Karas Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.  Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN. Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Olego Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas. Charkivo televizijos bokšto funkcionalumas atkurtas Vis dėlto yra tam tikrų bėdų su vartotojų perjungimu. „Yra tam tikrų momentų dėl perjungimo, mes bendraujame su žmonėmis, kad būtina naudoti MX-7 signalus.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija.  Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo. Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“. Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Rusija sudavė smūgį Balaklijos geležinkelio stoties teritorijai, kai keleiviniame traukinyje buvo žmonių, rašo „Ukrinform“. „Okupantai paleido raketą į geležinkelio stotį, kai elektrinio traukinio Charkivas-Raisinas keleiviniuose vagonuose buvo žmonių. Trys 37, 47, 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų nuo sprogimo. Jie gydomi medicinos įstaigoje“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime  informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais. „Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai. Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo. Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Naudodamos tolimojo nuotolio raketas ATACMS, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės pabloginti Rusijos logistiką ir sukelti pavojų rusų aerodromams užnugaryje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai. Tiesa, čia pat analitikai priduria, kad yra tikimybė, jog kelis mėnesius vėluojanti amerikiečių pagalba leido rusams pasirengti.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. „Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba bando paveikti įvykių eigą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, – sakė jis. – Tai žinome iš to, ką girdime iš visų Europos sostinių.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad reikia galvoti, kaip padėti Ukrainai susigrąžinti iš šalies išvykusius šaukiamojo amžiaus vyrus. Kol kas, pasak ministro, konkrečių priemonių šiam tikslui Lietuva nesvarsto ir kol kas stebi, kokius sprendimus priims Lenkija. „Kryptis yra teisinga. (...) Kokiomis priemonėmis tai virs, dar, turbūt, sunku pasakyti. Matyt, reikės konkrečiai apie tai kalbėti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė ministras.

Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „N-TV“. Pasak ministerijos vadovo, didėjant Rusijos išlaidoms ginkluotei ir šalies ekonomikai pereinant ant „karo bėgių“, nemaža dalis to, kas pagaminama, nebeiškeliauja į frontą, o patenka į sandėlius.

Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. 15 narių Saugumo Taryboje už rezoliuciją balsavo 13 narių, Rusija jai nepritarė, o Kinija susilaikė.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė apšaudė 10 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti trys žmonės. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešas apšaudė Antonivką, Kizomysą, Romaškovę, Inženernę, Sadovę, Beryslavą, Kačkarivką, Olhivką, Osokorivką ir Chersoną. Apgadintas daugiaaukštis pastatas ir privatus namas. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, automobiliai ir dujotiekis.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 462 980 kareivių.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“. „Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vaikinus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – interviu „Polsat News“ kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Reuters“. „Bet kokia parama yra įmanoma“ Ministras taip pat sakė, kad Lenkija j...

Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, remdamasi trečiadienį paskelbtais teisės aktais. Vyrai, kuriems taikoma ši priemonė, negalės gauti pasų iš „Ukrainos užsienio diplomatinių atstovybių“, sakoma trečiadienį vyriausybės tinklalapyje paskelbtose įstatymo pataisose. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kokį laikotarpį ši priemonė bus taikoma.