Karas Ukrainoje

Rusija naudoja rusų kalbos mokymo programas Azijoje ir Afrikoje, siekdama išplėsti savo politinę įtaką ir skleisti propagandą, pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centras, rašo „United24 Media“. Centras pranešė, kad „Rossotrudnichestvo“ (Kremliaus minkštosios galios, propagandos ir įtakos organizacija – aut. past.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį Floridoje surengė naują susitikimą su Ukrainos derybininku, šalies saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinę aukšto rango šaltiniai. „Umerovas ir Witkoffas dabar vėl susitiko“, – teigė šaltiniai, pridurdami, kad „vis dar kyla klausimų“ dėl JAV vadovaujamo plano, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas sudavė smūgį prezidentui Volodymyrui Zelenskiui – diplomatas atvirai pareiškė, kad valstybė 2022-aisiais buvo palikta nepasiruošusi Rusijos invazijai. Kritiką jis išsakė tuo metu, kai V. Zelenskį purto korupcijos skandalas ir augantis spaudimas šalies viduje. V. Zalužnas, griežtai kritikavo V. Zelenskio vyriausybę: „2021 m. rugpjūčio mėn. buvau paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.

Remiantis „Ukrainska pravda“ šaltinių duomenimis, prieš atleidžiant Andrijų Jermaką iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų, Volodymyras Zelenskis konsultavosi su pagrindiniais vyriausybės nariais ir antikorupcinių institucijų darbuotojais. Tada jis kelias valandas apmąstė ir galiausiai pavedė parengti A. Jermako atsistatydinimo pareiškimą.  „Nusprendėme, kad to neišvengsime. Ir kad tai remia visi – nuo parlamentarų, saugumo tarnybų, visuomenės iki pagrindinių tarptautinių partnerių.

Padėti Ukrainai nugalėti Rusiją Europai yra pigesnis variantas nei eiti į kompromisus su Kremliumi, teigiama naujame norvegų atliktame tyrime „Europos pasirinkimas“, praneša dienraštis „The New York Post“ ir naujienų agentūra „Unian“. Pažymėtina, kad finansuoti Ukrainos karinius veiksmus per ketverius metus Europos vyriausybėms kainuos 606–972 mlrd.

Karas tarp Rusijos ir Ukrainos, greičiausiai, nebus galutinai baigtas, o bus įšaldytas ilgam laikui, pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.  „Mes, ukrainiečiai, žinoma, siekiame visiškos pergalės – Rusijos imperijos žlugimo. Tačiau negalime atmesti ilgalaikio (metams) karo nutraukimo varianto, nes tai yra pernelyg paplitęs karų pabaigos būdas istorijoje“, – rašė jis savo straipsnyje Liga.net.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant sudaryti taikos sutartį, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neturėtų išvengti baudžiamojo persekiojimo už Rusijos kariuomenės padarytus karo nusikaltimus.

Europa palaipsniui pradeda suvokti, kad ji negali tikėtis, jog JAV bus patikimas partneris. Tokį požiūrį interviu „Euronews“ išsakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas generolas Benas Hodgesas.

Kazachstanas sekmadienį pareikalavo Ukrainos nutraukti naftos terminalo prie Rusijos krantų atakas po to, kai jį teko uždaryti dėl dronų smūgių. Šiuo terminalu keliauja apie 80 procentų Kazachstano naftos eksporto. Kaspijos naftotiekio konsorciumo (CPC) terminalui netoli Juodosios jūros uosto Novorosijsko dronai šiais metais jau smogė mažiausiai tris kartus.

Sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitikus Amerikos ir Ukrainos delegacijoms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad vienas šių derybų tikslų – padėti užtikrinti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir klestėjimą po karo. „Tai ne tik taikos susitarimai. Tai yra kelio į priekį, kuris leistų Ukrainai išlikti suvereniai, nepriklausomai ir klestinčiai, kūrimas“, – susitikimo pradžioje sakė M. Rubio.

Nepaisant Kremliaus pagyrų, kad „sankcijos tik į naudą“, keletas Rusijos regionų jau sustabdė išmokas šeimoms už „spec. karinės operacijos“ karių mirtį. Skurdžių Rusijos regionų gyventojai noriai eina į frontą dėl gausių išmokų: už kare žuvusį asmenį jo artimieji gali gauti automobilio ar buto vertės išmokas. Bedarbiams ir prasiskolinusiems gyventojams tai tampa „auksiniu loterijos bilietu“, tačiau pastaruoju metu dosnios išmokos mažinamos. Kiek kainuoja mirti už Putiną Žuvusių „SVO“ (liet.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ir valstybinė Rusijos žiniasklaida aktyviai skleidžia melagingą informaciją, kad „frontas Ukrainoje netrukus žlugs“, nors tai neatspindi tikrosios padėties mūšio lauke. Taip teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Anot analitikų, Rusija sąmoningai skleidžia šią informaciją, tikriausiai siekdama priversti Vakarus ir Ukrainą pasiduoti Rusijos reikalavimams, kurių Rusija karinėmis priemonėmis užtikrinti negali.

Rusija ima intensyviau įgyvendinti rusifikavimo politiką užgrobtose teritorijose ir siekia, kad iki 2036 m. 95 proc. šalies gyventojų laikytu save „rusais“. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtinama nauja valstybės nacionalinės politikos iki 2036 m. strategija, kurios pagrindą sudaro Rusijos kaip „valstybės civilizacijos“ koncepcija.

Turkijos vyriausybė griežtai pasmerkė Ukrainos dronų atakas prieš du Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius Juodojoje jūroje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli pareiškė, kad smūgiai laivams „Kairos“ ir „Virat“ buvo suduoti šiems tanklaiviams esant Turkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šią savaitę Rusijos Federacija į Ukrainą paleido 66 raketas, beveik 1,4 tūkst. kovinių dronų ir 1,1 tūkst. valdomų aviacinių bombų. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė platformoje „Facebook“. „Šiuo metu Kyjivo srities Vyšhorodo mieste šalinamos rusų atakos pasekmės. Rusija šį miestą puolė dronai, atakos metu buvo apgadinta daug gyvenamųjų namų. Šiuo metu žinoma, kad yra nukentėjusiųjų, buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų ir vaikų. Vienas žmogus per šią ataką žuvo.

Kyjivo srities gubernatorius sekmadienį pranešė, kad per Rusijos dronų ataką Ukrainos sostinės pakraštyje žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeisti. Kyjivo srities vadovas Mykola Kalašnykas informavo apie „dar vieną priešo dronų ataką“ ir nurodė, kad gelbėtojai evakuoja daugiaaukščio pastato gyventojus bei gesina gaisrą. „Deja, dėl priešo atakos Vyšhorode vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė M. Kalašnykas.

Laikinai okupuotame Chersono srities Kachovkos rajone okupantai rengia naujas represines priemones prieš tėvus, kurių vaikai nelanko Rusijos kontroliuojamų mokyklų. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė žurnalistas Olehas Baturinas. Jo teigimu, kolaborantas Pavlo Filipčukas pareiškė, kad Rusijos policijai buvo perduotas 190 vaikų iš keleto Kachovkos rajono bendruomenių sąrašas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 172 860 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.  Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas sakė, kad susitikimas Floridoje su JAV prezidento administracijos atstovais buvo „produktyvus ir sėkmingas“. „Mūsų tikslas – klestinti, stipri Ukraina“, – žurnalistams sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius  R. Umerovas. „Aptarėme visus Ukrainai svarbius klausimus. JAV parodė didelį palaikymą“, – pridūrė jis. Pasak jo, susitikimas Floridoje buvo grindžiamas ankstesnių JAV ir Ukrainos derybų Ženevoje sėkme.

1994 m. Budapešte buvo pasirašytas dokumentas, kuris turėjo tapti Ukrainos saugumo kertiniu akmeniu. Kyjivas, turėjęs trečiąjį pagal dydį branduolinį arsenalą pasaulyje, savanoriškai jo atsisakė, o mainais tariamai gavo teritorinio vientisumo garantijas iš Rusijos Federacijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. Šiandien, didelio karo fone, Budapešto memorandumas laikomas vienu iš garsiausių tarptautinės diplomatijos nesėkmių.

Įspūdinga Ukrainos specialioji operacija – jūriniais dronais smogė dviem Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviams ir vienam svarbiausių Rusijos naftos terminalų Novorosijsko uoste. Tačiau Ukraina gavo su kaupu atgal. Vladimiras Putinas surengė net 11 valandų trukusią masinę ataką – į Ukrainą paleido beveik 600 dronų ir 36 raketas. Kyjive ir jo apylinkėse be elektros liko daugiau nei pusė milijono žmonių.

20-yje Rusijos regionų, ypač Leningrado srityje, Tatarstane, Baškortostane, Nižnij Novgorodo srityje, taip pat srityse, besiribojančiose su Ukraina, pradėta rinkti rezervistus, tariamai „kritiškai svarbių objektų apsaugai“. Anot ukrainiečių istorijos mokslų daktaro Vadimo Denisenkos, tokiu būdu Rusijoje prasidėjo slaptas mobilizavimas. Šiuo metu sunku pasakyti, kokio masto ir kiekio yra rezervo papildymai.

Ukrainos derybininkų komanda šeštadienį išvyko į JAV, kur surengs susitikimą dėl Vašingtono siūlomo karo užbaigimo plano, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius ir Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas kartu su komanda jau keliauja į Jungtines Valstijas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė V. Zelenskis.

Per naujas Rusijos dronų ir raketų atakas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti. Rusija į Ukrainą paleido 36 raketas ir beveik 600 dronų. Pagrindiniai taikiniai buvo energetikos infrastruktūra ir civiliniai objektai. V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie didelę žalą bei gaisrus gyvenamuosiuose namuose sostinėje Kyjive ir apylinkėse. Institucijų duomenimis, milijoniniame Kyjive be elektros liko 500 tūkst. žmonių.

Ukrainos energetikos ministerija šeštadienį nurodė, kad po Rusijos surengtų raketų ir dronų atakų be elektros liko daugiau nei 600 tūkst. žmonių. „Dėl šio išpuolio ryte be elektros liko daugiau nei 500 tūkst. vartotojų Kyjive, daugiau nei 100 tūkst. Kyjivo srityje ir beveik 8 tūkst. Charkivo srityje“, –  nurodė ministerija.

Kyjive gelbėtojai baigė operacijas, skirtas likviduoti Rusijos atakos padarinius, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Remiantis galutiniais tarnybos duomenimis, per rusų smūgį Ukrainos sostinėje žuvo du žmonės, o dar 38 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas. Tarnybos psichologai suteikė pagalbą 50-čiai žmonių. Rusijos atakos padarinių likvidavimo procese dalyvavo iš viso 360 gelbėtojų.

Rusijos vadovybė skleidžia melagingą informaciją apie padėtį Kupjanske. Ukrainos kariai toliau valo miestą nuo likusių okupantų, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pranešimu „Telegram“ kanale. O. Syrskio teigimu, situacija Kupjanske reikalauja didelio dėmesio, nes kovos vyksta itin intensyviai ir tai reikalauja maksimalaus veiksmų suderinamumo. Jis aplankė karinių pajėgų grupes Charkivo srityje ir susipažino su operatyvine situacija.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nepraleido progos pasityčioti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Savo „X“ paskyroje jis vėl išvadino Ukrainos prezidentą klounu. Jo komentaras paskelbtas po to, kai V. Zelenskis paskelbė, kad jo administracijos vadovas Andrijus Jermakas atsistatydino kovos su korupcija agentūroms surengus kratas šios įtakingos figūros bute ir biuruose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kas dalyvaus artimiausiose derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos. Jose iki šiol dalyvavo Andrijus Jermakas, tačiau penktadienį pranešta, kad jis pasitraukė iš pareigų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad iš pareigų traukiasi jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. V. Zelenskis akcentuoja, kad Ukraina negali leisti sau klysti. „Rusija labai nori, kad Ukraina darytų klaidas. Mūsų pusėje klaidų nebus. Mūsų darbas tęsiasi. Mūsų kova tęsiasi. Neturime teisės nepaspausti, neturime teisės pasitraukti ar susipykti. Jei prarastume vienybę, rizikuojame prarasti viską: save, Ukrainą, savo ateitį. Turime susiburti. Turime laikytis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Apie tai savo vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos prezidento kanceliarija bus pertvarkyta. Kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas parašė atsistatydinimo pareiškimą“, – praneša V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad šeštadienį surengs konsultacijas dėl to, kas galėtų vadovauti šiai institucijai. „Rusija tikrai nori, kad Ukraina padarytų klaidų.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas prieš atsistatydindamas rugsėjo mėnesį parašė laišką Vladimirui Putinui, kuriame griežtai sukritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai remdamasis „Agentstvo Media“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. D. Kozakas anksčiau buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, o 2020 m. sausį tapo V. Putino kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Rusija liks pagrindine Vengrijos energetikos tiekėja, penktadienį pareiškė Maskvoje viešintis Viktoras Orbanas. Taip Vengrijos ministras pirmininkas dar kartą parodė, kad jo nejaudina Europos Sąjungos (ES) raginimai atsisakyti rusiškos energetikos importo. Tai buvo ketvirtasis Vengrijos nacionalistinių pažiūrų politiko susitikimas su V. Putinu nuo tada, kai Maskva pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Nuo metų pradžios Rusija paleido į Ukrainos sostinę Kyjivą daugiau nei 1000 dronų. Per priešo atakas žuvo 166 Kyjivo gyventojai ir 866 buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.  „Nuo metų pradžios rusai panaudojo prieš Kyjivą daugiau nei 1000 dronų. Vien šiais metais buvo sužeisti 866 miesto gyventojai ir 166 žuvo. Dauguma jų žuvo nuo dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutinka pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose pagal taikos planą, skelbia „The Telegraph“, rašo „Moscow Times“. Anot leidinio šaltinių, pasiūlymą pripažinti Rusijos per karą užgrobtas žemes Vladimirui Putinui perduos JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Jis kitą savaitę kartu su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu turėtų apsilankyti Maskvoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasisakė apie hipotetinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Ria Novosti“. V. Putinas pareiškė, kad jam būtų malonu susitikti su D. Trumpu Budapešte. Penktadienį Maskvoje lankosi Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis ne kartą siūlė D. Trumpui ir V. Putinui susitikti Budapešte.

Ukrainos pajėgos naktį surengė taiklius smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai – suduota Saratovo naftos perdirbimo gamyklai, Sakų aerodromui okupuotame Kryme ir kelioms kitoms bazėms, skelbia Generalinis štabas. Karo vadovybė taip pat praneša apie sunaikintas priešo oro gynybos sistemas ir apgadintus degalų sandėlius Donbase, tačiau dalis smūgių Rusijos gilumoje dar nepatvirtinti.

Ukrainą sudrebino nauji įtarimai – prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako aplinkoje atliktos kratos gali būti susijusios su korupcijos byla „Midas“, kuri jau atkreipė Vakarų dėmesį į korupcijos mastą šalyje, skelbia „Financial Times“. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Tarptautinė atominės energijos agentūra šią savaitę į Černobylio atominę elektrinę nusiuntė papildomus ekspertus, kad jie atliktų išsamų Naujo patikimo apsauginio gaubto, kuris buvo apgadintas, kai į jį 2025 m. vasarį pataikė rusų paleistas dronas, būklės įvertinimą.

Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai. Į tai sureagavo ir pats A. Jermakas. NABU ir SAP lapkričio 28-osios rytą vykdo kratą prezidento kanceliarijos vadovo A. Jermako biure Vyriausybės kvartale.

Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai. NABU ir SAP lapkričio 28-osios rytą vykdo kratą prezidento kanceliarijos vadovo A. Jermako biure Vyriausybės kvartale.

JAV svarstomas taikos planas Ukrainai gali tapti skaudžiu smūgiu Europai: analitikai perspėja, kad kompromisas dėl Rusijos okupuotų teritorijų atvertų žemynui milžinišką ekonominę naštą, stabdytų investicijas ir dešimtmečiams įstumtų ES į finansinę nežinią, rašo „Reuters“. Taikos planas Ukrainai, pagal kurį šalis netektų Rusijos okupuotų teritorijų, Europai kainuotų brangiai ir sukurtų neapibrėžtumą, dar ilgus metus slėgsiantį žemyno ekonomiką.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo atnaujintą JAV taikos planą, tačiau, nepaisant pradinio taikaus tono, greitai davė suprasti, kad Maskva nėra pasirengusi kompromisams.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos šiuo metu derasi tik su JAV, rašo rusų propagandos agentūra TASS. D. Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato priežasčių prie derybų stalo matyti europiečius ir pareiškė, kad karo prieš Ukrainą sprendimo derasi tik su JAV.

Donaldo Trumpo pristatytas „taikos planas“ Ukrainai sukėlė sumaištį: daugybei ukrainiečių jis pasirodė kaip kapituliacijos sąlygų rinkinys, tačiau Volodymyras Zelenskis jo neatmetė. Tuo metu „The Atlantic“ analitikai įspėja – šis Vašingtono manevras gali būti bandymas spausti Maskvą, bet viskas priklausys nuo Vladimiro Putino pasirengimo nusileisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jau kitą savaitę planuojamos itin svarbios derybos, tačiau kol kas jis neatskleidžia, su kuo jos vyks, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN. „Kitą savaitę vyks svarbios derybos ne tik mūsų delegacijai, bet ir man“, – pareiškė Ukrainos prezidentas. Susitiks JAV ir Ukrainos delegacijos Savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos vėl sės prie derybų stalo – tai patvirtino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainai vilčių dar mažiau – taip galimus JAV ir Rusijos taikos planus vertina buvęs Ukrainos ambasadorius JAV ir Prancūzijoje bei buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras Olegas Šamšuras. Pasak jo, derybos stringa, o siūlomi scenarijai numato skausmingas nuolaidas Kijivui ir net gali būti palankūs Maskvai, todėl kalbos apie greitą taiką – tik iliuzija. „Jei anksčiau buvo taikomas principas „priimkite ir be jokių diskusijų sutikite“, tai dabar jau aišku, kad taip nebus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė ribas – spaudos konferencijoje jis pareiškė esą pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „iki paskutinio ukrainiečio“. Tuo metu nutekėję pokalbiai tarp Kremliaus pareigūnų ir Donaldo Trumpo pasiuntinio atskleidžia, kaip Maskva mėgina paveikti JAV poziciją dėl „taikos susitarimo“. V. Putinas pareiškė, jog yra pasirengęs kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša Rusijos naujienų portalai.

Savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos vėl sės prie derybų stalo – tai patvirtino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Pasak jo, šalys sieks pratęsti Ženevoje pradėtus darbus ir priartėti prie ilgalaikio taikos plano, kurio detalės pastarosiomis dienomis sukėlė nemažai diskusijų, rašo „Ukrinform“. „Šios savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos tęs bendrą darbą, siekdamos plėtoti Ženevoje pasiektus rezultatus“, – sakė A. Jermakas.