Viena iš naujo kuro krizės paūmėjimo priežasčių – Leningradinėje srityje esančios „Kirišinefteorgsintez“ (KINEF) naftos perdirbimo gamyklos sustabdymas po bepiločių orlaivių atakos rugpjūčio 30 d. KINEF yra didžiausia Rusijos šiaurės vakarų naftos perdirbimo gamykla ir antra pagal projektinį pajėgumą šalyje. „Reuters“ duomenimis, po atakos buvo pažeisti du iki tol veikę pirminio perdirbimo įrenginiai, po to gamykla visiškai nutraukė naftos perdirbimą. Situaciją sunkina visuotinis kuro trūkumas Rusijoje, kilęs po serijos atakų prieš gamyklas vasarą ir rudens pradžioje.
Didelį kuro trūkumą Sankt Peterburgo gyventojai pajuto pirmosiomis rugsėjo dienomis. Rugsėjo 5 d. „Fontanka“ pranešė, kad kas trečioje patikrintoje „Tatneft“ degalinėje nebuvo nei A-92, nei A-95 markės benzino. Iki rugsėjo 9 d. sutrikimai išplito į įvairius tinklus: kai kurios degalinės užsidarydavo laukdamos benzino vežėjo, kitose kuras greitai baigdavosi jį atvežus.
Iki rugsėjo 11–12 d. situacija pablogėjo tiek, kad susidarė kelių valandų eilės. Rugsėjo 11 d. vakarą du vairuotojai susimušė prie degalinės ties Maršalo Govorovo gatvės ir Chimičeskij skersgatvio sankryža, pažymima „Radio Svoboda“.
„Iš abiejų gatvių nusidriekė eilė iki degalinės. Taip stichiškai gavosi. Apie dešimtą valandą visi jau buvo pavargę, dar pasklido gandas, kad visiems neužteks. A, gal ir ne gandas – dvi kaimyninės degalinės jau tuščios stovėjo. Ir vyrai nesutarė, kurios iš šių dviejų linijų eilė turi įvažiuoti pirma, – cituojamas įvykio liudininkas – Na, žodis po žodžio, pradėjo daužyti vienas kitą. Rankas paleido. Kas mane nustebino – jų nelabai kas puolė skirti. Man pojūtis: dar šiek tiek, ir žmonės patys prisijungs prie muštynių, o neskirs. Privedė iki ribos. Iki beprotystės. Aš tą dieną prisipyliau kuro po septynių valandų laukimo. Iš pradžių ieškojome ne tuščios degalinės, kiurksojome eilėje, po to visa eilė bukai laukė, kol atvažiuos benzino vežėjas.“
Eilės prie degalinių pradėjo kelti problemų eismui. Rugsėjo 12 d. leidinys „Bumaga“ pranešė, kad automobilių eilės trukdė autobusų eismui Kušeliovo kelyje ir Šavrovo gatvėje, o Jurijaus Gagarino prospekte vairuotojai eilę vertino maždaug šimtu automobilių.
„Dieną centras stovėjo taip, kaip paprastai būna tik vakarais. Mes nuo rugsėjo 8 d. tiesiog buvome priversti sustabdyti darbą, – sako nedidelės krovinių pervežimo įmonės savininkas Aleksandras. – Tą dieną du mano automobiliai negalėjo prisipilti kuro ir sustojo kelyje. Reikėjo užsakyti benzino pristatymą iš perpardavinėtojų. 750 rublių (apie 7,5 euro) už litrą teko sumokėti. Degalinėse jis tada kainavo 80 rublių (apie 0,8 euro). Turėjo būti – tiesiog Petrograde jo nebuvo. Aš greitai primetimais įvertinau mūsų atsargas ir nusprendžiau, kad pigiau sustoti savaitei ar dviem. Kas toliau? Na, negali tai amžinai tęstis. Jei bus ilgiau – reikia perskaičiuoti, kelti kainas arba apskritai užsidaryti.“
Iš 175 degalinių, kurias „Fontanka“ patikrino rugsėjo 12 d. pagal naujus „Yandex Navigator“ vartotojų komentarus, A-92 ir A-95 benzino nebuvo 120-yje. Gyventojų pranešimai, vietos žiniasklaidos patikrinimai ir žemėlapių duomenys rodo tą patį vaizdą – benzino mieste yra toli gražu ne visose degalinėse.
„Murmansko plente nuolat vienoje iš juostų stovi šimtas automobilių – eilėje prieš įvažiavimą į degalinę. Prie „Rosneft“ degalinės Liaudies Apsaugos prospekte eilė užėmė juostą iki pat Chrustickio gatvės. Žmonės rikiuojasi nuo nakties, kad ryte gautų benzino ir išvažiuotų į darbą,“ – pasakoja Peterburgo taksistas Maratas.
Jo teigimu, dėl kuro deficito „išeiti į trasą“ tapo nepelninga.
„Apgulties režimu gyvename. Net praėjusios krizės patirtis nepadėjo – mano atsargos iš garažo jau baigiasi. Dabartinėmis kainomis ir laukimo laikais eilėse aš negaliu dabar dirbti. Nepelninga – daugiau sudeginsiu. Reikia laukti, kol pas visus taksistus baigsis atsargos ir jie kartu pakels kainas. Dabar „Yandex Taksi“ aš tiesiog neatmušiu išlaidų AI-95. Realu nusipirkti be kelių valandų švaistymo – tik už grynuosius. Dabar ten kainoraštis 120 rublių (apie 1,2 euro) už litrą 95-o. Atsižvelgiant į spūstis, dažną stabdymą, automobilio amortizaciją ir taip toliau, man vienai kelionei reikia nustatyti 700 rublių (apie 7 eurus) kainą. Kas važiuos dabar už tokius pinigus? Žmonės dar prisimena keliones už 200–300 rublių (apie 2–3 eurus). Apie jas teks pamiršti, žinoma,“ – sako Maratas.
Krizės priežastį jis sieja su besitęsiančiu karu ir atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą.
„Karas vyksta jau seniai. Štai ir priežastis. Ką galima dėl to kaltinti? O kas pradėjo? Tam laikas būtų ir užbaigti. Rinkimai? Aš pats balsuoti čia negaliu, pilietybės neturiu. Man neseniai ją pradėjo siūlyti, tai aš kol kas pristabdžiau. Anksčiau aš labai norėjau ją gauti, važinėti pas artimuosius ir grįžti čia be problemų. O dabar – ką gali žinoti, visai išvažiuoti teks. Bet mano rusai draugai ir anksčiau nėjo į rinkimus, ir dabar neis. Netiki, kad tai turės įtakos. „Nupieš ir be mūsų“, – štai taip sako.“
Atsigavimas prognozuojamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių
KINEF sustabdė naftos perdirbimą po bepiločių orlaivių atakos rugpjūčio 30 d. Tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios projektinis pajėgumas – apie 20 mln. tonų žaliavos per metus. „Reuters“ pramonės šaltinių duomenimis, pastaraisiais metais ji perdirbdavo apie 18 mln. tonų naftos ir kasmet pagamindavo maždaug 2 mln. tonų benzino bei 7 mln. tonų dyzelinio kuro. Po atakos rugpjūčio 30 d. buvo pažeisti du pirminio perdirbimo įrenginiai, sudarantys apie 40 % ir 8 % bendro įmonės pajėgumo. Dar du įrenginiai iki to momento jau neveikė.
2026 m. gamykla jau buvo sustojusi po smūgių kovo 26 d. ir gegužės 5 d. Iki rugpjūčio pabaigos įmonė taip ir negrįžo prie normalios apkrovos.
„Gamykla Kirišuose yra ne tik pagrindinė benzino tiekėja Peterburgui ir Leningradinei sričiai, – sako naftos ir dujų srities ekspertas, vienos iš Sibiro aukštųjų mokyklų docentas Aleksejus Gordinas. – Ji aprūpindavo visą Šiaurės vakarų apygardą: Pskovo, Novgorodo, Murmansko sritis, Kareliją. Kovo ir gegužės mėnesiais KINEF jau buvo uždaryta po bepiločių atakų, bet vėliau dalinai NPG darbą atnaujindavo. Be to, visiškai jos atstatyti net iki rudens negalėjo – ji dirbo maždaug puse pajėgumo.“
A. Gordino vertinimu, greitai kompensuoti iškritusius tūrius kitų įmonių sąskaita nepavyks.
„Ką galima prognozuoti tokioje situacijoje? Dar mažiausiai ketvirtį tokio NPG darbo „ant minimalių pajėgumų“ – greičiau ištaisyti situaciją nepavyks. Galiausiai ateinančius tris mėnesius deficitas augs. Kas nukentės? Regionai, žinoma, pirmoje eilėje. Bet ir didieji miestai toliau stovės eilėse.“
Kuro problemų tuo metu kilo ne tik Peterburge. Žemutinio Naugardo srityje po bepiločio smūgio rugpjūčio 26 d. naftos perdirbimą sustabdė bendrovės „Lukoil“ gamykla „Nižegorodnefteorgsintez“ (NORSI). Iki rugsėjo pradžios apie ketvirtadalis regiono degalinių buvo be benzino.
Rugpjūtį nauja smūgių banga palietė keletą didelių NPG. Po atakos rugpjūčio 11 d. visiškai sustojo Orsko NPG (pajėgumas apie 6 mln. tonų naftos per metus). „Reuters“ pranešė, kad remontas gali užtrukti iki šešių mėnesių dėl sankcijų paveikto importinės įrangos keitimo. Rugpjūčio 21 d. sustojo pagrindinis Permės NPG įrenginys (užtikrinęs apie 40 proc. pajėgumo), kita dalis (34 proc.) neveikė nuo liepos pabaigos. Ši gamykla 2024 m. pagamino apie 2 mln. tonų benzino.
Masto problemos atsispindi bendroje gamyboje. „Reuters“ vertinimu, rugpjūčio pabaigoje Rusijos NPG pagamindavo apie 80 tūkst. tonų benzino per parą, esant vasaros vidaus paklausai apie 115 tūkst. tonų (gamyba užtikrino tik apie 70 proc. paklausos). Kuro trūkumą valdžia bandė kompensuoti ribodama eksportą ir importu. Rugpjūtį Rusija tikėjosi gauti apie 270 tūkst. tonų naftos produktų jūra iš Azijos, o benzino importas iš Baltarusijos sudarė apie 150 tūkst. tonų.
Nauji smūgiai tęsėsi ir rugsėjį. Naktį į rugsėjo 13 d. bepiločiai orlaiviai atakavo NPG Slavianske prie Kubanės (Krasnodaro kraštas, pajėgumas 5,2 mln. tonų per metus). Tą pačią naktį ukrainiečiai atakavo Nižnekamską Tatarstane, kur įsikūrusios NPG „TANEKO“, „TAIF-NK“ ir chemijos įmonės; pranešta apie gaisrus ir du žuvusius asmenis.
Gubernatorius skundžiasi, kad jo paties šeima pritrūko degalų
Leningrado srities valdžia jau viešai svarsto laikinus apribojimus degalinėse dėl benzino trūkumo ir eilių. Vienas iš variantų – automobilius su poriniais ir neporiniais numeriais degalais papildyti skirtingomis dienomis, pranešė gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
A. Drozdenkos teigimu, AI-92 ir AI-95 markės benzino tiekimo sutrikimai tęsiasi jau kelias savaites. Jis juos susiejo su Ukrainos bepiločių orlaivių atakomis prieš didžiąsias naftos perdirbimo gamyklas. Kartu jis nurodė, kad dyzelino regione pakanka.
Jei deficitas išliks, valdžia taip pat gali apriboti vieno užsipylimo tūrį iki 20–30 litrų automobiliui per parą. Stabilizuoti padėtį A. Drozdenka tikisi iki spalio pradžios – iki to laiko tikimasi atkurti naftos perdirbimo gamyklų darbą ir paleisti naujus tiekimo maršrutus.
Regiono vadovas pripažino, kad eilės degalinėse ir degalų trūkumas neramina daugelį, o ši problema palietė ir jo paties šeimą. „Iki manęs šiandien jaunesnioji dukra negalėjo atvažiuoti, nepasipildė degalų, o vyresnioji, kad atvyktų, eilėje išstovėjo daugiau nei dvi valandas“, – pareiškė valdininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
