmogaus teisių gynėjai.

Ispanija ketvirtadienį iškvietė vyriausiąjį Izraelio diplomatą Madride, izraeliečių pajėgoms perėmus į Gazos Ruožą plaukiančią flotilę su aktyvistais ir humanitarine pagalba karo nuniokotai palestiniečių teritorijai, pranešė užsienio reikalų ministras. „Šiandien iškviečiau reikalų patikėtinį čia, Madride“, – visuomeniniam transliuotojui TVE sakė Jose Manuelis Albaresas. Anot jo, su flotile keliauja 65 ispanai.

Nepaisant anksčiau įtemptų santykių, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį savo rezidencijoje Budapešte priėmė buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. A. Merkel atvyko į Vengrijos sostinę pristatyti savo memuarų vertimą į vengrų kalbą. V. Orbanas „Facebook“ tinkle pasidalijo nuotraukomis, kuriose abu politikai, be kita ko, grožisi Dunojaus vaizdais nuo Budos kalvos, kur yra vyriausybės rūmai. Premjeras rašė: „Kartą buvus kanclere, čia reiškia būti kanclere visada.

Rusijos įvykdyti NATO oro erdvės pažeidimai paaštrino Aljanso vidaus nesutarimus, skelbia „Fox News“. Anot leidinio šaltinių, NATO vadovas Markas Rutte net pakėlė balsą ant Estijos premjero Kristeno Michalo. Estija pasinaudojo NATO 4 straipsnio nuostata, pagal kurią, kai viena iš narių jaučia grėsmę savo saugumui, pradedamos konsultacijos. Pasak trijų Europos pareigūnų M. Rutte pareiškė, kad pakartotinis straipsnio taikymas gali susilpninti sutarties galią.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pareiškė, kad vyriausybės planuose, pagal kuriuos pabėgėliai turės užsitarnauti teisę likti šalyje ilgam laikui, jokio „auksinio bilieto“ įsikurti nebeliks. Vyriausybė planuoja panaikinti automatines šeimos susijungimo (angl. family reuonion) teises tiems, kuriems suteiktas prieglobstis Jungtinėje Karalystėje, ir pakeisti ilgalaikio apsigyvenimo reikalavimus.

Popiežiui Leonui XIV griežčiau nei iki šiol sukritikavus JAV elgesį su migrantais, Baltieji rūmai kritiką atmeta.  „Nesutikčiau, kad, vadovaujant šiai administracijai, Jungtinėse Valstijose nežmoniškai elgiamasi su neteisėtais migrantais“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt. „Ši vyriausybė mėgina kuo humaniškiau įgyvendinti mūsų šalies įstatymus, ir mes laikomės įstatymų“, – kalbėjo ji.

Rusija galėjo ruoštis teroro aktams, panaudodama dronus ir konservų skardines, kuriose vietoje kukurūzų buvo stipri sprogstamoji medžiaga, praneša „Gazeta Wyborcza“, remdamasi Lenkijos Vidaus saugumo agentūros (ABW) ir Nacionalinės prokuratūros duomenimis.  Tuo tarpu JAV analitikai iš ISW (Karo studijų instituto) įspėja, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos gali rengti sabotažo operacijas prieš kritinę infrastruktūrą Lenkijoje, dėl to melagingai apkaltindamos Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kopenhagoje susitiks su kitais Europos lyderiais Senajam žemynui siekiant sustiprinti Kyjivą kovoje su Rusija, kai dėl JAV paramos kilo abejonių. Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.

Trečiadienį Lenkijos pietryčiuose oficialiai atidaryta Norvegijos vadovaujama mokymų stovykla Ukrainos kariams, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“ Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, jo kolega iš Norvegijos Tore O. Sandvikas, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras ir aukšti pareigūnai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Islandijos bei Ukrainos.

„Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary praneša, kad kitą savaitę Prancūzijoje vyksiantis streikas gali priversti atšaukti skrydžius, dėl ko kelionės planus turės pakeisti apie 100 tūkst. keleivių. Oro linijoms tai gali kainuoti daugiau nei 20 mln. eurų, skelbia „SkyNews“. Poveikis keleiviams – visoje Europoje Nacionalinės oro eismo kontrolierių sąjungos (SNCTA) nariai streikuos dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš mokslo institucijas gali kelti grėsmę JAV, kaip pirmaujančios pasaulyje šalies mokslinių tyrimų srityje, pozicijai ir turėti šalutinį poveikį visam likusiam pasauliui, AFP sakė Nobelio premijos komiteto Švedijoje atstovai. Nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas atėmė milijardus dolerių finansavimo, užsipuolė universitetų akademines laisves ir ėmėsi masinių mokslininkų atleidimų visose federalinėse agentūrose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą įspėjo dėl didėjančios Rusijos grėsmės Europai. „Be terorizmo Rusija yra didžiausia struktūrinė grėsmė europiečiams“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Macronas perspėjo dėl Rusijos Maskva, anot E. Macrono, kelia grėsmę kolektyviniam saugumui – kišdamasi į rinkimų kampanijas, rengdama kibernetines atakas, žudydama opozicionierius ir kaip spaudimo priemonę naudodama migrantų srautus.