Tuo metu „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius BNS sako, kad ekspertizę „LTG Infra“ priima tik kaip rangovės nuomonę – anot jo, įmonė turi duomenų, kad projektuotojo sprendiniai buvo įgyvendinti ne visa apimtimi.
„Fegda“ BNS nurodė, jog nepriklausomą tyrimą atlikę keturi ekspertai buvo derinti su „LTG Infra“, tačiau pastaroji tai neigia.
Netinkami projektiniai sprendiniai
Nei „Fegda“, nei „LTG Infra“ su BNS nesutiko pasidalinti ekspertizės dokumentu, tačiau, kaip teigiama kelių statybos įmonės išplatintame pranešime, ekspertizės išvados įrodo, kad defektai atsirado dėl netinkamų projektinių sprendinių.
Anot bendrovės, siekdama nustatyti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Ramygala ruožo Žeimiai–Šėta sankasos ir konstrukcinių sluoksnių šlaitų būklę bei juose atsiradusių išplovų priežastis, ji inicijavo nepriklausomą tyrimą, kurį atliko keturių Lietuvos ekspertų komanda. Ekspertizė atlikta rugpjūčio 5 – rugsėjo 25 dienomis.
Anot „Fegdos“, išvadose teigiama, kad šlaitų išplovos yra ne rangovo atliktų darbų kokybės, o projektinio sprendinio pasekmė.
„Fegda“ sankasos šlaitus įrengė tiksliai pagal projektinę geometriją, tačiau išplovos susiformavo dalyje, kuriai projekte nebuvo numatyta jokia apsauga. Išplovų priežastis – paviršinio vandens erozija neapsaugotoje viršutinėje šlaito dalyje. Šios išplovos yra sisteminio pobūdžio ir kartosis po kiekvienos stipresnės liūties, kol šlaitai nebus tinkamai apsaugoti“, – teigiama pranešime.
Kaip teigė vienas ekspertizės autorių, statybos inžinerijos mokslų daktaras Darius Kalibatas, plaunamų sankasos šlaitų problema yra visame „Rail Baltica“ ruože.
„Šlaitai įrenginėjami pagal vieną ir tą patį sprendinį visuose projektuose. Tai yra sisteminė problema, kurios neišsprendus įrengti šlaitai bus plaunami. Neišsprendus šios problemos iš esmės bus neužtikrintas sankasos stabilumas ir kils grėsmė eismo saugumui“, – pranešime teigė D. Kalibatas.
„Rail Baltica“ liniją Kaunas–Ramygala prie Panevėžio už 8,44 mln. eurų (su PVM) projektavo Ispanijos įmonė „Idom Consulting, Engineering, Architecture“.
„Fegdos“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis tikino, kad įmonė dėl sankasos problemų į „LTG Infra“ kreipėsi ne vieną kartą.
„Apie šlaitų plovimo problemą užsakovą informavome ne vieną kartą, ir ne tik mes, dar iki darbų pradžios, bet užsakovas šią problemą ignoravo“, – sakė J. Jablonskis.
„Negana to, 2026 metų balandį vykusio Geležinkelio paslaugų įmonių asociacijos susirinkimo metu visi „Rail Baltica“ projekte dalyvaujantys rangovai kėlė šį klausimą. Užsakovas šio susitikimo metu patvirtino, kad tai nėra rangovo atsakomybė ir nėra rangovo darbų ar garantinių įsipareigojimų klausimas. Bet tą pripažinęs, deja, jokių sprendimų nepriėmė iki šiol, kas užprogramuoja tolesnes problemas“, – tikino „Fegdos“ vadovas.
Ekspertizę laiko nuomone
„Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas M. Ivanavičius BNS patvirtino, kad „LTG Infra“ antradienį gavo „Fegdos“ ekspertizės dokumentus. Jis taip pat teigė, kad geležinkelių bendrovė neprieštaravo tyrimui, tačiau informavo jį vertinsianti tik kaip rangovės nuomonę.
„Rangovas kreipėsi į „LTG Infra“ dėl (...) ekspertizės. „LTG Infra“ neprieštaravo, kad rangovas ją atliktų savo lėšomis, tačiau informavo, kad ekspertizę vertins kaip rangovo nuomonę, nes vienašališkos ekspertizės buvimas savaime nepanaikina rangovo atsakomybės už faktiškai pasirinktą darbų vykdymo technologiją, nukrypimus nuo projekto, nesuderintus sprendinius ir pareigą dokumentais pagrįsti atliktų darbų atitiktį“, – komentare BNS teigė M. Ivanavičius.
„Rangovo pasirinkti ekspertai nebuvo derinti su „LTG Infra“. Rangovo minimos ekspertizės dokumentaciją „LTG Infra“ gavo rugsėjo 29 dieną ir ją išnagrinės sutartyje numatyta tvarka“, – pridūrė jis.
M. Ivanavičiaus teigimu, LTG turi duomenų, jog „Fegda“ kai kuriuos projektuotojo sprendinius įgyvendino ne visa apimtimi: „Taip pat buvo atlikta darbų jų nesuderinus nei su projektuotoju, nei su užsakovu“.
Jis taip pat pabrėžė, jog rangovas nustatęs, kad projektas nėra tinkamas, turėjo kreiptis į „LTG Infra“ ir projektuotoją.
„Be to, rangovui tenka pareiga ne tik atlikti darbus pagal projektą, bet ir technine dokumentacija pagrįsti, kad jie atlikti laikantis projektinių sprendinių, taikomų standartų, technologinių reikalavimų, taip pat įrodyti tinkamą projektavimo metu identifikuotų rizikų suvaldymą. Iki šiol rangovas nėra pateikęs šio dokumentų rinkinio“, – BNS sakė M. Ivanavičius.
Pasak jo, „Rail Baltica“ projekte taikomi tarptautiniai geležinkelių infrastruktūros techniniai standartai ir projekto reikalavimai, todėl ekspertizės išvados turi būti vertinamos platesniame visų projektinių, techninių ir sutartinių reikalavimų kontekste.
Pastebėjo defektus
Portalas „Delfi“ praėjusią savaitę skelbė, kad „LTG Infra“ pastebėjo defektų „Fegdos“ bei „Tilstos“ nutiestuose „Rail Baltica“ ruožuose.
Kaip tuomet teigė LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, ruože Šveicarija–Žeimiai atsirado didelių išplovų, galėjo būti neįgyvendinti projekte numatyti vandens šalinimo ir technologiniai sprendiniai.
Tuo metu ruože Žeimiai–Šėta, kur darbai iš esmės jau baigti, sankasos dalyje užfiksuota konstrukcijos išplovų, vietomis išretėjęs jos paviršius ir nustatyta nuokrypių nuo projektinių parametrų.
Pasak S. Trinkūnaitės-Rimkienės, nepašalinus trūkumų „LTG Infra“ negali priimti darbų bei inicijuoti kito statybos etapo – bėgių konstrukcijos įrengimo. Anot jos, rangovėms sumokėta už jau atliktus darbus, tačiau toliau bus mokama tik joms pašalinus defektus.
BNS rašė, kad „LTG Infra“ su „Fegdos grupės“ bendrovėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ 2022 metų pabaigoje pasirašė 200,3 mln. eurų vertės dvi sutartis dėl 10-ies kilometrų atkarpos nuo Šveicarijos iki Žeimių ir 17,7 km ilgio atkarpos nuo Žeimių iki Šėtos tiesimo. Darbai pradėti 2023 metų pradžioje.
