Nerimas išaugo po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad, žvalgybos vertinimu, Rusija artimiausiais mėnesiais gali panaudoti dronus ar raketas prieš NATO teritoriją, siekdama įrodyti, jog „5-asis straipsnis yra veikiau teorinis, o ne praktinis“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos perspėjimus pavadino pagrįstais ir Paryžiuje sušaukė skubų partijų lyderių susitikimą.
Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka neatmeta galimybės, kad Kremlius gali planuoti riboto masto įsiveržimą į netoli Rusijos esančios NATO valstybės teritoriją, pasitelkdamas operacijas su svetima vėliava arba plataus masto informacinę kampaniją.
Jo teigimu, toks scenarijus galimas „po kelių mėnesių, o ne metų“, nors daugelis šalių daro viską, kad to būtų išvengta.
Baltijos šalys, nepaisant jų geografinio artumo Rusijai, situaciją vertina atsargiau. Jos atkreipia dėmesį į karo išsekintus Maskvos išteklius ir perspėja, kad pernelyg didelis grėsmės išpūtimas savaime naudingas Kremliui.
Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VDD) vadovas Normundas Mežvietas pareiškė nematantis tiesioginių artėjančios atakos požymių, nors Maskva akivaizdžiai rengiasi ryžtingesniems veiksmams.
Estijos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose kilusią „paniką“ ir paragino išlaikyti ramybę bei toliau remti Ukrainą.
Pasak M. Koudelkos, Kremliaus tikslas – spausti silpnąsias Vakarų visuomenių vietas, siekiant sumažinti paramą Ukrainai. Maskva esą tikisi, kad pakankamai stiprus spaudimas privers europiečius atsisakyti pagalbos Kyjivui.
Visi trys žvalgybos tarnybų vadovai sutaria, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos diversijų kampanija Europoje veikiausiai intensyvės.
Maskva pereina prie konkrečių taikinių
N. Mežvietas pridūrė, kad Maskva nuo chaotiškų padegimų pereina prie konkrečių taikinių, susijusių su parama Ukrainai, – visų pirma geležinkelių ir gynybos pramonės objektų.
Anksčiau NATO jau buvo pareiškusi esanti pasirengusi bet kokioms Rusijos provokacijoms ir atakoms. Aljanso generolas pabrėžė, kad NATO pasirengusi reaguoti į galimą eskalaciją rytiniame Europos flange.
Rusijos specialiosios tarnybos taip pat suintensyvino hibridines atakas prieš Europos infrastruktūrą, naudojamą pagalbai Ukrainai teikti.
Lenkijoje buvo pabrėžta, kad pagrindinis Kremliaus tikslas išlieka geležinkelių, tiltų ir pasienio zonų destabilizavimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
