Lietuvos verslas

Tikėtina, kad bazinę palūkanų normą Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet mažins gruodžio mėnesį – 0,25 proc. punkto iki 1,75 proc., prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. „Mūsų, SEB grupės analitikų, prognozė yra, kad (šiemet – ELTA) dar galime sulaukti vieno mažinimo iš ECB – sulauksime ne artimiausią (ECB Valdančiosios tarybos – ELTA) susitikimą rugsėjo mėnesį, o sulauksime, manome, gruodžio mėnesį“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį sakė T. Povilauskas.

Daugiau nei 50 įmonių prašo 197 mln. eurų paramos didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įrengti – beveik dvigubai daugiau nei Energetikos ministerija buvo numačiusi skirti. Atsižvelgus į paramos poreikį bei siekį stiprinti elektros energetikos sistemos lankstumą bei patikimumą, ministerija numatė papildomai tam skirti 37,33 mln. eurų, o artimiausiu metu skelbs papildomą kvietimą, pranešė ministerija.

Vilniaus centre antradienį nuo ryto kilo plakatų jūra. Susirinkusieji į protestą „Gėdos diena“ savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais reiškė kandžiais užrašais: „Prezidentas kaip Sosnovskio barštis – aukštas, gražus, bet invazinis?“, „Kai 3in1 šūde, tai smirda visi“, „Kairė be moralės“, „Premjerė be patirties, prezidentas be stuburo, Seimas be gėdos“. Tarp plakatų išsiskyrė ir klausimas: „O gal koalicija su Putinu?“ Masinį protestą „Gėdos diena“ inicijavo visuomenininkas ...

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 27 proc. bei atitinkamai siekė 102,98 ir 103,18 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina didėjo net 47 proc. iki 108,38 euro už megavatvalandę.    „Praėjusią savaitę sumažėjus saulės ir vėjo jėgainių gamybai elektros kainos Baltijos šalyse šoktelėjo į viršų.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Bankas „Swedbank“ didina kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 0,9 proc. punkto iki 3,2 proc. Jis taip pat prognozuoja, kad Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas vis dar gerokai atsiliks nuo Lietuvos ir atitinkamai sieks 2 proc. ir 2,3 proc., pranešė bankas.  Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių visame regione, tačiau jau matomi pramonės silpnėjimo ženklai.

Finansinių sunkumų patirianti viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojų „Auga Group“, pernai patyrusi 22,76 mln. eurų grynojo nuostolio, šiemet siūlo dividendų nemokėti. Dėl to bendrovės akcininkai spręs rugpjūčio 29 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Auga Group“ akcininkai spręs dėl 22,76 mln. eurų paskirstytino nuostolio, iš jo 606,5 tūkst. eurų – akcijų opcionų darbuotojams sąnaudos, 2,04 mln.

Asociacijos „Investors’ Forum“ organizuojamoje tradicinėje konferencijoje Vilniaus rotušėje antradienį Lietuvos ir tarptautinio verslo, politikos, visuomenės bei mokslo lyderiai analizuos ekonomikos, saugumo, geopolitikos temas.

Vilniaus Naujininkų seniūnija atkreipia gyventojų dėmesį, kad dalyje seniūnijos kiemų vis dar pasitaiko balandžių lesinimo atvejų. Pavyzdžiui, pastebėta, jog balandžiai yra lesinami Darbininkų g. 18 kieme. „Dar pasitaiko, kad seniūnijoje kai kuriose vietose yra lesinami balandžiai (pvz. Darbininkų g. 18 kieme). Informuojame, kad tai yra draudžiama, o atsakomybė už laukinių paukščių lesinimą mieste yra numatyta ir Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje liepą mokėjo Lietuvoje veikiantis pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity – visą mėnesį dirbę 14 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 20,84 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios šešių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 20,6 tūkst. eurų, trečia – MG grupės“ valdomas holdingas „MG Investment“ (4 darbuotojai) su 20,4 tūkst. eurų.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius darbuotojo mokesčių Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) antrąjį ketvirtį siekė 2387 eurus ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – 8,7 procento. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 2533,9 euro ir buvo 4,5 proc. didesnis nei prieš ketvirtį, privačiame – 2325,6 euro ir buvo 1,1 proc. didesnis, o per metus atitinkamai augo 8,7 proc. ir 8,6 proc.

Klaipėdoje įsikūrusi krovininio transporto bendrovė „Lekpas“ bankrutuoja ir atleidžia visus 56 savo darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak institucijos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, apie numatomą atleidimą įspėti 40 vilkiko (treilerio) vairuotojų, 6 administracijos darbuotojai, 5 buhalteriai ir 4 padalinių vadovai. Visus iki šiol įmonėje dirbusius asmenis numatoma atleisti iki rugsėjo 11 d. „Atleidimo priežastis – dėl darbdavio bankroto“, – Eltai teigė ji.

Lietuvoje yra skiriamos įvairių rūšių pensijos: nuo senatvės, šalpos ar negalios iki našlių, našlaičių ar valstybinių pensijų, kurių dydis svyruoja nuo 42 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau tam tikrais atvejais gyventojai šių pinigų gali netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę į šias pensijas, kiek laiko jos mokamos, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

Laikinasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad pirmadienį pasirašyta koalicinė sutartis su „aušriečiais“ ir „valstiečiais“ gali pakenkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reputacijai. „Priimdami sprendimą savo bendruomenėje kalbėjome pakankamai atvirai, nevyniodami į vatą, kad gali būti rimtų reputacinių dalykų. (...) Gali būti keliamos mūsų partnerių įvairios situacijos, teisinės, etinės ir visokios kitokios.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vadovaus devynioms ministerijoms, „Nemuno aušrai“ atiteks trys, o į koaliciją naujai prisijungiantys „valstiečiai“ gaus dvi ministerijas. Tai numatyta pirmadienį pasirašytoje koalicinėje sutartyje.  LSDP ir toliau vadovaus Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų ministerijoms.

Pasikeitus Lietuvos valdančiajai koalicijai, Seimo pirmininku taps socialdemokratas Juozas Olekas. Tai numatyta pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų pasirašytos koalicijos sutarties priede. Šiuo metu Seimo pirmininko pareigas eina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, tačiau ši partija nebuvo pakviesta formuoti naujos valdančiosios daugumos.

Gyventojai vis dar gali teikti paraiškas ir gauti pinigų už tai, kad jų žemės sklype išaugo medžiai savaiminukai. Dotacija Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnams pirmadienį vakare ketinant pasirašyti koalicijos sutartį, pastarosios narys Ignas Vėgėlė sako jos nepalaikantis. Savo „Facebook“ paskyroje parlamentaras teigia, jog susilaikymas nuo pasirašymo lems prieštaravimą, pasak jo, šaliai nenaudingiems sprendimams, bet palaikymą – naudingiems.

„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais 51 proc. europiečių savo namuose laikė nebenaudojamus mobiliuosius telefonus, 31 proc. į stalčius padėjo senus nešiojamus ir planšetinius kompiuterius, o 19 proc. savo namuose pasiliko ir nebeveikiantį stalinį kompiuterį.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 15 tūkst. eurų baudą lošimų organizatoriui „Amber Gaming“. Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, bauda įmonei buvo skirta, pastarajai pažeidus Azartinių lošimų įstatymą. Priežiūros tarnyba sako sulaukusi 9 pareiškėjų pranešimų apie tai, kad bendrovė su jais nutraukė nuotolinio lošimo sutartis. Tarnybai atlikus neplaninį specialųjį patikrinimą, buvo konstatuota, nutraukdama sutartis bendrovė veikė ne pagal lošimo reglamentą ir tokiu būdu pažeidė įstatymą.

Premjerui Gintautui Paluckui gegužę paskelbus, kad ministerijų miestelio A. Goštauto gatvėje, Vilniuje, nebus, kandidatė į ministres pirmininkes Inga Ruginienė taip pat sako, kad projektas nebus tęsiamas.    „Netęsiu (statybų – BNS), nebent ateis meras ir galėsime kažkaip pasiplanuoti. (...) Siūlau palaukti savivaldybių rinkimų“, – pirmadienį vykusiame susitikime su Mišrios Seimo narių grupės atstovais kalbėjo socialdemokratė.

Vilniuje atidarytas rekonstruotas į kultūros paveldą įtrauktas Kazbėjų tiltas, pranešė vietos savivaldybė. Dėl avarinės būklės ir žmonių saugumo eismas istoriniu tiltu uždraustas 2018 metais.  „Po septynerių metų pertraukos, kai tiltu negalėjo judėti jokios transporto priemonės, rekonstruoto Kazbėjų tilto atidarymas ženkliai pagerins kasdienį vietos gyventojų mobilumą ir sutrumpins jų keliones“, – pranešime teigė sostinės meras Valdas Benkunskas.

Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad nereikėtų skubėti steigti Regionų ir savivaldybių reikalų ministerijos, iš pradžių, anot jos, Vyriausybės kanceliarijoje galėtų būti įkurtas už tai atsakingas padalinys. „Labai svarbu yra centralizuotas koordinavimas, nes kiekviena ministerija kažką turi apie regionus, kažką turi apie savivaldybes.

JAV nuo penktadienio panaikinus muito lengvatą, leidusią be muito importuoti siuntas, kurių vertė neviršijo 800 JAV dolerių, brangs jų gabenimas į šią šalį, o muitinės procedūros gali užtrukti ilgiau, pirmadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Pasak RRT, visoms siuntoms, nepriklausomai nuo jų vertės, bus taikomi muitai ir kiti importo mokesčiai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) patvirtino trečiadienį spręsianti, ar ekspremjeras Gintautas Paluckas nesupainiojo interesų, Vyriausybei priimant sprendimus, susijusius su nacionaliniu plėtros banku ILTE. „Yra trečiadienį numatytas dėl G. Palucko svarstymas. Jokių prašymų atidėti ar perkelti posėdžio datą, laiką nėra“, – BNS pirmadienį sakė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi nacionalinio transliuotojo taryba nusprendė skelbti viešąjį konkursą LRT Vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti. Kaip pranešė LRT, naujojo tarnybos vadovo atranka paskelbta pirmadienį, pretendentų dokumentų laukiama iki spalio 1 dienos. LRT Vidaus audito tarnybos vadovą į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba.

Nuo pirmadienio individualių namų savininkai, planuojantys juos modernizuoti pasinaudodami valstybės parama, jau gali teikti paraiškas kompensacinei išmokai už įdiegtas energinio efektyvumo didinimo priemones gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš Klimato kaitos programos tam skirta 26 mln. eurų.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. liepą visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sudarė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį 77,5 proc. sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija, popieriaus ir popieriaus gaminių – 9,6 proc., o medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 9,4 proc.

Baltijos jūros regione sumažėjus vėjo ir branduolinių elektrinių gamybai, didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 27 proc. iki 103 eurų už megavatvalandę (MWh).  Rugpjūčio 18–24 dienomis elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 109 eurai už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, paskutinį kartą tokios kainos formavosi pirmą balandžio sav...

Pastarąją savaitę Lietuvoje ir toliau mažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dyzelinas atpigo 0,6 proc., o benzinas – 0,1, o dujų kaina sumažėjo 1,8 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos per savaitę paaugo. Agentūros duomenimis, didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę smuko 1,8 proc. – iki 32,9 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę, rugpjūčio 11–15 dienomis, jis buvo 33,5 Eur/MWh.

Socialdemokratų kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad jos vadovaujama Vyriausybė siūlytų ne visiškai atšaukti kitąmet įsigaliojančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams, bet tik pakoreguoti jos taikymo apimtis. Seimas, pavasario sesijoje priėmęs mokesčių reformą, per paskutinį balsavimą pritarė GPM lengvatą taikyti visiems ūkininkams, turintiems šios veiklos pažymėjimą, tačiau pajamas nebūtinai gaunantiems iš žemės ūkio veiklos.

Jei Seimas nuspręstų kitąmet didinti akcizą kurui, tai mažintų Lietuvos konkurencingumą regione, todėl tikėtina, kad parlamentas rudenį šį procesą laikinai atidės, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Praėjusią savaitę apie tai, kad dėl naujosios koalicijos besiderantys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ sutarė metams stabdyti didesnių akcizų kurui taikymą, kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Palyginti su praėjusiais metais, šių metų pirmąjį pusmetį lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas grynasis pelnas mažėjo pusantro karto – nuo 4,4 iki 2,9 mln. eurų. „Šių metų pirmo pusmečio banko pelną mažino besitraukiančios įmokų surinkimo ir operacijų užsienio valiuta pajamos.

 Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas.  Rekordai paskolų rinkoje Birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą – naujų paskolų 12 mėn.

4 iš 10 – tiek „Lidl“ parduotuvės darbuotojų per pastaruosius metus pakilo iki parduotuvės vadovo pavaduotojo pozicijos. Šis rezultatas tapo naujos prekybos tinklo „Lidl“ darbdavio įvaizdžio kampanijos „Kartu su „Lidl“ – augi greičiau, sieki daugiau!“ pagrindu, kurioje dėmesys skiriamas karjeros galimybėms, greitam profesiniam augimui ir tobulėjimui. Kampanija pabrėžia, kad įsidarbinus pardavėju, per palyginti trumpą laikotarpį galima tapti parduotuvės vadovaujančiu personalu.

Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Bonava Lietuva“ į daugiabučių projektų plėtrą sostinėje ketina investuoti apie 170 mln. eurų.  Kaip BNS pirmadienį teigė įmonės vadovas Remigijus Pleteras, „Bonava Lietuva“ šiuo metu aktyviai ieško dviejų–keturių teritorijų projektų vystymui, jų įsigijimui numatoma išleisti apie 20 mln. eurų. Tuo metu į daugiabučių vystymą, kuriuose rinkai būtų siūloma apie 1–1,5 tūkst. butų, investicijos siektų apie 150 mln. eurų.

Pramonės produkcijos vertė, išankstiniais duomenimis, šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pat metu pernai, išaugo 4,6 proc. iki 20,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Vien liepą ji siekė 2,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,8 proc. mažiau nei birželį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis), tačiau  0,7 proc. daugiau nei pernai liepą, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“  žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Lenkijoje pradėjo 137 megavatų (MW) Silezijos vėjo parko II komercinę veiklą. Pietų Lenkijoje, Opolės vaivadijoje, esantį parką sudaro 38 vėjo elektrinės „Nordex“. Skaičiuojama, kad Silezijos vėjo parkas II elektra užtikrins apie 177 tūkst. namų ūkių metinį poreikį.  „Silezijos vėjo parkas yra svarbi mūsų žaliosios gamybos portfelio dalis.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario ir artimo mero Mindaugo Sinkevičiaus draugo Erlando Andrejevo statybos įmonė „Menstata“ nuo 2021 metų dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose ir juos laimi, rašo portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, iš viso įkūrimo metais tarybos nario įmonė laimėjo 11 viešųjų pirkimų, kuriuose pirkėjais buvo Jonavos rajone veikiantys darželiai bei savivaldybei priklausančios įmonės.

Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Ukrainai automobilių, mobiliųjų telefonų bei kompiuterių. Kaip sekmadienį pranešė pati savivaldybė, parama perduota bendradarbiaujant su VšĮ „Miliūtė“, parama perduota po pagalbos prašymo iš Černivcų apskrityje esančio Novoselicos miesto. „Ukraina nepriklausomybės dieną sutinka karo sąlygomis, todėl mes savo ruožtu ir toliau padedame ten, kur pagalbos reikia labiausiai.

Lietuviai šiemet negaili pinigų atostogoms. Pirmus 2 vasaros mėnesius – birželį ir liepą – plačiai atvėrė pinigines. Ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos pagrindinėse šalyse – Italijoje, Ispanijoje, kur dažniausiai atostogauja lietuviai – didėjo daugiau nei dešimtadaliu. O kryptis, kurios tampa mažiau populiarios, keičia kelionės į kitus žemynus – Ameriką ir Aziją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugelis keleivių, naudodamiesi viešuoju transportu, turi įsigiję bilietą ir tikisi, kad jų kelionė bus rami. Vis tik vilniečiai turi būti atsargūs, kadangi autobusas gali nuskaičiuoti pinigus už bilietą antrą kartą – tam net nereikės jūsų sutikimo. Tuo piktinosi vilnietis Povilas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), pakliuvęs į kuriozišką situaciją važiuodamas Vilniaus viešuoju autobusu.

Prasti popieriai Lietuvos siuvykloms – per dvejus metus šalyje jau bankrutavo 30 siuvyklų, o vos per pirmą šių metų pusmetį užsidarė jau aštuonios. Negana to, mažesnę apyvartą pernai fiksavo kas antra siuvimo įmonė. Pasak ekspertų, siuvimo pramonė tampa nebekonkurencinga, mat Azijos šalyse drabužiai gaminami daug pigiau. Patys siuvėjai atviri – trūksta darbuotojų, tenka uždaryti ne vieną parduotuvę, o pirkti modernią įrangą, stakles – itin brangu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose – tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų? Vilnietė Rita (vardas – pakeistas) skundėsi, kad jos kaimynas, eidamas rūkyti, cigaretę prisidega dar daugiabučio laiptinėje.

Pastaruoju metu degalų kainos mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dabar benzino kainos pas mus yra mažiausios tarp Baltijos šalių. Tačiau ar teko pastebėti, kad vienos rūšies dyzelinas atpigo visu euru? Prieš 2 metus, kai benzinas ir dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai atsiėjo 1,61 euro (dabar – atitinkamai 1,40 ir 1,49 euro), gyventojus šokiravo 2,99 euro kainuojantis „My D“ dyzelinas degalinėje „Neste“. Tuo metu „Neste“ atstovai naujienų portalą tv3.lt patikino, kad tai – tikrai ne...

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų. Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Automobilių stovėjimo aikšteles valdanti įmonė „Unipark“ įspėja vairuotojus apie sukčių, prisidengiančių įmonės vardu, siunčiamas melagingas žinutes. Kaip teigiama penktadienį įmonės išplatintame pranešime, žinutėse klientų prašoma sumokėti tariamas baudas, taip pat pateikiamos nuorodos į įtartinus internetinius puslapius. „Unipark“ pabrėžia, kad įmonė tokio pobūdžio žinučių nesiunčia“, – rašoma pranešime.

Nors grįžę iš kelionių lietuviai dažniausiai parsiveža tik geras emocijas ir prisiminimus, taip pasiseka ne visiems. Būna atvejų, kai kelionė ne tik nuvilia, bet dar ir atsieina daug brangiau, nei tikėtasi. O ko tokiais atvejais galima reikalauti? Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojai dalijosi itin nemaloniomis kelionių patirtimis, dėl kurių jų atostogos buvo sugadintos. O kelionių organizatoriai paaiškino, kokius nuostolius keliautojams gali atlyginti.

Lietuvos geologijos tarnyba primena: daugelis komercinės veiklos vykdytojų, net ir suvartojančių nedidelius kiekius vandens, privalo turėti leidimą naudoti gėlą požeminį vandenį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, tokiu atveju gręžinį įteisinti gali tik leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė – patys gręžinio savininkai to padaryti negali.