Tokią nuomonę „Newsweek“ išsakė 2013 m. iš Rusijos išvykęs pasaulinio lygio ekonomistas Sergejus Gurjevas, kuris 2004–2013 m. ėjo Maskvos Naujosios ekonomikos mokyklos rektoriaus pareigas ir buvo buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo neoficialus patarėjas. Jis buvo D. Medvedevo „Atvirosios vyriausybės“ narys ir dalyvavo jo pavedimu sudarytoje ekspertų grupėje.
„Putinas jau yra pareiškęs, kad karas nėra nemokamas – jis kainuoja brangiai. Jis panaudos šį rezultatą kaip patvirtinimą, kad rusai pasirengę susiveržti diržus“, – pažymėjo Londono verslo mokyklos dekanas ir žinomas Kremliaus kritikas S. Gurjevas.
Ar Rusija imsis mobilizacijos?
Kaip rašo leidinys, yra spėjimų, ar po rinkimų bus mobilizuoti šimtai tūkstančių karių. Apie tai anksčiau įspėjo ir Kyjivas. Tokio Kremliaus ėjimo tikslas būtų papildyti Maskvos nuostolius Ukrainoje, kurie, pagal Kyjivo ir Vakarų vertinimus, siekia iki 1000 karių per dieną.
„Kremlius neigia bet kokią artėjančią mobilizaciją. Tačiau po nesėkmingos dalinės mobilizacijos 2022 m. rugsėjį jis išplėtė skaitmeninę infrastruktūrą, kad supaprastintų karių šaukimą ir užkirstų kelią galimiems pabėgimo keliams“, – rašoma straipsnyje.
Anot S. Gurjevo, atsižvelgiant į didėjantį Rusijos biudžeto deficitą ir rekordines karines išlaidas, V. Putinui būtų pigiau šaukti karius prievarta, ir tai yra rizika, kurią, greičiausiai, netrukus teks įvertinti.
„Mobilizacija turi savo politines sąnaudas, o samdomų karių armijos įdarbinimas – ekonomines“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad Putinas „turi įvertinti politines sąnaudas ir galbūt šio balsavimo rezultatus priims kaip ženklą, kad rusai iš tikrųjų neprieštarauja [šaukimui]“.
Jis pabrėžė, kad galbūt tai nėra tiesa, tačiau Rusijos diktatorius „gali būti klaidingai informuotas“ apie tikrąjį jam teikiamo palaikymo lygį.
Niūrios finansinės prognozės Rusijai
S. Gurjevas pridūrė, kad ekonominės karo pasekmės tampa politine našta V. Putinui, o kai kurie pareigūnai skelbia niūrias finansines prognozes.
Tuo tarpu pakartotiniai Ukrainos dronų smūgiai prekybos milžinių „Wildberries“ ir „Ozon“ infrastruktūrai, taip pat milžiniškos eilės degalinėse perkėlė karą į Rusiją tokiu būdu, kurio Kremlius norėtų išvengti.
„Rusai kelia daug klausimų šiuo klausimu, ir, žinoma, ukrainiečių tikslas dabar – jiems paaiškinti, kad tai nėra tolimas karas. Tai, žinoma, mažina paramą karui, o galiausiai verčia Putino aplinkos žmones labiau nerimauti dėl karo ir drąsiau kalbėti apie tai viešai“, – pabrėžė jis.
Pasak S. Gurjevo, kai aukštas pareigūnas viešai kalba apie ekonomines karo išlaidas, tai rodo, kad toks asmuo negali bendrauti su V. Putinu tiesiogiai, „arba jis atsisakė bendrauti su Putinu, nes mato, kad šis nenori to klausytis“.
Primename, kad režimo kontroliuojama rinkimų komisija paskelbė, kad V. Putino remiama partija „Vieningoji Rusija“ gavo 57,83 proc. balsų – daugiau nei per ankstesnius parlamento rinkimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
