Trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje pristatant ES akto įgyvendinimo įstatymo projektą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Skaitmeninių iniciatyvų grupės vadovė Lina Giedraitienė teigė, kad DI sistemų priežiūra būtų organizuojama pagal atskiras veiklos sritis.
Teigiama, jog Lietuvos bankas (LB), Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ir kitos institucijos prižiūrėtų didelės rizikos DI sistemas savo kompetencijos srityse.
„Ne viena RRT vykdys rinkos priežiūrą. Sektorinės rinkos priežiūros institucijos (...) būtent pagal savo sritis, joms yra priskiriamos funkcijos prižiūrėti didelės rizikos DI sistemas“, – posėdyje kalbėjo L. Giedraitienė.
Sektorinės priežiūros institucijos taip pat nagrinėtų skundus dėl tokių sistemų ir priimtų sprendimus, taip užtikrinant vieno langelio principą.
Tuo metu RRT koordinuotų sektorinių priežiūros institucijų veiklą, teiktų joms metodinę pagalbą, formuotų ekspertų tinklą ir palaikytų ryšius su Europos Komisija.
Pasak L. Giedraitienės, DI sistemos pagal rizikos lygį būtų skirstomos į keturias kategorijas – minimalią, ribotą, didelę ir nepriimtiną riziką.
„Pagrindinis dėmesys ir didžioji dalis reglamento reikalavimų yra skirti tik didelės rizikos DI sistemos, kurios gali daryti žalą tokiems trims pagrindiniams dalykams – žmogaus sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms“, – teigė ji.
Prie minimalios rizikos sistemų priskiriami, pavyzdžiui, vaizdo žaidimai, prie ribotos – pokalbių robotai, o prie didelės rizikos – mokymosi rezultatų vertinimo sistemos.
Nepriimtiną riziką keliančios sistemos, pavyzdžiui, naudojamos manipuliavimui, būtų draudžiamos.
Prognozuojama, kad didelės rizikos DI sistemos sudarys apie 15 proc. visų DI sistemų.
