Karas Ukrainoje

Rusijos pajėgos neapsiribos reaktyviniais „Shahed“ dronais, kurių greitis šiuo metu siekia apie 500 km/val. Netrukus, galbūt jau po pusmečio, gali pasirodyti pigios sparnuotosios raketos, galinčios skristi 500–750 km/val. greičiu, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Rusijos hibridinių atakų prieš NATO šalis skaičius smarkiai išaugo, pareiškė aukšto rango Aljanso pareigūnas. Jį cituoja naujienų agentūra „dpa“. Vien pernai užfiksuota daugiau kaip 200 tokių incidentų, Briuselyje sakė pareigūnas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos įprastos „kasdienės“ kibernetinės atakos. NATO pareigūnas: Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso šalis skaičius smarkiai išaugo Pasak jo, vien NATO būstinė kiekvieną mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių atakų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino JAV metais pratęsus Maskvos karą prieš Ukrainą, nes ši pasitraukė iš to, ką vadina „Ankoridžo susitarimais“. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“. Sergejus Lavrovas dėl besitęsiančio karo Ukrainoje kaltina JAV Maskva ne kartą užsiminė apie tariamus susitarimus, pasiektus per 2025 metų Donaldo Trumpo susitikimą su Vladimiru Putinu Aliaskoje, nors JAV pareigūnai neigia tokių susitarimų egzistavimą.

Kremlius antradienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo idėją dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų, susijusių su smūgiais energetikos infrastruktūrai. „Matėme prezidento Trumpo įrašą. Manome, kad tai gera idėja, gera iniciatyva. Palaikome ryšį su amerikiečiais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kasmetinis Valdajaus forumas dėl dronų grėsmės perkeliamas iš Sočio į Maskvos apylinkes, skelbia „Moscow Times“, remdamiesi „Financial Times“ (FT). Apie tai FT patvirtino keturi šaltiniai. Valdajaus forumas perkeliamas Pasak jų, perkėlimo pareikalavo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino saugumo tarnyba. Iš pradžių 120 forumo svečių buvo pakviesti į Sočį, tačiau rugpjūčio mėnesį jiems buvo pranešta apie renginio vietos pakeitimą.

Ukraina sėkmingai išbandė dar vieną naikintuvą, skirtą kovoti su rusiškais reaktyviniais dronais, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis....

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino Vokietijos transliuotojo RTL atliktą tyrimą dėl įtakos agentų verbavimo ir pabrėžė, kad tai nėra atskiras incidentas, o platesnės sistemos dalis. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Ukrainos diplomatijos vadovas išreiškė susižavėjimą RTL tiriamosios žurnalistikos atstovės Angelique Geray drąsa – ji, dirbdama slapta, atskleidė slaptą rusų agentų verbavimo tinklą Vokietijoje. „Rezultatai šokiruoja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atleido šalies generalinį prokurorą, kuris yra kaltinamas kyšininkavimu. Apie Ruslano Kravčenkos atleidimą V. Zelenskis pranešė vyriausybės dekretu. R. Kravčenka kaltinimus neigia.

Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sugriauti žmonių gyvenimus“ stiprėjančiais smūgiais civilinei infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Ukraina ir Rusija susitarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų. Šį pranešimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai sukritikavo Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Trumpas skelbia apie susitarimą „Ukraina sutiko nesitaikyti į Rusijos energetikos objektus.

Lenkijos pajėgos per liepos 30-ąją vykusią Rusijos ataką prieš Ukrainą vos nenumušė Ukrainos naikintuvo MiG-29. Ukrainos lėktuvas veikė netoli sienos, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinis vadas generolas leitenantas Ireneuszas Nowakas, kurį cituoja „Rzeczpospolita“. Pasak I. Nowako, tą naktį oro erdvėje patruliavo du Lenkijos naikintuvai F-16. Kai Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę, vienas iš lėktuvų tuo metu pildėsi degalų ore, o kitas vykdė užduotį netoli sienos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis duodamas interviu JAV televizijai CNN pareiškė, kad Kremliaus vykdomas sabotažo ir hibridinių operacijų išplėtimas į Vokietiją bei Jungtinę Karalystę buvo esminė V. Putino klaida, galutinai įrodžiusi Vakarams, jog Rusijos agresija yra visos Europos krizė, reikalaujanti vieningo atsako.

Šeštadienį Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės narys, pranešė šalies gynybos ministerija, kurią cituoja „Sky News“. Ministerijos teigimu, karys žuvo „per eismo įvykį“. Skelbiama, kad kario žūtis nebuvo susijusi su priešo veiksmais. Šeimos prašymas Gynybos ministerija pridūrė, kad, šeimos prašymu, daugiau informacijos bus paskelbta vėliau.

Kremlius palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos „Interfax“. Pasak jo, Rusijos pusė palaiko raginimus Ukrainai susilaikyti nuo atakų prieš dyzelinio kuro gamybos objektus. „Žinoma, bet kokį raginimą Kyjivo režimui nutraukti smūgius civilinei ekonominei infrastruktūrai galima tik sveikinti“, – sakė D. Peskovas.

Kad Baltijos šalių gyventojai galėtų jaustis saugūs, Latvija, Lietuva ir Estija privalo turėti stiprias nacionalines ginkluotąsias pajėgas, nes tai yra vienintelis dalykas, galintis atgrasyti rytuose esančią agresorę nuo galimos agresijos, agentūrai LETA „Rygos konferencijos“ užkulisiuose pasakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) viršininkas Kyrylo Budanovas.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas nemano, kad kitas Rusijos taikinys būtų Lietuva. Anot jo, tai būtų Moldova. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos šalys „nėra pasirengusios“, praneša „Clash Report“. „[Vladimiras] Putinas nuolat bando atkurti Sovietų Sąjungą. Ir nemanau, kad Lietuva bus kita eilėje. Kur kas labiau tikėtina, kad tai bus Moldova, nes ji šiuo atžvilgiu yra kur kas silpnesnė. Europos šalys nėra pasirengusios.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paraginus Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo, ypač dyzelinio kuro, objektams, sureagavo Kremlius. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokiems raginimams „galima tik pritarti“. D. Trumpas pareiškė, kad degalų kainos auga tariamai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis teigia, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šiuos smūgius.

Jeigu agresorė Rusija užpultų Lenkiją, pastaroji ją greitai nugalėtų, sekmadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis pažymėjo, kad Lenkija turi pranašumą prieš Rusiją aviacijos srityje, ir jei ji nustotų susilaikyti, Rusijos Federacija patirtų pralaimėjimą. Jis taip pat pakomentavo sėkmingus Ukrainos smūgius Rusijos Federacijai ir pridūrė, kad, jo nuomone, lenkų smūgiai būtų dar sėkmingesni.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas mažinti karo veiksmų intensyvumą kare prieš Ukrainą ir greičiausiai mano, kad išlaukęs per žiemą sustiprins savo pozicijas. Pasak „Ukrinform“, JAV senatorius, NATO stebėtojų grupės JAV Senate pirmininko pavaduotojas Thomas Tillisas tokią nuomonę išsakė interviu „Laisvės radijui“ per savo vizitą Ukrainoje.

Rusijos išpuolis prieš Jahodyno pasienio punktą prie Lenkijos sienos nesusilpnins Ukrainos partnerių ryžto – priešingai, jis sustiprins jų argumentus dėl Kremliaus neatsakingumo ir pasiryžimą jį atgrasyti. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai sekmadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko pirmadienio naktį išvyko į užsienį tarnybiniu automobiliu, praneša leidinys „Ukrajinska Pravda“ (UP), remdamasis šaltiniais Ukrainos teisėsaugos institucijose. Anot šaltinių, R. Kravčenko išvyko į užsienį 2.30 val. nakties tarnybiniu automobiliu. Šaltinių teigimu, R. Kravčenko pasinaudojo komandiruote į Lietuvą kaip pretekstu kirsti sieną.

Rusijos dronas sekmadienį smogė keleiviniam, važiavusiam iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Varšuva ir Kyjivas. Ukrainos geležinkelių operatorius teigia, kad specialusis reisas, vežęs diplomatus, tarp kurių buvo ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, galėjo būti numatytas Rusijos dronų smūgio į Varšuvą važiuojantį traukinį taikinys, rašo „TVP World“ Maršrutu Kyjivas–Varšuva važiavęs traukinys buvo atakuotas sekmadienio rytą vos 2 km nuo ...

Kanada ketina prisijungti prie Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pranešė „Financial Times“ (FT) remdamasi gerai informuotais šaltiniais. Anot šaltinių, Otava ir Briuselis ketina susitarti dėl Kanados įnašo dydžio iki spalio mėnesį Monrealyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžios. Taigi Kanada taps antrąja šalimi už Europos Sąjungos ribų, kuri dalyvaus paskolų programoje Kyjivui. Anksčiau prie jos prisijungė Jungtinė Karalystė.

Smogdama Vakarų Ukrainai netoli sienos, Rusija galimai bando sutrikdyti Vakarų ginklų tiekimą. Tokią nuomonę išsakė buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Mieczysławas Cieniuchas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Polskie Radio“. Pasak jo, vis arčiau Lenkijos sienos rengiamomis Rusijos atakomis gali būti siekiama sutrikdyti logistikos maršrutus, kuriais Ukrainą pasiekia sąjungininkų karinė parama.

Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį perspėjo, kad intensyvėjančios Rusijos atakos Ukrainoje ateinančiomis savaitėmis gali paveikti ir Lenkiją. „Ateinančios savaitės ir mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos pusės veiksmų laikotarpis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija „negali atmesti galimybės, jog ši eskalacija paveiks ir mūsų teritoriją“. Šį pareiškimą jis išsakė pirmininkaudamas neeiliniam posėdžiui, sušauktam po Rusijos dronų atakų netoli pasienio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad degalų kainos auga tariamai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis teigia, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šiuos smūgius, rašo „RBC-Ukraine“. „Mano problema su Ukraina ir Rusijos Federacija yra ta, kad šiuo metu labai kyla dyzelino kainos. Didžioji jo dalis tiekiama iš Rusijos. O Rusijos įmonės patiria Ukrainos smūgius.

Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių į energetikos objektus Rusijoje, jei nebus puolami Ukrainos energetikos objektai, kritinė infrastruktūra ar maisto tiekimo grandinės, „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sekmadienį Rusija teigė Vakarų Ukrainoje smogusi į geležinkelio infrastruktūrą, naudojamą kariniams kroviniams iš Europos vežti. Prieš tai Lenkija ir Ukraina pranešė, jog Maskva smogė į Varšuvą vykusiam keleiviniam traukiniui rajone prie pat Lenkijos sienos.  „Tęsiami smūgiai Vakarų Ukrainos regionų geležinkelių infrastruktūrai, naudojamai kariniams kroviniams iš Europos šalių gabenti“, – sakoma Maskvos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos dronas sekmadienį smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Varšuva ir Kyjivas, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad buvo atakuojami vakariniai regionai. Ukraina teigė, kad smūgis buvo suduotas vos už 2 kilometrų nuo sienos su NATO nare Lenkija, pataikyta į keleivinio traukinio lokomotyvą, o V. Zelenskis pažymėjo, jog Maskva į jį smogė tyčia. Lenkija sakė, kad dar vienas dronas smogė netoli pasienio punkto.

Ukraina tikisi, kad Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos derybos su Rusija dėl taikos susitarimo bus atnaujintos kitą mėnesį, šeštadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas. „Ruošiamės spaliui“, – žurnalistams sakė Kyryla Budanovas, patvirtindamas, kad derybos vyks trišaliu formatu. Jis neįvardijo tikslios susitikimų datos ar vietos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs visapusišką karą prieš Ukrainą, kartoja tragišką rusams Josifo Stalino strateginę klaidą. Politologo Abaso Galjamovo teigimu, diktatoriai, priimantys demokratijų nenorą kariauti kaip jų nesugebėjimą priešintis, paleidžia jiems patiems griaunančius visuotinės militarizacijos procesus. 1950 m. J. Stalinas pritarė Šiaurės Korėjos įsiveržimui į Pietų Korėją, tikėdamasis greitos sėkmės ir Vakarų nenoro kištis.

Kiek daugiau nei 23 mlrd. eurų gynybos biudžeto deficitas, kurį Ukraina nori padengti padedama sąjungininkų, sukėlė nerimą Europos pareigūnams, rašoma „The New York Times“. Tai liudija, kad karo kaina auga, pažymi laikraštis. Ir taip neįtikėtinai brangiai kainuojančio karo kaina šiais metais ženkliai išaugo ir Maskvai, rodo Rusijos biudžeto duomenys. Ukrainos gynybos biudžeto deficitą Volodymyras Zelenskis viešai įvardijo rugpjūčio pabaigoje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ posėdyje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime Majamyje yra „neįmanomas“ – šeštadienį Naujajame Delyje agentūrai AFP pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas Ukrainos vadovo pasiūlymą. „Tai neįmanoma“, – sakė D. Peskovas, pakartodamas Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje.

Vakarų šalys ir pati Ukraina jau vienareikšmiškai nusiteikė tam, kad karas vyks mažiausiai iki kito pavasario, skelbiama „Bloomberg“: Vladimiras Putinas nedemonstruoja jokio pasirengimo jį baigti ir jau perėjo prie eskalacijos, stiprindamas Ukrainos miestų bombardavimą.

Vokietijoje svarbią moralinę pergalę pasiekė „Alternatyva Vokietijai“, nugalėjusi Saksonijos-Anhalto rinkimuose ir jau pradėjusi reikalauti permainų visoje Vokietijos teritorijoje, nors dar pernai parlamento rinkimuose surinko vos 10 proc. rinkėjų balsų.  Prieš imigraciją nusiteikusi ir Maskvai palankumą reiškianti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė didelę pergalę ir tai yra pirmas kartas kraštutinių dešiniųjų partijai Vokietijos pokario istorijoje.

Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „TASS“. Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.

Europos šalių karių įvedimas į Ukrainos teritoriją reikštų karą su Rusija, pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. „Dabar jie kalba apie tai, kad svarsto, kaip įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Tai reiškia karą su Rusija“, – TASS cituoja jį. Tačiau būtent Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą dar 2022 m. vasarį. Rusija nuolat bando pateisinti savo kruviną agresiją prieš Ukrainą. Vakarų šalys remia Ukrainą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl pastarojo meto mirtinų smūgių Ukrainoje turėtų jau dabar įvesti naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sankcijos turi būti įvestos dabar“, – Jaltos Europos strategijos (YES) forume sakė V. Zelenskis. „Atvirai kalbant, kartais nesuprantu, kodėl sprendimai negali būti priimami greitai“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino Rusijai dėl jos planų nutraukinėti elektrą Ukrainoje, rašo UNIAN. „Ukraina išmoko rasti būdų, kaip oriai atsakyti į Rusijos smūgius. Aš to nelyginu su tomis humanitarinėmis katastrofomis, kurias jie šiandien sukelia. Ukraina to nedaro. Vis dėlto Ukraina yra pajėgi atsakyti Rusijai į bet kokią jos operaciją. Rusija žino, kad jei jie smogs – o jie ruošiasi žiemą smogti mūsų energetikos sistemai – Rusija gaus tą patį.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi penktadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas dėl karo užbaigimo Ukrainoje, kai abu lyderiai susitiko Naujajame Delyje prieš BRICS viršūnių susitikimą. Kaip teigiama Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, N. Modi sakė V. Putinui, kad tinkamas būdas spręsti konfliktus yra dialogas ir diplomatija. Jis pažymėjo, kad Indija yra pasirengusi remti taikos pastangas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog artimiausioje ateityje su Ukraina ir JAV galės surengti trišales derybas, rašo TASS. „Tikimės, kad, kaip buvo sutarta su JAV derybininkais, jau artimiausioje ateityje mums pavyks vėl susitikti trise ir tęsti dialogą. Kita vertus, sunku numatyti, kokie bus šio dialogo rezultatai, nes su kiekvienu kartu situacija Ukrainoje ukrainiečiams tampa vis blogesnė“, – nepateikdamas įrodymų pareiškė jis.

Europos Komisija (EK) patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, į kurį įtrauktas oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų PAC-3 perimančiųjų raketų pirkimas. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius. „Šiandien Komisija taip pat oficialiai patvirtino 6,1 mlrd. eurų finansavimą Ukrainos oro gynybos dronams ir raketoms iš Ukrainos paramos paskolos. Tai iš tiesų labai svarbus žingsnis į priekį.

Rusijos okupantai rengia teroro aktus laikinai okupuotose teritorijose, kad galėtų apkaltinti Ukrainą ir pateisinti represijas prieš Ukrainos gyventojus. Apie tai praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje Lenkijos ekonomikai jau kainavo daugiau nei 100 mlrd. eurų. Tokius naujausius skaičius skelbia Lenkijos statistikos tarnyba. Varšuva teigia, kad šie skaičiai galėtų tapti pagrindu būsimiems reikalavimams Maskvai. Lenkijos statistikos tarnyba trečiadienį paskelbė, kad šalies prarasto BVP vertė laikotarpiu tarp 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir 2025 metų siekia 490,1 mlrd. zlotų (113,4 mlrd.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas. Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.

Rusija rugsėjo 11-osios naktį dronais smogė Kyjivui – buvo pataikyta į gyvenamąjį namą, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė pareigūnai. Ataka prieš Kyjivą surengta Rusijai per naktį paleidus į Ukrainą mažiausiai 66 dronus, tarp jų – daugiau kaip 50 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 62 dronus, o keturi bepiločiai pataikė į tris vietas. Kyjivo Dniprovskio rajone buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje Niujorke planuoja susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu, Vašingtonui siekiant atgaivinti ilgai įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos. „Bet rugsėjo pabaigoje turėsime galimybę susitikti, manau, su amerikiečių komanda Niujorke, – spaudos konferencijoje Kanadoje sakė V. Zelenskis. – Ir manau, kad (...) po susitikimo Niujorke su prezidentu Trumpu galėsiu kalbėti atviriau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas incidentą dėl drono netoli jo lėktuvo Moldovoje, pareiškė, kad Ukrainai vienas ar net šimtas dronų nėra problema – tikroji problema yra tūkstančiai greitaeigių bepiločių orlaivių per parą. Apie tai valstybės vadovas pranešė bendraudamas su žiniasklaidos atstovais Kanadoje, skelbia „Ukrinform“ korespondentas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pasisakė karo prieš Ukrainą tema. Komentuodamas jis, kaip įprasta, pažėrė daugybę nepagrįstų teiginių apie Vakarus, Ukrainą, apkaltino Ukrainą meluojant dėl padėties kare.