Rugsėjo 23-iąją Klaudijui reikėjo sumokėti būsto nuomą. Darbo santykiai jau buvo pasibaigę, tačiau atlyginimo jis vis dar laukė. Vyras pasakoja tą dieną parašęs įmonės savininkui ir prašęs pervesti bent dalį uždirbtų pinigų.
Padavėju Klaudijus pradėjo dirbti rugpjūčio 6 dieną. Rugsėjo 8-ąją darbo santykiai nutrūko, o darbdavio parengtame dokumente buvo nurodyta atsiskaityti per penkias darbo dienas – iki rugsėjo 15-osios.
Apie tokį atsiskaitymo terminą Klaudijus sužinojo tik gavęs dokumentą. Anot jo, atskiro pokalbio ar susitarimo, kad pinigų reikės palaukti, nebuvo.
Tačiau praėjo ir dokumente nurodytos penkios darbo dienos. Pinigų nesulaukęs vyras pirmiausia kreipėsi į restorano vadybininką – savininko kontaktų tuomet neturėjo.
„Nuo rugsėjo 15-ios bandžiau išsiaiškint, kada bus atsiskaityta. Iš pradžių kreipiausi tik į vadybininką, nes neturėjau nei kontaktų savininko ir galvojau bus paprasčiau. Gavau atsakymą, kad algos bus išmokėtos per šią savaitę, tai yra nuo rugsėjo 14 iki 18. Praėjo dar viena savaitė. Šiandien tai jau rugsėjo 23 dieną, kitaip tariant, nuomos mokėjimo dieną. Šiandien kreipiausi jau į įmonės savininką“, – rugsėjo 23-iąją vaizdo įraše pasakojo Klaudijus.
Vadybininkas pats neturėjo atsakymų apie mokėjimą – po Klaudijaus klausimų jis kreipdavosi į savininką ir tuomet perduodavo gautą informaciją. Klaudijus nurodė, kad ilgainiui atsakymų tekdavo laukti vis ilgiau – nebe kelias valandas, o kelias paras.
Nuomą mokėti reikėjo tą pačią dieną
Rugsėjo 23-iąją Klaudijus parašė tiesiai savininkui. Laiške priminė apie laukiantį atlyginimą, praėjusį atsiskaitymo terminą ir paaiškino, kodėl pinigų reikia būtent dabar.
Tą dieną reikėjo sumokėti būsto nuomą. Jis kelis kartus pabrėžė, kad negavęs atlyginimo rizikuoja likti be namų, ir pasiūlė pervesti bent dalį uždirbtos sumos.
Savininkas atsakė, kad tą savaitę pirmiausia turi atsiskaityti su VMI ir „Sodra“. Atsakyme taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas su buvusiu darbuotoju priklausys nuo restorano apyvartos: jei pavyks, pinigai bus pervesti iki savaitės pabaigos, jei ne – pirmadienį.
Klaudijus atkreipė dėmesį ir į bendravimą – savininko atsakyme nebuvo nei atsiprašymo, nei apgailestavimo dėl susidariusios padėties.
„Aš po to atsakymo įspūdingo, aš dar kreipiausi kartą į savininką. Deja, atsakymo jau nebegavau“, – pasakojo Klaudijus.
Klaudijus laikosi pozicijos, kad darbuotojas neturėtų likti vienas ieškoti išeities iš padėties, susidariusios darbdaviui laiku neatsiskaičius.
„Įmonė gali turėti problemų finansinių ar organizacinių, bet ar dėl jų gali kentėti darbuotojai? Nemanau. Aš savo pinigų neprašau kaip malonės. Tai yra mano uždirbti pinigai“, – kalbėjo jis.
Pinigus gavo, tačiau nuomai jau buvo pasiskolinęs
Paviešinęs istoriją Klaudijus sulaukė palaikančių žinučių ir pasiūlymų padėti. Žmonės siūlė prisidėti prie nuomos, kad jis galėtų išsaugoti gyvenamąją vietą, kol sulauks darbdavio mokėjimo.
Tokio įsitraukimo ir greitos jo pasakojimo sklaidos vyras nesitikėjo. Vaizdo įraše jis dėkojo žmonėms už tai, kad neliko abejingi.
Rugsėjo 25 dieną bendrovė pervedė Klaudijui atlyginimą ir atostoginius. Tačiau nuomos klausimą iki tol jam jau teko spręsti pačiam.
„Užbėgant įvykiams už akių, kad išsaugoti gyvenamą vietą, aš turėjau pinigus skolintis“, – antrajame vaizdo įraše sakė jis.
Atlyginimas ir atostoginiai jau pasiekė sąskaitą, vis dėlto Klaudijus teigia, kad darbdavys su juo dar nėra visiškai atsiskaitęs. Jis reikalauja netesybų už uždelstą atsiskaitymo laikotarpį ir dėl to kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
Dar vienas neišspręstas klausimas – atsiskaitymo lapeliai. Klaudijus nurodo jų negavęs nei darbo laikotarpiu, nei iki antrojo vaizdo įrašo paskelbimo. Tai informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei dirbtą laiką.
Atsiprašymo sulaukė, bet su darbdavio paaiškinimu nesutinka
Antrajame vaizdo įraše Klaudijus perskaitė ir aptarė iš darbdavio gautą laišką. Jame bendrovė pranešė pervedusi atlyginimą bei atostoginius ir atsiprašė, kad atsiskaitymas užtruko.
Tačiau tame pačiame laiške, kaip pasakojo jis, buvo ir apgailestavimas dėl jo sprendimo istoriją paviešinti. Darbdavys aiškino niekada nesakęs, kad su juo neatsiskaitys.
Klaudijus į tai atsakė, kad nekalbėjo apie darbdavio ketinimą apskritai nemokėti. Pasak jo, viešai prabilti paskatino ir užsitęsęs laukimas, ir bendravimas tuo metu, kai pinigų reikėjo būsto nuomai.
„Primenu, kad informaciją pradėjau viešinti ne tik dėl vėlavimo atsiskaityti, bet ir dėl jūsų būdo komunikuoti“, – sakė vyras.
Vyras nesutinka ir su darbdavio paaiškinimu, kad apie vėlavimą bei planuojamą mokėjimą buvo informuotas. Jo pasakojime – priešinga patirtis: informaciją teko nuolat prašyti pačiam.
„Žodis informavome yra nelabai tinkamas, nes informacijos turėjau ieškotis ir prašyti pats. Nepaisant to, kad atsiskaityt turėjote atleidimo dieną, tai yra rugsėjo 8-ąją, bet dar ir be mano sutikimo atleidimo dokumente nustatėt vėlesnį penkių darbo dienų terminą atlyginimui išmokėti. Tiesiogiai iš jūsų aš negavau jokios informacijos iki rugsėjo 23-ios. Tai yra likus jau tik dviem dienom iki jūsų dalinio atsiskaitymo“, – sakė jis.
Atsiskaityti laiku trūko finansinių galimybių
„Rosehip“ atstovai sako, kad situacija jiems žinoma, tačiau atlyginimą sumokėti vėluota dėl finansinių sunkumų.
„Vėlavimas sumokėti tikrai nebuvo piktybinis ar sąmoningas sprendimas nevykdyti savo įsipareigojimų. Tuo metu įmonė tiesiog neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti laiku“, – aiškina „Rosehip“ atstovai.
Jų žodžiais, šiuo metu verslas išgyvena nelengvą laikotarpį, todėl stengiamasi išsilaikyti, išsaugoti darbo vietas ir patį restoraną, į kurį įdėta daug darbo ir širdies.
„Rosehip“ atstovai sako, kad rugsėjo 25 dieną Klaudijui buvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai. Anot jų, priklausančios netesybos taip pat bus sumokėtos, kai tik bus tiksliai apskaičiuotos.
„Pripažįstame, kad komunikacija iš mūsų pusės galėjo būti nuoširdesnė, dėl to apgailestaujame ir dar atsiprašėme pačio Klaudijaus asmeniškai“, – komentuoja „RoseHip“ atstovai.
Portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, UAB „Keilas“ pradelsta mokestinė nepriemoka VMI siekia 7 586,33 euro.
Vėluojant mokėti atlyginimą darbuotojui priklauso ir papildomos išmokos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad kreipimasis yra gautas, tačiau byla dar neišnagrinėta.
VDI primena, kad darbo santykių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo pareigas. Viena pagrindinių darbdavio pareigų – laiku mokėti darbuotojui sutartą darbo užmokestį.
„Darbo užmokesčio nemokėjimas ar pavėluotas jo mokėjimas nėra tik finansinis nepatogumas – tai yra esminis darbo teisės pažeidimas“, – komentuoja VDI.
Kai dėl darbdavio kaltės atlyginimas ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos pavėluotai, darbuotojui kartu turi būti mokami delspinigiai. Jie skaičiuojami nuo pirmos uždelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Delspinigių dydį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio dydžio.
Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti, darbuotojui turi būti mokamos netesybos. VDI nurodo, kad jų dydis – darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
Ginčai dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo, įskaitant neteisingą ar pavėluotą atsiskaitymą, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK) prie VDI. Prašymas teikiamas raštu arba elektroniniu būdu, leidžiančiu nustatyti jį pateikusio asmens tapatybę.
Kreipimasis į DGK yra nemokamas. Prašymą reikia pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Prašyme darbuotojas turėtų aiškiai aprašyti ginčo aplinkybes, nurodyti savo reikalavimus ir kuo tikslesnį jų dydį. Taip pat reikėtų pateikti turimus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus: darbo sutartį, atsiskaitymo lapelius, banko sąskaitos išrašus, darbo laiko apskaitos duomenis, susirašinėjimą su darbdaviu ir kitus reikšmingus dokumentus.
VDI pabrėžia, kad DGK sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu darbdavys jo nevykdo, sprendimą galima pateikti antstoliui dėl priverstinio vykdymo. Be to, darbuotojas gali kreiptis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo.
Ši bauda priteisiama darbuotojo naudai ir gali siekti iki 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo ar nutarties priėmimo iki jo įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.
Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims taip pat taikoma administracinė atsakomybė. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo, baudos gali siekti nuo 300 iki 6 tūkst. eurų.
Daugiau informacijos apie kreipimosi tvarką, prašymo formą ir reikalingus dokumentus pateikiama VDI interneto svetainės skiltyje „Darbo ginčai“.
