Ilgą laiką šalį valdęs autoritarinis lyderis sekmadienį pripažino, kad jo dešiniųjų Serbijos pažangos partija parlamento rinkimuose pralaimėjo visuomeniniam studentų judėjimui. Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai galiausiai nuvertė A. Vučičiaus valdžią, taip pasiekdami istorinę valdžios kaitą.
56-erių politikos veteranas anksčiau nesunkiai įveikdavo savo politinius oponentus ir manė galėsiantis tai pakartoti. Prieš sekmadienio rinkimus jis ėmėsi savo sąjungininkui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būdingo manevro – atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų siekti ministro pirmininko posto.
Tuomet A. Vučičius pradėjo agresyvią rinkimų kampaniją, per kurią valstybinė žiniasklaida visą parą jį nušviesdavo palankiai, o oponentai buvo puolami. Jis dalijo rinkėjams pinigus ir žadėjo didesnes pensijas, naujus kelius bei pigesnius vaistus.
Tačiau tai nepadėjo. Įvairias jaunimo grupes vienijančio judėjimo žinutė, kad A. Vučičiaus valdymo laikotarpiu išplitusi korupcija, nepotizmas ir organizuotas nusikalstamumas griauna šalį iš vidaus, sulaukė plataus rinkėjų palaikymo.
Studentų protestai prasidėjo 2024 m., kai šiaurės Serbijoje, renovuotoje geležinkelio stotyje, sugriuvus stogeliui žuvo 16 žmonių. Po tragedijos pasigirdo kaltinimų, kad dėl korupcijos nulemto aplaidumo statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir būtent tai galiausiai sukėlė griūtį.
A. Vučičius sekmadienį dėl pralaimėjimo apkaltino užsienio šalių kišimąsi.
„Noriu, kad žmonės žinotų. Taip įtvirtinta jų surengta revoliucija, kurią tiesiogiai rėmė įvairios Europos šalys ir Amerikos valstybė valstybėje (angl. „deep state“), nusiteikusi ir prieš prezidentą Donaldą Trumpą“, – aiškino jis.
Savo politinę karjerą pradėjo kaip ultranacionalistas
Per daugiau kaip 30 metų trunkančią politinę karjerą A. Vučičius iš kraštutinio nacionalisto, rėmusio agresiją prieš ne serbų tautybės gyventojus buvusioje Jugoslavijoje, virto populistu, kuris keitė savo politines nuostatas, siekdamas laviruoti tarp pasaulio galybių ir jų įtakos.
Per XX a. paskutinio dešimtmečio karus A. Vučičius buvo vienas iš radikaliosios partijos lyderių, pasisakiusių už „Didžiosios Serbijos“, kuri apimtų ir serbų mažumos gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas, sukūrimą. Ši politika plačiai laikoma viena iš pagrindinių paskatų kruviniems konfliktams, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.
A. Vučičius garsėjo ugningomis kalbomis. Vienoje jų Serbijos parlamente jis pareiškė, kad už kiekvieną per Bosnijos karą nužudytą serbą turi mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau jis teigė, esą šių žodžių nereikėjo suprasti pažodžiui.
XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje eidamas informacijos ministro pareigas A. Vučičius prižiūrėjo, kaip tuometinį prezidentą Slobodaną Miloševičių kritikavusioms žiniasklaidos priemonėms buvo skiriamos didelės baudos arba jos buvo uždaromos. Prieš pat jo partijos pergalę 2012 m. rinkimuose jis atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir ėmė deklaruoti proeuropietišką poziciją.
Kurį laiką laikėsi proeuropietiškos pozicijos
Būdamas valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau prieš lemiamus rinkimus, mėgindamas susigrąžinti susvyravusį rinkėjų palaikymą, jis vėl grįžo prie savo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir atsigręžė į V. Putiną.
Praėjusį mėnesį A. Vučičius nepaisė Europos Sąjungos (ES) kritikos ir leido Belgrade su didvyriams skiriama pagarba palaidoti Ratko Mladičių, buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą, kurį Nyderlanduose įsikūręs JT teismas buvo pripažinęs kaltu dėl genocido.
„Neatsitiktinai Vladimiras Putinas pasakė besitikintis, kad tapsiu ministru pirmininku“, – likus kelioms dienoms iki rinkimų gyrėsi A. Vučičius, atsisakęs deklaruotos proeuropietiškos pozicijos, kuri 2012 m. padėjo jo populistinei partijai ateiti į valdžią.
Po pralaimėjimo – skirtingos reakcijos Rusijoje
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo suformuota vyriausybė išlaikys draugiškus santykius su Rusija. A. Vučičius atsisakė prisidėti prie ES sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, nors Serbija oficialiai siekia narystės 27 valstybes vienijančiame bloke.
„Labai vertiname pono Vučičiaus indėlį į mūsų dvišalių santykių plėtrą. Ketiname ir toliau daryti viską, kas įmanoma, kad padėtume plėtoti santykius su Belgradu. Tačiau, kaip žinote, tango šokamas dviese“, – sakė D. Peskovas.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog „Europoje bus viena suverenia valstybe mažiau“.
Tačiau griežtosios linijos šalininkas, radikaliai nacionalistinę žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas pasveikino A. Vučičiaus pralaimėjimą ir pavadino jį veidmainiu, mėginusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.
„Serbijos žmonės paskelbė istorinį nuosprendį Vučičiaus režimui. Politinės veidmainystės ir dviveidiškumo era artėja prie pabaigos“, – savo kanale platformoje „Telegram“ pareiškė K. Malofejevas.
Serbiją valdė 14 metų
Per pastaruosius 14 metų A. Vučičius ėjo ministro pirmininko pavaduotojo, ministro pirmininko ir prezidento pareigas.
Beveik dešimt metų eidamas prezidento pareigas A. Vučičius šį daugiausia reprezentacinį postą pavertė šalies valdžios centru. Jis pagarsėjo dažnais kreipimaisis į tautą ir pasirodymais vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
„Jis yra konkuruoti mėgstantis (politinio lauko dalyvis – ELTA), puikiai įvaldęs valdymo metodą, grindžiamą botago ir meduolio principu bei įsitikinimu, kad niekas, išskyrus jį patį, nėra teisus“, – neseniai naujienų agentūrai AP sakė Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius Dejanas Pavlovičius.
D. Pavlovičius 14 metų trukusį A. Vučičiaus valdymą pavadino „vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu“, kai jo partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę, nieko nepalikdama atsitiktinumui.
„Kontroliuoti viską: žiniasklaidą, teismus, visas institucijas“, – aiškino jis.
Pasak D. Pavlovičiaus, itin gerai organizuotoje valdančiojoje Serbijos pažangos partijoje (SNS) A. Vučičius turėjo absoliučią valdžią, o jo lojaliems šalininkams buvo atsidėkojama pelningais sandoriais su valstybe ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo. A. Vučičius, pasak profesoriaus, „sukūrė visiškai naują Serbijos visuomenės elitą, kuris mokėjo parodyti dėkingumą“.
Žada tęsti politinę kovą opozicijoje
A. Vučičiaus valdymo laikotarpiu rinkimus vis dažniau temdė pranešimai apie balsavimo pažeidimus, smurto incidentus ir skundai, kad jo kontroliuojama vyriausybę palaikanti žiniasklaida bei valstybės lėšų naudojimas rinkėjams papirkti suteikė jo partijai nesąžiningą pranašumą.
Per studentų vadovaujamus protestus A. Vučičius aptvėrė centrinį parką prie savo biuro Belgrade ir pastatė palapines, kuriose įkurdino savo šalininkų grupes, veikiausiai siekdamas panaudoti jas kaip gyvąjį skydą. Žurnalistinius tyrimus atliekantys žurnalistai nustatė, kad kai kurie stovyklos gyventojai turi kriminalinę praeitį, ir susiejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Jis šiuos kaltinimus atmetė.
Pripažindamas pralaimėjimą, A. Vučičius žadėjo tęsti politinę kovą.
„Mūsų organizacija labai tvirta, esame labai vieningi ir stiprūs, be to, esame įpratę būti opozicijoje“, – sekmadienio vakarą sakydamas kalbą pareiškė jis.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigė, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jei studentų pergalė būtų buvusi mažiau įtikinama. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms „jis negalėjo to išvengti“, pridūrė B. Tadičius.
Kaip skelbta, pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente (Nacionalinėje Asamblėjoje) iškovojo nuo 135 iki 140 mandatų, o A. Vučičiaus dešiniųjų Serbijos pažangos partija (SNS) – 105 mandatus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
