„Iki šiol buvo tokia procedūra, kad mėginiai paimami, o grūdai kraunami į laivą ir laivas plaukia į savo galutinį tašką. Dabar bus keičiama tai, kad grūdai turės būti sulaikomi uoste, kol bus gauti galutiniai tyrimų rezultatai“, – Eltai trečiadienį sakė K. Mažeika.
Pasak K. Mažeikos, siūlymas grūdus sulaikyti iki tyrimų rezultatų jau suderintas su Teisingumo ministerija, šiuo metu laukiama likusių tarpinstitucinių suderinimų.
„Esminį suderinimą iš Teisingumo ministerijos jau gavome, todėl greičiausiai per penkias dienas sprendimas bus priimtas. Tada jau per dvi savaites šis naujas įsakymas įsigalios“, – pabrėžė ministras.
Kaip jau skelbta, apie poreikį griežčiau tikrinti pervežamų grūdų kilmę pradėta kalbėti po to, kai šalies grūdų perdirbėjai paskelbė apie rusiškos kilmės grūdus, gabenamus per Baltijos šalių uostus, tarp kurių gali būti ir kultūrų, pavogtų iš Ukrainos okupuotų teritorijų.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) yra pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Anksčiau žemės ūkio ministras įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.
