Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valdajaus forume, vėl pabiro melagingais ir ciniškais pareiškimais apie karą Ukrainoje. Jis veidmainiškai teigė, esą rusams „skaudu stebėti ukrainiečių kančias“, kaltino Europą dėl konflikto eskalacijos ir netgi pareiškė, kad Rusijai du kartus buvo atsisakyta priimti į NATO, rašo „Unian“. „Tie, kurie nuteikė Kyjivą prieš Maskvą, nesirūpino nei Rusijos, nei Ukrainos interesais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“. „Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.  „Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė, kad Europos vadovaujamos „norinčiųjų koalicijos“ kariniai vadai artimiausiomis dienomis surengs derybas dėl Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno.

Europos Sąjunga netrukus planuoja pradėti programą, kuri suteiks Ukrainai technologinį pranašumą mūšio lauke. Apie tai platformoje „X“ pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Netrukus pradėsime naują programą, suteiksiančią Ukrainai technologinį pranašumą, kurio jai reikia mūšio lauke“, – rašė U. von der Leyen. Ji pabrėžė, kad ES tikslas yra užtikrinti, kad Ukraina būtų stipri ir laisva.

Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.

Rusija veikiausiai modifikavo prieš Ukrainą naudojamas balistines raketas, kad jos galėtų apeiti oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.  Manoma, kad rusai patobulino balistinių raketų sistemą „Iskander-M“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų, taip pat iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kinžal“, galinčias nuskristi iki 480 kilometrų.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais, pranešė Rusijos gynybos ministerija ir ukrainiečių prezidentas. Abi pusės paleido po 185 karius ir dar po dvi dešimtis civilių. Tai dar vienas iš virtinės apsikeitimų, kurie vyksta nepaisant to, kad nėra pažangos siekiant užbaigti konfliktą. Rusijos gynybos ministerija per „Telegram“ pranešė, kad Ukraina grąžino 185 rusų karius. Taip pat grįžo 20 civilių, sakė ministerija.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad pastarasis apkaltino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską „žaidžiant pavojingą žaidimą“ su Europos saugumu, praneša „Kyiv Post“. V. Orbano pareiškimai pasipylė po D. Tusko kalbos Varšuvos saugumo forume, kur Lenkijos premjeras teigė, kad karas Ukrainoje taip pat yra „mūsų karas“. „Galite manyti, kad kariaujate su Rusija, bet Vengrija nekariauja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europą, kad pastarojo meto dronų įsiveržimai rodo, jog Rusija siekia „eskaluoti“ savo agresiją, ir pasiūlė kovojant su šia grėsme pasinaudoti jo šalies karyboje įgyta patirtimi. Beveik 50 Europos šalių lyderiai susirinko į Kopenhagos konferencijų centrą, kuriame po nerimą Danijoje sukėlusių paslaptingų dronų skrydžių buvo užtikrintas griežtas saugumas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Kopenhagoje vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu išbarė Viktorą Orbaną, rašo „Bloomberg“. Jis apkaltino Vengrijos ministrą pirmininką sužlugdžius diskusijas dėl bloko saugumo poreikių. Apsižodžiavimas įvyko diskusijos metu, kurioje buvo svarstoma, kaip ES galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos grėsmių ir paremti Ukrainą, sako leidinio šaltiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius Europos lyderius ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija gali pažeisti oro erdvę bet kurioje žemyno vietoje, ir pasiūlė savo šalies karo metu įgytą patirtį, kad padėtų kovoti su šia grėsme. „Jei rusai išdrįsta paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Kopenhagoje.

Airijos oro linijų „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sukritikavo Europos Sąjungą (ES) už, pasak jo, negebėjimą apsaugoti Europos oro uostų, ir paragino oro eismą sutrikdančius dronus numušti, rašo „Politico“. Trečiadienį Kopenhagoje vyksta neoficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame ES lyderiai turėtų aptarti dronų sienos įrengimą.  M. O’Leary mano, kad dronų siena situacijos neišspręs. „Nemanau, kad dronų siena turės kokį nors poveikį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kopenhagoje susitiks su kitais Europos lyderiais Senajam žemynui siekiant sustiprinti Kyjivą kovoje su Rusija, kai dėl JAV paramos kilo abejonių. Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.

Trečiadienį Lenkijos pietryčiuose oficialiai atidaryta Norvegijos vadovaujama mokymų stovykla Ukrainos kariams, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“ Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, jo kolega iš Norvegijos Tore O. Sandvikas, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras ir aukšti pareigūnai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Islandijos bei Ukrainos.

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai žvalgybos informaciją, reikalingą tolimiems raketų smūgiams prieš Rusiją, skelbia „The Telegraph“. Teigiama, kad JAV pareigūnai leis Kyjivui smogti energetikos infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir svarsto, ar siųsti Ukrainai ginklus, kurie leistų pasiekti daugiau Rusijos taikinių. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV taip pat prašo NATO sąjungininkų suteikti panašią paramą.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime nuskambėjo netikėti žodžiai iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų. Vienu sakiniu jis pribloškė dalyvius ir pademonstravo retai matomą drąsą – pareiškė, kad Europa yra stipresnė už Rusiją. Jo pasisakymą įvertino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau kartu priminė, kad Rusijos karas su Ukraina – tai visos Europos karas.

Černobylio atominė elektrinė liko be elektros po Rusijos smūgio energetikos objektui Slavutičiuose. Be elektros liko naujas saugos konteineris – konstrukcija, kuri uždengia sugadintą ketvirtąjį energetinį bloką ir sulaiko radiacijos išmetimą. Įtampos šuoliai lėmė visišką objekto elektros tiekimo sustabdymą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neprašė Budapešto liautis pirkus naftą iš Rusijos. D. Trumpas pareikalavo, kad NATO sąjungininkės nustotų pirkti iškastinį kurą iš Maskvos – esą tik tada jis įves sankcijas, skirtas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje. Vengrija kartu su kaimynine Slovakija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, naftotiekiu vis dar importuojančių naftą iš Rusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) pareigūnai paragino sostines paremti pastangas paskolinti Kyjivui milijardus eurų panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Šią savaitę Ukrainos kariškiai atvyko į Daniją pasidalyti savo patirtimi kovoje su bepiločiais orlaiviais. Toks vizitas surengtas po incidentų virš Danijos oro uostų ir kitų strateginių objektų, kuriuose buvo fiksuoti, tikėtina, Rusijos paleisti dronai. Vis dėlto Danija nėra vienintelė NATO valstybė, siekianti perimti ukrainiečių patirtį – apie tai rašo „Atlantic Council“ leidinio „UkraineAlert“ redaktorius Peteris Dickinsonas.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija paskelbė, kad Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo, „tiesioginio pavojaus nėra“, kol veikia atsarginiai dyzeliniai generatoriai. „Akivaizdu, kad tai nėra tvari padėtis branduolinės saugos požiūriu.

Rusijos pastaruoju metu vykdomi oro erdvės pažeidimai darosi vis dažnesni, o Europos šalys ima busti kylant grėsmei. Varšuvos saugumo forume buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai įspėjo, kad prioritetas turėtų būti nebe atgrasymas, o gynyba, rašo „Politico“. Pirmuosius kelerius Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metus daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip NATO ir ES galėtų padėti Kyjivui, bet dabar šalių lyderiai vis dažniau supranta, kad ir jiems patiems ...

Stipri liūtis Odesoje nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, trečiadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos. „Per septynias valandas Odesoje iškrito beveik dviejų mėnesių kritulių norma. Nė viena lietaus kanalizacijos sistema negali atlaikyti tokio krūvio“, – platformoje „Telegram“ rašė Odesos meras Henadijus Truchanovas. „Šiuo metu žinoma, kad žuvo devyni žmonės, tarp jų – vienas vaikas“, – atskirame pranešime teigė Valstybinė gelbėjimo tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau septintą dieną yra atjungta nuo elektros tinklo, perspėdamas apie galimą „kritinę“ situaciją, rašo „The Guardian“. Tai ilgiausias elektrinės atjungimas nuo tada, kai Rusija užpuolė ir užėmė šią, didžiausią Europoje, branduolinę jėgainę. Zelenskio teigimu, Rusijos apšaudymas neleidžia atkurti elektros linijos, būtinos reaktoriams aušinti ir išvengti branduolinės avarijos.

Dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgio Ukrainos energetikos sistemai keletas regionų liko be elektros. Pranešama ir apie galimą rusų tarpžemyninės raketos „Jars“ panaudojimą, tačiau kol kas ši informacija nėra patvirtinta.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas siunčia Ukrainos dronų specialistų komandą į Daniją pratyboms po virtinės oro erdvės pažeidimų Europoje, dėl jų kaltinama Rusija.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir Nacionalinė policija sužlugdė Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, padėjusio Rusijos piliečiams „legalizuotis“ Europos Sąjungos (ES) šalyse, veiklą, pranešė SSU.  Tyrėjai nustatė, kad vienas ministerijos darbuotojas 2022 m. pardavė Ukrainos pasus, leidžiančius išvykti į ES, keliems Rusijos piliečiams.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir Nacionalinė policija sužlugdė Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, padėjusio Rusijos piliečiams „legalizuotis“ Europos Sąjungos (ES) šalyse, veiklą, pranešė SSU.  Tyrėjai nustatė, kad vienas ministerijos darbuotojas 2022 m. pardavė Ukrainos pasus, leidžiančius išvykti į ES, keliems Rusijos piliečiams.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas atsiribojo nuo ankstesnių komentarų apie JAV planus, susijusius su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu gauti tolimojo nuotolio „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.

Europos Sąjunga skirs 2 mlrd. eurų Ukrainai dronų gamybai. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti Kyjivo gynybinius pajėgumus ir paremti aukštųjų technologijų plėtrą, rašo UNIAN. Apie tai pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš Europos Komisijos Saugumo tarybos posėdį Briuselyje. „Jeigu toliau tikime, kad Ukraina yra mūsų pirmoji gynybos linija, privalome didinti karinę paramą Ukrainai. Todėl sutarėme su Ukraina, kad 2 mlrd.

Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“. Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos.

Aukščiausi JAV kariuomenės pareigūnai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl būsimos Trumpo administracijos gynybos strategijos, rašo UNIAN. Tai atskleidė vis ryškėjantį plyšį tarp Pentagono politinės vadovybės ir karinių generolų. Kritikos sulaukė pats gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, kuris keičia prioritetus: daugiau dėmesio skiria grėsmėms JAV teritorijai, mažina konkurencijos su Kinija svarbą ir menkina Amerikos vaidmenį Europoje bei Afrikoje.

Pirmadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europa „nėra kare, bet... Jau nebe taikoje“ . Šis jo komentaras pasigirdo po kelių savaičių, kai Europoje vis dažniau kartojasi Rusijos provokacijos: oro erdvės pažeidimai ir kišimasis į Moldovos rinkimus, rašo „The Kyiv Independent“. „Leiskite pasakyti vienu sakiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šokiruojantis... mes nesame kare, bet mes taip pat jau nebe taikoje“, – sakė Merzas žiniasklaidos renginyje Diuseldorfe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasišaipė iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino, pareikšdamas, kad šis nepajėgė greitai laimėti karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas JAV generolams Virdžinijoje, D. Trumpas teigė esąs nusivylęs V. Putinu ir juokais pavadino jį „popieriniu tigru“....

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė audrą savo pareiškimu apie vengrų dronus, įskridusius į Ukrainos teritoriją. Į šiuos žodžius griežtai sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pabrėžusi, kad V. Orbanas vis dar „apnuodytas Rusijos propaganda“, rašo „Unian“. „Gera žinia ta, kad ministras pirmininkas Orbanas pripažino: tam tikri dronai iš Vengrijos pusės vis dėlto įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Rusija išbando NATO ribas ir kelia vis didesnę grėsmę Europai – perspėja Lenkijos gynybos ministras. Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas teigia, kad pastaruoju metu padaugėję Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų rodo Kremliaus siekį provokuoti Aljansą. Pasak jo, Rusijos agresyvi politika kelia realų pavojų viso žemyno saugumui, o Maskva savo tikslų tikrai neapsiriboja Ukraina.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė pasipiktinimo bangą po to, kai pareiškė, jog „nesvarbu“, ar vengrų dronai pažeidė Ukrainos oro erdvę, nes ši šalis esą „nėra nepriklausoma ir suvereni“. Tokią poziciją jis išsakė podkaste, dar kartą užsipuolęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir teigdamas, kad Ukraina išsilaiko tik Vakarų pinigais, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak V. Orbano, Vengrija neketina pulti Ukrainos, o jos prezidentas V. Zelenskis turėtų labiau rūpintis padėtimi šalies...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ironiškai sureagavo į Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymą dėl „taikos Ukrainoje“. Varšuvos saugumo forume kalbėdamas nuotoliniu būdu, V. Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos vadovas „gyvena savo pasaulyje“, o jo komentarai sukėlė juoko bangą salėje. Varšuvos saugumo forume rugsėjo 29 d. renginio vedėja kreipėsi į Ukrainos prezidentą, prašydama pakomentuoti Baltarusijos vadovo žodžius. „Ar galėtumėte tai paaiškinti?“ – paklausė ji.

Ukrainos žurnalistas Maksymas Butkevyčius, kuris prieš metus dar buvo kalinamas Rusijos kolonijoje, apdovanotas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija. „Priimu šią premiją ne tik savo, bet ir Ukrainos karo belaisvių bei neteisėtai Rusijoje kalinamų civilių vardu“, – pirmadienį Strasbūre sakė 48-erių žurnalistas. Europos Taryba kasmet premiją skiria pilietinės visuomenės atstovams, kurie kovoja už žmogaus teises Europoje ar už jos ribų.

Pradėdamas Varšuvoje vykstančią tarptautinę dviejų dienų konferenciją Europos ir pasaulio saugumo klausimais, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad karas Ukrainoje yra ir mūsų karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik tada, kai pripažins, kad negali jo laimėti, sekmadienį transliuotame interviu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.

Ukrainiečių kariai numušė Rusijos Mi-28 sraigtasparnį, praneša Robertas Brovdi (slapyvardis „Magyar“), Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas. „59-osios bepiločių sistemų brigados pilotai FPV dronu sunaikino Mi-28 sraigtasparnį“, — rašė jis „Telegram“ tinkle ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas sraigtasparnio numušimas, praneša UNIAN.

Rugsėjo 28-osios naktį Rusija vėl paleido šimtus dronų ir raketų į Ukrainą — tai tapo įprastu reiškiniu, o intensyvumas ypač išaugo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje rugpjūtį. Rusijos lyderis išbando ne tik Ukrainos ištvermingumą, bet ir NATO, Europos bei JAV ryžtą toliau teikti karinę pagalbą ir taikyti sankcijas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as patvirtino, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto Ukrainos prašymą suteikti jai raketas „Tomahawk“.  J. D. Vance'as tai sakė interviu „Fox News“.  Žurnalisto paklaustas apie raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai, jis atsakė: „Šiuo klausimu galutinį sprendimą gali priimti prezidentas“. „Prezidentas darys tai, kas geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė J. D. Vance'as ir pridūrė, kad apie tokį sprendimą paskelbs pats...

Europos Sąjunga (ES) bando rasti atgrasymo pusiausvyrą santykiuose su Rusijos vadovybe, kad būtų išvengta plataus masto konflikto. Rusijos lyderio Vladimiro Putino provokacijos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo abejingumas verčia Europos Sąjungą pereiti prie radikalios transformacijos. Kaip rašo „Politico“, trečiadienį vyksiantis ES lyderių susitikimas bus įtikinamas įrodymas, kad blokas tokia forma, kokia egzistavo anksčiau, jau nebeegzistuoja.