Rusija

Rusija naktį į antradienį surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Į šalį buvo paleista daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir įvairių tipų raketų, o smūgiai fiksuoti net 22 vietose. Ukrainos oro gynyba neutralizavo 186 oro taikinius, tačiau ataka nesibaigė ir ryte – šalies oro erdvėje vis dar skraidė priešo dronai.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) įvedė laikinus judėjimo apribojimus dviejuose rajonuose, esančiuose kitoje Estijos sienos pusėje, skelbia ERR.

Rusijos Federacijos Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad, jei bus išlaikytas dabartinis politinis kursas ir tęsiama karas, Rusija galiausiai „pralaimės“, rašo „The Moscow Times“. Partijos spaudos konferencijoje, skirtoje Valstybės Dūmų rinkimų rezultatams aptarti, jis paragino imtis „kairės centro posūkio“ ir pereiti prie „teisingumo, draugystės ir socializmo“ politikos.

„Gazpromneft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo gamykla sekmadienį visiškai nutraukė naftos žaliavos perdirbimą dėl pagrindiniuose naftos perdirbimo įrenginiuose kilusių gaisrų, kurie kilo po dronų atakos, pranešė „Reuters“, kurią cituoja „The Moscow Times“. Agentūrai tai patvirtino 3 šaltiniai, anot kurių, dėl nukritusių dronų užsidegė abu pirminio naftos perdirbimo įrenginiai, kuriuos turi Maskvos naftos perdirbimo gamykla: „AVT-6“, kurios našumas siekia 21,4 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo nuspręsta panaikinti sankcijas Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, pranešė diplomatai. Diplomatų teigimu, šis Prancūzijos iniciatyva gimęs susitarimas, kuris yra dalis kompromiso, numatančio dar trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų dėl karo Ukrainoje, taps galutiniu, jei per ateinančias valandas jokia šalis nepateiks raštiško prieštaravimo.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas remsis Rusijos parlamento rinkimų balsavimo rezultatais kaip įrodymu, kad rusai gali ištverti ekonominius sunkumus, ir taip sustiprins savo karinius tikslus, kuriais siekiama priversti Ukrainą pasiduoti.

Vengrija siekia, kad JAV netaikytų jai sankcijų už rusiškos žalios naftos pirkimą – tai tampa dvišalių santykių išbandymu po to, kai šių metų balandžio 12 d. Vengrijos parlamento rinkimuose Viktoras Orbanas patyrė triuškinamą pralaimėjimą, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.   Praėjusią savaitę JAV Kongresas priėmė įstatymą, suteikiantį prezidentui Donaldui Trumpui naujus įgaliojimus taikyti muitus Rusijos naftos produktų pirkėjams. Penktadienį D. Trumpas pasirašė šį įstatymą.

Mačiuliščių aviacijos bazėje Valstybės saugumo komitetas (KGB) sulaikė ne mažiau kaip dešimt esamų ir buvusių karo tarnybos darbuotojų, tarp kurių yra pulkininkų, rašo „Naša Niva“. Leidinio duomenimis, teisėsaugos struktūros juos sieja su opozicine veikla. Kaip tapo žinoma „Naša Niva“, sulaikytieji – buvę D. Zorios tarnybos kolegos ir pažįstami, kuomet šis tarnavo 50-ojoje mišriojoje aviacijos bazėje Mačiuliščiuose. Šiuo metu jie yra KGB tardymo izoliatoriuje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ 450 vietų Valstybės Dūmoje iškovojo rekordinį skaičių – 355 mandatus, pirmadienį skelbdama preliminarius rezultatus pranešė rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse. Vadovo Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ laimėjo tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus visose rinkimų apylinkėse, Rusijos vadovo remiamas Ramzanas Kadyrovas Čečėnijos vadovo rinkimuose surinko 99,85 proc. balsų, pirmadienį pranešė Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“. Rusijos duomenimis, šis R. Kadyrovo rezultatas – naujas jo asmeninis rekordas: 2016 m. jis surinko 94,8 proc., o 2021 m. – 99,7 proc. balsų.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač Zaporižiai, buvo „žiaurus, tyčinis išpuolis“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį rytą socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jis taip pat perspėjo: „Rusija nemažina eskalacijos ir siunčia daugybę signalų, kad yra pasirengusi išplėsti karą.

Rugsėjo 21-osios rytą Baškirijos sostinę Ufą atakavo bepiločiai orlaiviai. Pirminiais duomenimis, smūgis galėjo būti suduotas bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo infrastruktūrai. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Okupacijos tyrimų centro vadovo Petro Andriuščenkos įrašu socialiniame tinkle „Telegram“. Pirmieji pranešimai apie ataką prieš Ufą pasirodė rugsėjo 21-osios rytą.

Europos žvalgybos pareigūnai neatmeta galimybės, kad Rusija artimiausiu metu gali išbandyti NATO atsparumą – vieno jų teigimu, potenciali ataka gali įvykti „po kelių mėnesių, o ne metų“, skelbia „The Guardian“. Nerimas išaugo po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad, žvalgybos vertinimu, Rusija artimiausiais mėnesiais gali panaudoti dronus ar raketas prieš NATO teritoriją, siekdama įrodyti, jog „5-asis straipsnis yra veikiau teorinis, o ne praktinis“. ...

Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė tiesiogiai įspėjęs Rusijos atstovus apie galimą atsaką agresijos atveju. Pasak jo, kalbėdamasis su rusais jis pabrėžė, kad NATO turi daugiau kovinių lėktuvų ir Aljansas atsakys tiek gynybiniais, tiek puolamaisiais veiksmais, rašo „RBC-Ukraina“. „Sakiau rusams – taip pat siekdamas juos atgrasyti – kad būtų atsargūs, nes mes turime daugiau kovinių lėktuvų nei jūs.

Per rekordinę dronų ataką prieš Maskvą rugsėjo 20 dieną Rusijos valdžia sąmoningai neįspėjo gyventojų apie pavojų – nei sirenomis, nei SMS pranešimais. Analitikų vertinimu, priežastis – nenoras sutrukdyti rinkėjų aktyvumui per Valstybės Dūmos rinkimus. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis Karo studijų instituto (ISW) ataskaita.

Rusija planuoja smarkiai padidinti anglies pluošto – pagrindinės medžiagos, naudojamos dronų kamikadzių  korpusams gaminti – gamybą. Dėl to Kremlius kasmet galės pagaminti papildomai dešimtis tūkstančių smogiamųjų bepiločių orlaivių. Apie tai rašo „Politico“ , remdamasis leidinio gautais gamyklos „Alabuga-Volokno“ plėtros planais.

Griežtai kontroliuojamus Rusijos parlamento „rinkimus“ laimėjo Kremliaus remiama partija „Vieningoji Rusija“ – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtais preliminariais duomenimis, ji surinko 49,4 proc. balsų. Pirminiais Rusijos duomenimis, Komunistų partija surinko 14,2 proc., ultranacionalistinė LDPR – 10,7 proc., o palyginti nauja partija „Naujieji žmonės“ – 9,7 proc. balsų. „Teisingoji Rusija“ surinko 6,6 proc. balsų, tad visos keturios partijos turėtų vėl patekti į Valstybės Dūmą.

Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, kaip rodo sekmadienį pasibaigus balsavimui paskelbta valstybinė balsavusiųjų apklausa, turėtų laimėti griežtai kontroliuojamus šalies parlamento rinkimus. Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa parodė, kad „Vieningoji Rusija“ renka 49,4 proc. balsų – maždaug tiek pat, kiek ir per ankstesnius rinkimus 2021 metais. Komunistų partija ir nacionalistinė LDPR gavo atitinkamai 14,2 ir 10,7 proc. balsų.

Prancūzijos dešiniųjų nacionalistų lyderė Marine Le Pen, kuri anksčiau nebuvo laikoma ypač kritiška Rusijai, sugriežtino toną Maskvos atžvilgiu po to, kai Kremlius nusprendė keletą Europos įmonių, tarp jų – Prancūzijos parduotuvių tinklą „Auchan“, perduoti priverstiniam valdymui.

Rusijoje antrą dieną tęsiasi rinkimų spektaklis. Į apylinkes rusai atgabenami autobusais, o apylinkėse dalijami jau pažymėti biuleteniai. Valstybės tarnautojai sulaukė grasinimų atleidimu, jei nebalsuos. o Jakutske mokytojams netgi pavesta raportuoti, ar balsavo mokinių tėvai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie tokius atvejus praneša komunistų ir „Jabloko“ partijų stebėtojai. Tačiau daugiau kaip 1 300 tokių stebėtojų buvo neįleisti į apylinkes arba sulaikyti.

Šią savaitę paviešintuose JAV Teisingumo departamento kaltinimuose teigiama, kad mažiausiai nuo 2024 metų tarptautinis tinklas vykdė išankstinį taikinių žvalgymą ir vykdytojų paiešką. Iš pradžių jis buvo susitelkęs į Rusijos disidentus, o pastaruoju metu – į šalis, kurios suvokiamos kaip Ukrainos sąjungininkės. Visi penki kaltinamieji byloje kaltinami sąmokslu finansuoti terorizmą. J. Chramejevas ir dar du asmenys taip pat kaltinami sąmokslu įvykdyti užsakomąją žmogžudystę.

Aukšto rango Kremliaus pasiuntinys prieš sekmadienį vyksiančius svarbius žemės parlamento rinkimus atvirai pasiūlė ekonominį bendradarbiavimą su Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje bus renkamas naujas parlamentas.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos elektroninė balsavimo sistema Maskvoje patyrė galingas kibernetines atakas. Rusijoje šeštadienį antrą dieną vyksta balsavimas griežtai kontroliuojamuose parlamento rinkimuose, truksiančiuose iki sekmadienio. Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova nepateikė išsamios informacijos apie kibernetinės atakos pobūdį ir nenurodė, kas už ją atsakingas.

Rugsėjo viduryje Sankt Peterburge eilės prie degalinių nusitęsė kelioms valandoms, o prie kai kurių degalinių kilo vairuotojų konfliktai. Rugsėjo 12 d. leidinys „Fontanka“ patikrino 175 miesto degalines – benzino buvo tik 55 iš jų, be to, prie daugelio veikiančių degalinių buvo nusidriekusios eilės. Maža to, eilėse prie degalinių stovintys miestiečiai suformavo ir didelius kamščius piko metu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grasina atsaku dėl Europos šalių pratybų Baltijos jūroje, rašo „RBC-Ukraina“. V. Putinas atkreipė dėmesį į Europos valstybių karines pratybas Baltijos jūroje ir pareiškė, kad tokie veiksmai yra nepriimtini. „Gyvenkime draugiškai, kitaip mums teks atsakyti – kitaip nebus“, – pareiškė V. Putinas, komentuodamas Europos kariškių veiksmus.

Rusija penktadienį pranešė įtraukusi Kanų kino festivalio Didįjį prizą pelniusio niūraus, Rusijos karo prieš Ukrainą fone sukurto filmo „Minotauras“ režisierių į „užsienio agentų“ sąrašą. Andrejaus Zviagincevo filmo premjera įvyko gegužę Kanų kino festivalyje. Jame pasakojama apie Rusijos provincijoje gyvenantį smulkų oligarchą, kuris sugalvoja pražūtingą būdą, kaip aprūpinti karo mašiną.

Kyjivas ir Maskva yra nusivylę JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo požiūriu į taikos derybas ir apskritai jų eiga, tačiau Donaldas Trumpas kol kas nėra pasirengęs nušalinti savo ilgamečio bendražygio nuo derybų proceso – apie tai, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais šaltiniais, rašo „The Kyiv Independent“. Rugsėjo pradžioje S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, mėgindami atnaujinti faktiškai įstrigusias derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šiandien pasirašys įstatymą dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“. Pasak „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondento Alexo Raufoglu pareiškimo, JAV prezidentas sankcijų valstybei agresorei įstatymą pasirašys šiandien 16.30 val. vietos laiku (23.30 val.

Rusijos pareigūnai nerimauja dėl galimos naujos mobilizacijos ir perkelia turtą į užsienį. Jie taip pat ragina savo artimuosius išvykti iš Rusijos, praneša „Bloomberg“. Rusijoje vis labiau nerimaujama, kad šalies vadovas Vladimiras Putinas netrukus gali paskelbti naują plataus masto mobilizaciją. Tai gali įvykti po šį savaitgalį vykstančių parlamento rinkimų. Baimė plinta ir tarp Kremliaus pareigūnų bei karinių komisariatų darbuotojų.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) duomenimis, Rusijos Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą kliudė dronas.  Pranešta, kad TATENA buvo informuota, jog ketvirtadienį incidento metu atominė elektrinė veikė. Tačiau gaisras nekilo ir elektrinė toliau veikė.  TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi dar kartą pabrėžė, kad bet kokios atakos prieš branduolinius objektus gali kelti grėsmę branduolinei saugai ir todėl yra nepriimtinos.

JAV specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, rugsėjį lankęsi Maskvoje ir vedę derybas su Vladimiru Putinu, per pokalbį Kremliuje priminė Rusijos vadovui jo neįvykdytus pažadus užimti visą Ukrainos Donecko sritį.

Kremliaus atstovai ir kraštutinių dešiniųjų Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovybė pradėjo rengti susitikimą, kuriame planuojama aptarti rusiškų dujų tiekimo Vokietijai atnaujinimą.

Europos Sąjungos Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) dar kartą nepavyko susitarti, kad būtų pratęstos ES sankcijos Rusijai už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimus, kitas jo posėdis numatytas rugsėjo 21 d., pirmadienį, pranešė naujienų portalas „Ukrainska pravda“.  „Ambasadoriai šį rytą susitiko COREPER posėdyje, tačiau nesusitarė dėl sankcijų pratęsimo. Sutarta, kad diskusija bus tęsiama pirmadienį“, – sakė vienas iš portalo šaltinių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Rusijos vykdomų slaptų operacijų keliama grėsmė visoje Europoje didėja, ir nurodė imtis priemonių Prancūzijos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti nuo stiprėjančių Rusijos „hibridinių atakų“.  „Rusijos hibridinė grėsmė europiečiams ir Prancūzijai sustiprėjo“, – sakė jis po susitikimo su Prancūzijos politiniais lyderiais prieš kitą savaitę vyksiančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų balsavimas Sočyje prie Juodosios jūros penktadienį buvo sustabdytas, o rinkimų apylinkės – uždarytos dėl Ukrainos dronų atakos grėsmės, pranešė vietos pareigūnai. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Rinkimų apylinkėse Sočyje imtasi nuodugnių saugumo priemonių, – sakė miesto meras Andrejus Propušinas. – Rinkimų apylinkėse esantys rinkimų komisijų nariai, stebėtojai ir rinkėjai perkelti į slėptuves, kol bus atšaukta „dronų atakos“ grėsmė.

Lietuvos valdžia parengė gyventojų evakuacijos planą karinės grėsmės ar rimtos krizės atveju. Jame, be kita ko, numatyta Vilniaus gyventojų evakuacija į Lenkiją. Apie tai praneša „Polskie Radio“. Leidinio duomenimis, Lenkijos Palenkės vaivadijos valdžia šiuo metu rengia regioną galimam Baltijos šalių gyventojų tranzito koridoriaus vaidmeniui. Pagal Lietuvos planą evakuacijos eiliškumas ir maršrutai priklausys nuo grėsmės vietos bei masto.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą vietoj tikslesnių „Iskander“ tipo balistinių raketų pradėjo plačiai naudoti modifikuotas mokomąsias raketas RM48U. Apie tai, remdamasi Ukrainos teisėsaugos institucijų, karinės žvalgybos ir karo analitikų informacija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Ukrainos generalinės prokuratūros karo analitikų duomenimis, raketos 48N6 (RM48U variantas) sudarė daugiau nei pusę iš 228 balistinių ir hipergarsinių raketų, liepą ir rugpjūčio pradžioje paleistų į Ukrainą.

Tekste apie tai, kad JAV svarsto pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar karui nepasibaigus, pateikiama šiek tiek naujų detalių apie JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve‘o Witkoffo susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kaip rašoma tekste, anksčiau rugsėjį vykusio susitikimo metu V. Putinas spinduliavo pasitikėjimu. D. Trumpo pasiuntiniai mėnesio pradžioje lankėsi Maskvoje, taip pat Kyjive.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo konfiskuojamas kelių tarptautinių bendrovių, tarp jų „Nestlé“ ir „Auchan“, turtas.

Rusija numušė virtinę Ukrainos dronų, skridusių į Maskvą, penktadienį pranešė miesto meras, šalyje atidarius rinkimų apylinkes pirmiesiems parlamento rinkimams nuo karo pradžios. Nors mažai kas abejoja, kad prezidento Vladimiro Putino partija vėl laimės, balsavimas pasitarnaus kaip barometras vertinant požiūrį į karą, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir pakenkė kasdieniam rusų gyvenimui.

JAV tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje, svarstoma pasirašyti verslo susitarimus su Rusija, skelbia „The New York Times“. Apie tai leidiniui pranešė du su derybomis susiję šaltiniai. Anot jų, Baltieji rūmai dabar svarsto galimybę pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar prieš rusams nutraukiant karo veiksmus Ukrainoje.

Rusija apsimetinės, kad išpuoliai prieš Ukrainos sąjungininkus yra atsitiktiniai, perspėja Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo „Sky news“. D. Tuskas taip pat perspėjo, kad Rusija planuoja smūgius prieš Ukrainos sąjungininkus. Tuskas perspėja dėl Rusijos planų Anot jo, Kremlius apsimetinės, kad tokie išpuoliai yra atsitiktiniai ir bandys paralyžiuoti arba bent jau susilpninti NATO šalių motyvaciją padėti Ukrainai.

Rusijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksta parlamento rinkimai. Griežtai kontroliuojamas balsavimas pergalę veikiausiai atneš valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Šie rinkimai, kuriuos kritikai jau pavadino nesąžiningais, plačiai laikomi referendumu dėl prezidento Vladimiro Putino visapusiškos invazijos į Ukrainą, kuri tęsiasi jau penktus metus, tąsos. V. Putinas rinkimus pavadino „kolektyviniu indėliu į Rusijos pergalę“ prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „aiškiai supranta“, kas galėtų aktyvuoti NATO 5-ojo straipsnį dėl savitarpio gynybos, nepaisant to, kad aljansas sąmoningai laiko paslaptyje savo „raudonąsias linijas“, teigia NATO vadovas Markas Rutte.

Šią ir praėjusią savaitę Baltarusijos teritorijoje buvo aptikti iš karto keturi retransliatoriai, kuriuos Rusija naudoja reaktyviniams bepiločiams orlaiviams valdyti. Apie tai rašo situaciją stebintis „Telegram“ kanalas „eRadar“. „Turimais duomenimis, būtent dėl šių retransliatorių operatoriai galėjo realiuoju laiku valdyti bepiločius orlaivius ir smogti traukiniui bei degalinėms netoli Lenkijos sienos“, – pažymi kanalas.

Rusai nenustoja smūgiuoti Ukrainai, nes siekia žiemą pasiekti reikšmingų laimėjimų ir taip sustiprinti savo pozicijas derybose. Apie tai JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė televizijos kanalo „Fox News“ eteryje. Diplomatas teigė, kad Jungtinės Valstijos mėgina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, o prezidentas Donaldas Trumpas laikosi pozicijos, jog žudynės turi liautis.

Rusija rengia hibridinius smūgius Ukrainą remiančioms šalims, perspėja Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Rusija planuoja bepiločių orlaivių ir raketų smūgius Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją, perspėjo šios šalies ministras pirmininkas.

Įstrigęs mūšiuose Ukrainoje, Vladimiras Putinas reikalauja, kad Rusijos specialiosios tarnybos stiprintų hibridinę agresiją Ukrainą remiančiose Europos šalyse. Diversijų ne tik daugėja – jos tampa vis įžūlesnės ir beatodairiškesnės, rašo „Bloomberg“, remdamasis Europos pareigūnais ir kontržvalgybos atstovais, kurie baiminasi, kad civilių aukų atsiradimas tėra laiko klausimas.