fegda

Atlikusi statybos darbų kokybės kontrolę dviejuose europinės geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ ruožuose – Šveicarija–Žeimiai“ ir „Žeimiai–Šėta – valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) nustatė rimtų defektų, skelbia portalas „Delfi“.  Anot jo, defektai nustatyti ruožuose, kuriuos tiesė „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“. Žiniasklaida: „Rail Baltica“ ruožuose, kuriuos tiesė „Fegdos grupės“ įmonės, nustatyta defektų „LTG grupės“ įmonė „LTG Infra“ su š...

Šią savaitę patvirtintas į Rūdininkų karinį poligoną vedančio kelio defektų sutvarkymo projektas bei darbų atlikimo grafikas, pagal kurį UAB „Fegda“ sustiprins kelio pagrindus ir paklos 4,35 km ilgio naujos viršutinės kelio konstrukcijos betono dangą. Tai padaryti įmonė įsipareigojo šių metų birželio pradžioje pasirašytoje trišalėje sutartyje. Apie tai rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius, anksčiau kelis mėnesius dirbęs kelią į Rūdninkų poligoną su trūkumais nutiesusioje įmonėje „Fegda“ vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 4–8 tūkst. eurų „į rankas“, remdamasis šaltinių informacija skelbia portalas „Delfi“. Skelbiama, kad portalo gautame oficialiame dokumente matyti, jog 2024 m. išmokų M. Sinkevičiui suma siekė 10,35 tūkst. eurų, išskaičiuotas mokestis – 2,07 tūkst. eurų. Portalo teigimu, 2025 m. „Fegda" M. Sinkevičiui išmokėjo 25,8 tūkst.

Valstybinei kelių valdytojai „Via Lietuva“ skelbiant apie naujus defektus kelių statybos įmonės „Fegda“ tiestame tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruože, bendrovės vadovas Jonas Jablonskis sako, kad atsirado nežymus dangos pasėdimas, jis eismui įtakos nedaro. „Norėtume atkreipti dėmesį, kad kelias yra naudojamas pilna apimtimi. Atsiradęs nežymus kelio dangos prasėdimas eismui nedaro jokios įtakos“, – komentare BNS teigė J. Jablonskis.

Nuo sekmadienio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) dirbtiniu intelektu (DI) sukurto turinio skaidrumo taisyklės, todėl vaizdo klastotės ir kitas DI sukurtas turinys privalės būti atitinkamai pažymėti. Šių ES taisyklių tikslas – užtikrinti,  kad europiečiai akimirksniu žinotų, ar jų matomas internetinis turinys yra tikras, ar suklastotas. Visas ES dirbtinio intelekto įstatymas įsigalioja etapais.

Kelių statybos įmonė „Fegda“ už 1,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos 2,2 km ilgio automagistralės tarp Vilniaus ir Panevėžio ruožą dešinėje kelio pusėje. Darbai bus pradėti šią savaitę, užbaigti planuojama iki lapkričio pabaigos, antradienį pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Anot „Via Lietuvos“, remontuojamame ruože bus išlaikytos dvi eismo juostos kiekviena kryptimi. Bendrovė lapkritį taip planuoja užbaigti dar 4 km ilgio automagistralės dešinės pusės atkarpos remontą.

Kelių statybos įmonė „Fegda“ už beveik 1,5 mln. eurų (su PVM) ties Ariogala, šalia magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, iki kitų metų vidurio rekonstruos poilsio erdvę, pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Rangos sutartis pasirašyta 2025 metų pabaigoje, o darbai pradėti šių metų pavasarį. „Fegda“ už beveik 1,5 mln.

Bendrovė „Fegda“ už beveik 1,5 mln. eurų (su PVM) šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Ariogala, vykdo poilsio aikštelės kapitalinio remonto darbus, pranešė „Via Lietuva“. Skelbiama, kad iki rekonstrukcijos Ariogalos seniūnijoje esanti poilsio aikštelė neatitiko šiuolaikinių keliautojų poreikių – joje nebuvo tinkamai įrengtos poilsio zonos, o esama kelio danga buvo nusidėvėjusi ir pažeista.

Su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti įsipareigojo iki šių metų pabaigos. Penktadienį trišalę sutartį, kuria „Fegda“ įsipareigojo kelią pertiesti savo lėšomis, įmonė pasirašė su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomene.

Neįvykus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Infrastruktūros valdymo agentūros skelbtam ekspertizės konkursui, kelių statybos įmonės „Fegda“ vadovas teigia, kad įmonė pasiruošusi savo lėšomis suprojektuoti ir dar vasarą pradėti viso 4 kilometrų ilgio kelio į Vokietijos brigadai skirtą Rūdninkų poligoną rekonstrukciją.  Kaip BNS teigė Jonas Jablonskis, darbai preliminariai galėtų kainuoti daugiau nei 3 mln. eurų.

Paaiškėjus, kad statybų bendrovė „Fegda“ nekokybiškai nutiesė kelią į Rūdninkų poligoną, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbtas viešasis konkursas kelio techninę ekspertizę galinčiam atlikti rangovui neįvyko. Portalui ministerija nurodė, kad toliau laikosi „principingos pozicijos“, jog kelio defektai privalo būti pašalinti pilna apimtimi ir valstybei nepatiriant jokių papildomų išlaidų. „Jūsų minimas pirkimas buvo tarptautinis, jame galėjo dalyvauti ir užsienio įmonės.

Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo vystytojos „Conres LT“ generalinis direktorius Ernestas Šeženis sako, kad bendrovei nebuvo kilę abejonių dėl partnerio projekte įmonės „Fegda“, anksčiau nekokybiškai nutiesusios kelią į šį karinį objektą. „Nėra malonu (dėl nekokybiškų kelio darbų – ELTA), bet susikoncentravome į procesą, nebuvo nė menkiausios dvejonės, kad stabdome ar darome kitaip. Gerai, kad prie mūsų nesikabinėjo, o mes nesikišome. Suprantame situaciją – nėra blizgančių.

Sprendimą teikti teisines pretenzijas Seimo nariams Dovilei Šakalienei ir Mindaugui Lingei, kurie viešai paskelbė statybų bendrovės „Fegda“ reputaciją esą žeminančius komentarus, bendrovė vadina klaida ir dėl tokių savo veiksmų atsiprašo. „Pripažįstame, jog praeityje siųsti teisininkų pretenzijas politikams, net tada, kai ne visuomet tikslūs jų pasisakymai daro žalą „Fegdos“ reputacijai, buvo klaida.

Kelių statybos įmonė „Fegda“ skelbia atsiimanti socialdemokratei Dovilei Šakalienei ir konservatoriui Mindaugui Lingei pateiktas pretenzijas dėl politikų komentarų apie bendrovę ir atsiprašo. „Pripažįstame, jog praeityje siųsti teisininkų pretenzijas politikams, net tada, kai ne visuomet tikslūs jų pasisakymai daro žalą „Fegdos“ reputacijai, buvo klaida“, – BNS antradienį perduotame komentare teigia „Fegdos“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ paviešinti 2025 metų gegužę pasirašytą susitarimą su kelių tiesimo įmonėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo.  Tarnybos teigimu, susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prieštankinių minų užsakymo netekusi „Fegdos grupės“ bendrovė „Eksplosita“ atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nusprendė vyriausybinė komisija. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nenustatė rizikų, jog bendrovė gali kelti grėsmę šalies saugumui, BNS nurodė Vyriausybės kanceliarija. Pasak jos, komisija karinę produkciją vystyti norinčiai įmonei pateikė specifines rekomendacijas.

Susisiekimo infrastruktūros įmonės „Fegda grupė“ grynasis pelnas pernai mažėjo 70 proc. ir siekė 11,6 mln. eurų. Tuo metu įmonės pajamos 2025 metais mažėjo 27 proc. iki 215,3 mln. eurų. Pasak „Fegda grupės“ generalinio direktoriaus Gedimino Gribulio, po gausių infrastruktūros projektais 2024-ųjų, pernai situacija rinkoje drastiškai pasikeitė.  „Pernai beveik nebeliko didelės apimties projektų, kuriuos įprastai įgyvendina visos didžiausios šalies infrastruktūros statybų bendrovės.

Konkursą laimėjusi bendrovė „Fegda“ pavasarį pradės Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė kelio ruožo kapitalinio remonto darbus. Darbų vertė sieks daugiau nei 4 mln. eurų (su PVM), pranešė bendrovė „Via Lietuva“.  Darbai bus vykdomi 2,16 km ilgio atkarpoje, esančioje Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos teritorijoje, kur rajoninis kelias sutampa su A. Mickevičiaus gatve.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ėmėsi ieškoti, kas už neatskleidžiamą sumą patikrins su defektais į Rūdninkų poligoną bendrovės „Fegda“ nutiestą kelią. Jo teigimu, KAM valdoma Infrastruktūros valdymo agentūra sausio 23 dieną paskelbė atvirą tarptautinį konkursą nepriklausomai kelio ekspertizei įsigyti, skelbia portalas „Delfi“. KAM portalui nurodė, kad tikisi gauti bent tris pasiūlymus.

Bendrovei „Fegda“ nekokybiškai nutiesus kelią į Rūdninkų poligoną, Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė kelis mėnesius trukusį vidinį tyrimą, kaip kelias apskritai buvo pripažintas baigtu statyti – dėl nustatytų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Rūdninkų karinio miestelio antrajame statybų etape Lietuva išleis daugiau nei milijardą tris šimtus milijonų eurų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas džiūgauja, kad valstybė sutaupys, nes Lietuva šiame etape esą planavo išleisti keturiais šimtais milijonų eurų daugiau. Tačiau Seimo opozicija beda pirštu į statybų darbų nugalėtojus, tarp kurių ir bendrovė „Fegda“. Joje anksčiau dirbo socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo Roberto Kauno teigimu, „Fegdos grupės“ akcininkės „Milsa“ valdomos įmonės „Eksplosita“ laimėtas 22,8 mln. eurų vertės prieštankinių minų ministerijos pirkimas jam kelią nuostabą.  „Man lygiai taip pat kelia nuostabą, kaip vieno asmens įmonė gali laimėti tokį konkursą, bet STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba – ELTA) lygiai taip pat vertins ir sveikinu šitą vertinimą, kaip pats procesas čia vyko.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad su Rūdninkų karinio miestelio konkurse dalyvaujančia bendrove „Fegda“ susijusi istorija viešojoje erdvėje yra „dirbtinai pučiama“ ir ragina klausimus dėl viešųjų pirkimų gynybos sistemoje vertinti platesniame kontekste. „Lietuvoje, panašu, yra tik viena įmonė ir tik apie vieną įmonę mes visą laiką kalbam, tai verčia pažiūrėti šiek tiek plačiau.

Rūdninkų karinio miestelio antro etapo rangove tapusi bendrovė „Fegda“ teigia, jog darbui su aukštesnio slaptumo informacija leidimo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) negavo, nes nedeklaravo mažos vertės įsigijimų iš trečiųjų pasaulio valstybių įmonių. Kaip skelbė portalas „Delfi“, VSD patvirtino pernai gruodžio 27 d. priėmęs sprendimą „Fegdai“ neišduoti Tiekėjo patikimumo pažymėjimo, nes įmonė nuslėpė dalį duomenų pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.

Rūdninkų karinio miestelio statybos vienos dalies laimėtoja bendrovė „Fegda“ 2024 metais negavo Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimo dirbti su slapta informacija, nes nesuteikė VSD duomenų apie įsigytas prekes iš trečiųjų šalių įmonių, teigia įmonės vadovas.

Seimo opozicija antradienį inicijavo parlamentinę kontrolę dėl bendrovės „Fegda“ tinkamumo vykdyti rangovo funkcijas statant Rūdninkų karinį poligoną. Seimo narių kreipimesi, kurį turi BNS, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką į darbotvarkę prašoma įtraukti parlamentinės kontrolės klausimą dėl karinio miestelio rangovo.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškinimas dėl „Fegdos“ įmonės dalyvavimo Rūdninkų miestelio antrojo etapo konkurse – įtikino, o Valstybės saugumo departamento (VSD) patikimumo pažymėjimas dalyvaujančioms įmonėms nebuvo reikalingas, tikina prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, viešojoje erdvėje užtepta „dėmė“ ant konkurso nėra labai teisinga, nes ji nėra tiesiogiai su juo susijusi.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtas buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teiginių dėl bendrovės „Fegda“ blogai nutiesto kelio į Rūdninkų poligoną vertinimas yra savalaikis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tyrimas yra savalaikis. Tikrai turime išsiaiškinti visas aplinkybes“, – žurnalistams penktadienį sakė prezidentas.  Jis teigė kalbėjęs su D. Šakaliene apie „Fegdą“ jos paskutinėmis darbo ministre dienomis.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus informacijos patikslinimą dėl aplinkybių, susijusių su įmonės „Fegda“ atliktais kelio tiesimo į Rūdninkų karinį poligoną darbais, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad paskutinėmis buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės darbo dienomis iš jos išgirdo nusiskundimų šiuo klausimu.  „Mes esame kalbėję su ponia Dovile apie „Fegda“ paskutinėmis jos ministro darbo dienomis.

Seimo Antikorupcijos komisijos akiratyje – buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės paviešinta informacija apie nekokybiškai bendrovės „Fegda“ atliktų kelio į Rūdninkų poligoną darbų aplinkybes. Dėl šių buvusios ministrės pareiškimų informacijos patikslinimą šią savaitę pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), jos atstovai lankysis penktadienio Seimo komisijos posėdyje.

Iš krašto apsaugos ministrės kėdės savų išversta Dovilė Šakalienė puse lūpų užsimena patyrusi spaudimą iš socdemų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus. Pasirodo, nekokybišką kelią nutiesusi įmonė „Fegda“ turi ryšių su M. Sinkevičiumi. „Fegda“ sako esanti įtraukta į politinius žaidimus, o M. Sinkevičius D. Šakalienę kaltina melu ir dramos kūrimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmą kartą po atleidimo davė interviu. Jo metu politikė prabilo apie atleidimo priežastis ir kokio spaudimo sulaukė iš bendrapartiečio, socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus, kai atkreipė dėmesį į nekokybiškai atliktus „Fegdos“ kelio tiesimo į poligoną darbus.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus informacijos patikslinimą dėl aplinkybių, susijusių su įmonės „Fegda“ atliktais kelio tiesimo į Rūdninkų karinį poligoną darbais, premjerė Inga Ruginienė sako institucijos veiksmus vertinanti teigiamai. „STT pradėtą tyrimą vertinu labai teigiamai. Džiaugiuosi, kai institucijos nelaukia skundų, oficialių raštų, bet reaguoja į viešąją informaciją, pradeda tyrimą ir atsako į tuos klausimus, kurie kyla visuomenei.

Kelio tiesimo į Rūdninkų karinį poligoną darbus atlikusi įmonė „Fegda“ neigia, esą įmonė dėl poligono kelio defektų šalinimo ieškojo politikų užtarimo.  „Esame įvelti į politinę mėsmalę, matome, kad kuriamos vis naujos sąmokslo teorijos – neva mūsų bendrovė darė spaudimą politikams dėl Rūdininkų kelio defektų šalinimo ir ieškojo politikų užtarimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tikslinti informaciją apie „Fegdos“ vykdytus kelio į Rūdninkų karinį poligoną statybos darbus, naujasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad jei pasitvirtintų neigiamos indikacijos, jis neatmestų galimybės svarstyti „Fegdos“ įtraukimą į „juodųjų“ įmonių sąrašą.

Pernai dalį krovinių bei pajamų praradusi ir nuostolingai veikusi naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ praradimus tikisi kompensuoti iš naujų paslaugų bei klientų, sako bendrovės vadovas. Be to, rekonstravus krantinę įmonė nuo šiol gali priimti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.

Šių metų pradžioje stumbrę nušovęs Utenos rajono politikas „valstietis“ Jonas Slapšinskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ikiteisminis tyrimas dėl Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmų taip pat nutrauktas. Panevėžio apygardos prokuratūros teigimu, J. Slapšinskas kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį – apie 10 tūkst. eurų – įsipareigojo atlyginti iki kitų metų lapkričio.

Komentuodamas informaciją apie stumbrės žūtimi pasibaigusią medžioklę, kurioje dalyvavo ir aukštų politikų, ir žinomų verslininkų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuomenė apie tokias medžiokles turėtų žinoti viską.

Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje dalyvavęs „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas teigia, kad apie stumbrę su jaunikliu medžiotojai prieš medžioklę buvo įspėti. „Šios medžioklės metu per instruktažą vadovas paminėjo, kad pirmo varymo metu bus stumbras su stumbriuku. Mes matėme ir pačią ramiai vaikščiojančią stumbrę. Niekas į ją net nekreipė dėmesio, tik pasidžiaugėme, kad yra toks žvėris“, – portalui delfi.lt trečiadienį teigė V. Kantauskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Mokslininkams patvirtinus, kad Pašilių stumbryne laikytas stumbriukas – sausio pradžioje nušautos patelės jauniklis, aplinkosaugininkai žada kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes laukinei gyvūnijai padaryta ypač didelė žala, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jis taip pat informavo, kad žala laukinei gyvūnijai už nušautą stumbro patelę bus perskaičiuota.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis penktadienį pranešė pasirašęs 31 mln. eurų vertės Liepkalnio–Žirnių sankryžos rekonstrukcijos sutartį su bendrovėmis „Fegda“ ir „Tilsta“. „Darbai prasidės nedelsiant, jau kitą savaitę. Bus tvarkoma aplinkinė teritorija, iškeliami tinklai, pasiruošimas laikinojo kelio įrengimui“, – feisbuke pranešė P. Poderskis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcijos) tęsiamas kelių kokybės auditas atskleidžia vis naujas kai kurių rangovų piktnaudžiavimo detales. Kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptiko broko ištaisymo, paaiškėjo, kad kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ieško rangovo, kuris statys Sargėnų viaduką ir tiltą Kaune, prie prekybos centro „Mega“, šalia Vilniaus–Klaipėdos automagistralės. Maksimali projekto vertė siekia beveik 40 mln. eurų. Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako, jog gruodžio pabaigoje pasirašius sutartį dėl Vytėnų sankryžos rekonstrukcijos, būtina pertvarkyti ir Sargėnų sankryžą.

Vilniaus valdžia pasirinko bendroves, kurios trejus metus tvarkys gatves šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje miesto dalyse. Bendrovėms „Eurovia Lietuva“, „YIT Infra Lietuva“ bei „Grinda“ už darbus bus sumokėta iki 16,34 mln. eurų. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, su trimis įmomėmis pasirašytos preliminarios sutartys, siekiant lanksčiau planuoti gatvių remonto darbus.

Kaune už 4,9 mln. eurų bus rekonstruojama Kalvarijos gatvė, jungianti Europos prospektą iki magistralę „Via Baltica“. Pasak Kauno valdžios atstovų, gatvės atnaujinimas pagerins susisiekimą su magistrale. „Kalvarijos gatvė nėra tik vietinės reikšmės kelias. Ja daug kauniečių naudojasi pasiekdami „Via Baltica“. Todėl poreikis pagerinti šią svarbią jungtį yra visiškai natūralus“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

 Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos konkurso nugalėtojus. Paskutinį sostinės aplinkkelio etapą statys šešios bendrovės: „Kauno tiltai“, „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau esame šio projekto finišo tiesiojoje, užpernai atidarėme antrąjį etapą, o dabar prasidės paskutinysis etapas. Vakarinis aplinkkelis - vienas svarbiausių transporto koridorių Vilniuje.

Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.    Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių.