D. Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato priežasčių prie derybų stalo matyti europiečius ir pareiškė, kad karo prieš Ukrainą sprendimo derasi tik su JAV.
Rusija atakavo Dnipropetrovsko sritį, žuvo du žmonės
Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis, dronais ir iš artilerijos atakavo Nikopolio ir Synelnykovės rajonus Dnipropetrovsko srityje. Žuvo du žmonės ir dar du buvo sužeisti, tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Vladyslavas Haivanenka.
Vasylkivo bendruomenė, anot duomenų, buvo atakuota dronais. Į Pokrovskės bendruomenę rusai paleido sklendžiančias bombas. Čia žuvo 37 metų vyras ir 36-erių moteris, du žmonės buvo sužeisti. Sugriautas gyvenamasis namas, dar penki – apgadinti.
Pokrovskės, Myrivo ir Marhanetso bendruomenės buvo atakuotos iš artilerijos ir FPV dronų. Apgadinta įmonė ir gyvenamieji namai.
Medvedevas įsisiautėjo: dėl įvykių Ukrainoje – gluminantis įrašas
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nepraleido progos pasityčioti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Galingi sprogimai jūroje: 2 rusų tanklaiviai skęsta dūmuose
Du rusų tanklaiviai pažeisti per sprogimus, skelbia „Bloomberg“. Sprogimai nugriaudėjo prie Turkijos Juodosios jūros pakrantės.
Zelenskis atskleidė, kas vietoje Jermako atstovaus Ukrainą derybose su JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė,kas dalyvaus artimiausiose derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos. Jose iki šiol dalyvavo Andrijus Jermakas, tačiau penktadienį pranešta, kad jis pasitraukė iš pareigų.
Jermaką atleidęs Zelenskis: „Mūsų pusėje klaidų nebus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad iš pareigų traukiasi jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
V. Zelenskis akcentuoja, kad Ukraina negali leisti sau klysti.
„Rusija labai nori, kad Ukraina darytų klaidas. Mūsų pusėje klaidų nebus. Mūsų darbas tęsiasi. Mūsų kova tęsiasi. Neturime teisės nepaspausti, neturime teisės pasitraukti ar susipykti.
Jei prarastume vienybę, rizikuojame prarasti viską: save, Ukrainą, savo ateitį. Turime susiburti. Turime laikytis. Kito pasirinkimo neturime. Kitos Ukrainos neturėsime. Ginkime Ukrainą. Šlovė Ukrainai!“ – parašė jis.
Vokietija spaudžia Belgiją dėl įšaldyto Rusijos turto
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad spaudžia Belgijos vyriausybę susitarti su Europos Sąjunga (ES) dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai finansuoti.
Europos Komisija ir kelios ES valstybės narės nori panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas paskoloms Kyjivui teikti, tačiau Belgija, kurioje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, baiminasi, kad tai gali užtraukti jai griežtus teisinius ir finansinius Maskvos atsakomuosius veiksmus.
„Privalome padaryti viską, ką galime, kad šis karas būtų baigtas, o Rusijos lėšų panaudojimas, mano nuomone, yra tinkama priemonė“, – per spaudos konferenciją kartu su kolega iš Slovėnijos Robertu Golobu sakė F. Merzas.
Jis teigė šiuo klausimu palaikantis ryšį su Belgijos ministru pirmininku Bartu De Weveriu.
„Suprantu jo susirūpinimą, jis turi gerų argumentų, bet mes taip pat turime gerų argumentų, kad būtų pasiektas mūsų bendras tikslas“, – sakė kancleris.
„Ieškome bendro sprendimo su Belgijos valstybe ir su „Euroclear“, kad galėtume susitarti Europos Sąjungoje, pasiekę kuo platesnį sutarimą“, – pridūrė jis.
ES lyderiai siūlo panaudoti Rusijos turtą ir suteikti Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gręsiančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Iš 235 mlrd. eurų vertės šio turto visoje ES apie 210 mlrd. eurų laikoma „Euroclear“.
F. Merzas pabrėžė neatidėliotiną poreikį daryti „maksimalų spaudimą“ Rusijai ir atmetė Maskvos atsakomųjų veiksmų grėsmę. Tokius Maskvos pareiškimus jis pavadino „pasikartojančiu ritualu“ ir sakė, kad jie nepaveiks.
Belgijos premjeras nepasiduoda ES spaudimui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos naudai
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris Europos Sąjungos (ES) planą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui pavadino iš principo neteisingu ir perspėjo dėl kylančių grėsmių.
Laiške Europos Komisijos (EK) vadovei Ursulai von der Leyen, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP, B. De Weveris griežtai pasisakė prieš šią iniciatyvą ir paragino Briuselį nesileisti „į nežinomus teisinius ir finansinius vandenis“.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
B. De Veveris ne kartą tvirtino, kad dėl tokių planų jo šaliai gali grėsti skaudžios teisinės ir finansinės Maskvos atsakomosios priemonės, ir paragino kitas ES šalis pateikti tvirtas garantijas, kad jos pasidalys riziką.
„Niekada neįpareigosiu Belgijos pačiai prisiimti riziką ir pavojų“, – rašė jis keturių puslapių laiške.
Jis teigė, kad gruodžio 18 dieną vyksiančiame ES lyderių susitikime pritars šiai schemai tik tuo atveju, jei „sprendimo priėmimo metu valstybės narės pateiks ir pasirašys įpareigojamas garantijas“.
B. De Weverio laiškas paskelbtas U. von der Leyen pažadėjus netrukus pateikti teisinius tekstus, kuriuose būtų išdėstyta tiksli siūlomos schemos struktūra.
ES pareigūnai tvirtino, kad sėkmingo teisinio ginčo rizika Belgijai yra maža, bet B. De Weveris tai paneigė.
„Leiskite man panaudoti lėktuvo katastrofos analogiją: orlaiviai yra saugiausia transporto priemonė ir avarijos tikimybė yra maža, tačiau avarijos atveju pasekmės yra pražūtingos“, – teigė jis.
Raginimai ES pasinaudoti Rusijos turtu sustiprėjo, praėjusią savaitę paskelbus JAV planą dėl karo Ukrainoje nutraukimo, kuriame buvo siūloma panaikinti turto įšaldymą.
Šalininkai teigia, kad jei blokas dabar nesiims veiksmų, kad panaudotų šious pinigus, jis rizikuoja prarasti jų kontrolę pagal potencialų JAV remiamą taikos susitarimą.
Siūloma ES reparacijų paskola būtų grąžinta tik tada, kai Rusija atlygins Ukrainai už žalą.
Belgijai prieštaraujant šiai paskolai, U. von der Leyen išdėstė kitas galimybes tęsti Kyjivo finansavimą, įskaitant bendrą ES valstybių skolinimąsi.
EK perspėjo, kad tai valstybėms narėms, kurių dauguma turi ribotus nacionalinius biudžetus, kainuotų brangiau.
„The Telegraph“: Trumpas sutinka pripažinti Krymą Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutinka pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose pagal taikos planą, skelbia „The Telegraph“, rašo „Moscow Times“.
Merzas: Orbanas nederino su mumis vizito į Maskvą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas griežtai įvertino Vengrijos premjero Viktoro Orbano kelionę į Maskvą. Jis, be kita ko, priminė apie suintensyvėjusius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainą po V. Orbano vizito Maskvoje praėjusių metų liepą, „iš karto po to, kai jo šalis perėmė pirmininkavimą ES“.
„Tada tas vizitas buvo ne tik nesėkmingas. Praėjus kelioms valandoms po šio vizito būta vienų smarkiausių Rusijos pajėgų atakų prieš civilinę infrastruktūrą ir civilinius taikinius Ukrainoje, – kalbėjo F. Mrerzas, Berlyne priėmęs Slovėnijos ministrą pirmininką Robertą Golobą. – Tikiuosi, kad tokios Rusijos reakcijos šį kartą nebus“. Kancleris pažymėjo, kad V. Orbanas lankosi Maskvoje „be Europos mandato ir nesuderinęs su mumis“.
R. Golobas sakė nekalbėsiąs diplomatiškai. „Bijau, kad Viktoras Orbanas jau senokai nežaidžia už Europos komandą“, – teigė jis. Į šį kontekstą esą patenka ir šis vizitas.
„Nesitikime iš šio vizito jokios naudos ar privalumų“, – sakė R. Golobas. V. Orbanas, anot jo, visų pirma veikia dėl savo paties interesų.
V. Orbanas penktadienį Maskvoje susitiko su V. Putinu.
Lenkijos parama Ukrainai išlieka nepakitusi, tačiau Varšuva lauks paaiškinimo dėl kratų Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako bute.
Tai penktadienį pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.
„Tai nėra gera žinia nei Lenkijai, nei Vakarų Europai, kurios saugumo siena dabar yra fronto linija tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pabrėžė, kad su korupcijos skandalais Ukrainoje susiję klausimai „kelia tam tikras emocijas“, kurias „kurstys Ukrainai priešiškos jėgos“.
„Laukiame paaiškinimų. Mūsų strategija remti Ukrainą nesikeičia, nes būtent ten yra mūsų saugumo siena. Kita vertus, pavyzdžiui, įstoti į Europos Sąjungą be skaidrumo kovos su korupcija politikoje neįmanoma“, – pabrėžė Lenkijos vicepremjeras.
Pranešta, kad Ukrainos kovos su korupcija biuro detektyvai atliko kratas prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako bute. Atliekant tyrimą niekam nebuvo pareikšti jokie įtarimai.
Artėja svarbios derybos: Zelenskis pasiruošęs rimtam darbui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad šios savaitės pabaigoje įvyks svarbus Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas, kuriam, pasak jo, Kyjivas ruošiasi ypač kruopščiai. Prezidentas pabrėžia, kad derybose bus siekiama užtikrinti tolesnę ir pakankamą gynybos paramą šaliai.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas teigė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos šios savaitės pabaigoje surengs derybas.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose patvirtino, kad susitikimas įvyks, o „Ukrainos delegacija bus gerai pasirengusi ir sutelkusi dėmesį į esminį darbą“, rašo „Sky News“.
„Mes palaikome glaudžius ryšius su Amerikos puse ir su mūsų Europos draugais“, – „X“ sakė Ukrainos prezidentas.
„Taip pat informuoju mūsų partnerius kitose pasaulio dalyse ir esu jiems dėkingas už paramą mūsų suverenumui ir mūsų valstybei.“
V. Zelenskis pridūrė, kad tuo pat metu dirba siekdamas užtikrinti, jog Ukraina gautų „pakankamą gynybos paramą“.
Kostiantynivkoje ukrainiečių oro gynyba numušė civilius medžiojusį droną
Donecko srities Kostiantynivkos mieste dronų naikintuvai numušė civilius gyventojus medžiojusį rusų bepilotį orlaivį „Molnija“.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė 28-oji atskira mechanizuota brigada, pavadinta „Žiemos kampanijos riterių“ vardu, kuri taip pat paskelbė šios operacijos vaizdo įrašą.
Rusų dronas „Molnija“ įskrido į vieną iš Kostiantynivkos gyvenamųjų rajonų ir ėmė sukti ratus virš namų, ieškodamas taikinių. Dronas ne šiaip skrido pro šalį – jis pakibo virš civilių gyventojų, akivaizdžiai ruošdamasis juos pulti.
Į orą buvo pakelti dronų naikintuvai, kurie skraidyklę pasivijo ir numušė, kol ji nespėjo į ką nors nusitaikyti. Tos kelios sekundės nulėmė, kad žmonių gyvybės liko išgelbėtos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Kostiantynivkoje per priešų drono su sumontuota pirmojo asmens vaizdo kamera antpuolį buvo
ES: Ukrainoje vykdomas tyrimas rodo, kad kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad rezonansinis korupcijos tyrimas Ukrainoje liudija, jog Kyjivo kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą.
Toks Briuselio komentaras nuskambėjo po to, kai tyrėjai atliko kratas, nukreiptas prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiąjį padėjėją.
„Mes labai gerbiame šiuos tyrimus, kurie rodo, kad kovos su korupcija agentūros Ukrainoje atlieka savo darbą“, – sakė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Paula Pinho.
Leidinys „Ukrainska pravda“ iš pradžių pranešė, kad Ukrainos Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros (SAPO) darbuotojai penktadienio rytą atliko kratas Kyjivo vyriausybiniame kvartale, prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako kabinete.
Pats A. Jermakas kiek vėliau pareiškė, kad ir jo namuose atliekami procedūriniai veiksmai.
„Mano advokatai yra vietoje ir bendrauja su teisėsaugos pareigūnais. Aš savo ruožtu visapusiškai bendradarbiauju“, – patikino jis.
Lapkričio pradžioje NABU paskelbė apie didelio masto grobstymus įmonėje „Energoatom“, kuri valdo visas šalies atomines elektrines. Schemos vadovu buvo įvardytas buvęs V. Zelenskio verslo partneris ir draugas Timuras Mindičius, o galimais naudos gavėjais – aukšti pareigūnai.
NABU tyrimo fone pasirodė pranešimų, kad V. Zelenskio oponentai ir šalininkai ragino jį atleisti A. Jermaką. Ukrainos prezidentas atsisakė tai padaryti.
ES atšovė Kremliui: akivaizdu, kad Putinas turi tam tikrų sunkumų
Europos Sąjunga griežtai atkirto Vladimirui Putinui – Briuselis pabrėžė, kad Volodymyras Zelenskis yra teisėtas, demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas, o Maskvos mėginimus tai kvestionuoti vadina desperatiškais bandymais iškraipyti realybę.
Orbanas susitiko su Putinu: štai apie ką jie kalbasi
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atvyko į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu. Jis buvo nufotografuotas Kremliuje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, rašo „Sky News“.
Vengrijos premjeras V. Orbanas, susitikęs su Rusijos lyderiu, pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi suteikti vietą deryboms dėl Ukrainos.
Orbanas atvyko į Maskvą
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atvyko į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu.
Jis buvo nufotografuotas Kremliuje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Ukrainos smūgiai sudrebino Rusijos karinę infrastruktūrą
Ukrainos pajėgos naktį surengė taiklius smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai – suduota Saratovo naftos perdirbimo gamyklai, Sakų aerodromui okupuotame Kryme ir kelioms kitoms bazėms, skelbia Generalinis štabas. Karo vadovybė taip pat praneša apie sunaikintas priešo oro gynybos sistemas ir apgadintus degalų sandėlius Donbase, tačiau dalis smūgių Rusijos gilumoje dar nepatvirtinti.
Po raketos su rusų ir JAV įgula starto pranešta, kad buvo apgadintas Rusijos kosmodromas
Po to, kai ketvirtadienį startavo erdvėlaivio „Sojuz“ misija su Rusijos kosmonautais ir JAV astronautu, buvo apgadinta Kazachstane įsikūrusi Rusijos kosminių skrydžių bazė, pranešė Maskvos kosmoso agentūra „Roskosmos“.
Rusijos kosmoso programa, dešimtmečius buvusi nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu, jau kelerius metus kenčia nuo chroniško finansavimo trūkumo, be to, ją nuolat krečia korupcijos skandalai.
„Buvo nustatyta, kad apgadinta keletas paleidimo platformos elementų“, – patikrinus Kazachstane esantį Baikonūro kosmodromą– vienintelę pilotuojamųjų misijų paleidimo vieta Rusijoje – socialiniuose tinkluose pranešė „Roskosmos“.
Kol atliekamas paleidimo platformos būklės įvertinimas, agentūra paskelbė, kad „visos remontui reikalingos atsarginės dalys yra gautos, o žala bus pašalinta artimiausiu metu“.
Pasak Rusijos kosmoso tinklaraštininkų, dėl avarijos „Roskosmos“ kurį laiką negalės vykdyti kosminių skrydžių, nes, kaip teigia jie, Kazachstane esančiam objektui buvo padaryta nemenka žala.
Kosminis laivas „Sojuz MS-28“, kuriuo skrido agentūros „Roskosmos“ kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas ir Sergejus Mikaevas bei NASA astronautas Chrisas Williamsas, iš Baikonūro kosmodromo pakilo ketvirtadienį 4.27 val. (09.27 val. Grinvičo laiku).
Pasak agentūros „Roskosmos“, tą patį ketvirtadienį kosminis laivas sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties.
Kosmosas yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose, nepaisant dėl karo Ukrainoje beveik visiškai nutrūkusių Maskvos ir Vašingtono santykių, JAV ir Rusija toliau tęsia bendradarbiavimą.
Po to, kai 2022 m. Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo pritaikyta įvairių sankcijų, daugelis Vakarų šalių nutraukė partnerystę ir su agentūra „Roskosmos“.
Putino bendražygis išdrįso parašyti „labai griežtą“ laišką šalies vadovui
Buvęs vienas artimiausių Vladimiro Putino bendražygių Dmitrijus Kozakas slapta parašė prezidentui laišką, kuriame griežtai sukritikavo karą prieš Ukrainą, ir netrukus po atsistatydinimo išvyko į užsienį. Kaip aiškėja iš šaltinių, šis aukštas pareigūnas – vienintelis iš V. Putino aplinkos, drįsęs pasmerkti Kremliaus agresiją, tačiau pats įsitikinęs, kad ryšys su prezidentu tebėra išsaugotas.
„Agenstvo“ išsiaiškino naujų detalių apie D. Kozako atsistatydinimą iš prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigų rugsėjo mėnesį.
Prieš atsistatydindamas jis parašė V. Putinui laišką, kuriame kritikavo Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Netrukus po to jis išvyko į užsienį, tačiau, kaip teigia keturi buvusio pareigūno pažįstami, reguliariai grįžta į namus.
Laiške buvęs prezidento administracijos vadovo pavaduotojas griežtais žodžiais kritikavo Rusijos puolimą prieš Ukrainą, teigia vienas iš šaltinių.
Pats D. Kozakas mano, kad savo veiksmais nesukėlė V. Putino pykčio ir net tikisi artimiausiu metu su juo susitikti, pasak kito „Agenstvo“ pašnekovo, pažįstančio buvusį pareigūną dar nuo 1990-ųjų.
Beveik iš karto po atsistatydinimo D. Kozakas dažnai lankėsi užsienyje – keturi „Agenstvo“ šaltiniai teigia, kad jis išvyko į Izraelį.
Tačiau, anot vieno jo pažįstamo, tai nesusiję su baime dėl saugumo. Jis, be kita ko, vyksta gydytis ir grįžta į Rusiją, patikslino šaltinis.
„Financial Times“: tyrėjai gali tikrinti Jermako ryšius su milijonine korupcijos byla
Ukrainą sudrebino nauji įtarimai – prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako aplinkoje atliktos kratos gali būti susijusios su korupcijos byla „Midas“, kuri jau atkreipė Vakarų dėmesį į korupcijos mastą šalyje, skelbia „Financial Times“.
Kremlius: Trumpo taikos planas perduotas Rusijai
Kremliui perduotas su Ukraina suderintas Donaldo Trumpo taikos planas netrukus bus svarstomas Maskvoje – tai patvirtino Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kartu užsiminęs ir apie tariamas Volodymyro Zelenskio „legitimumo“ problemas bei pabrėžęs, kad visi esą siekia taikaus konflikto sprendimo.
Jermako biure – krata: į situaciją sureagavo ir jis pats
Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai. Į tai sureagavo ir pats A. Jermakas.
Kremlius: Vladimiras Putinas gruodžio 4 ir 5 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Indijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 4 ir 5 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Indijoje, gavęs ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) kvietimą, penktadienį pranešė Kremlius.
Abu lyderiai „aptars visus Rusijos ir Indijos santykių aspektus“, taip pat regioninius ir tarptautinius klausimus, sakoma pranešime.
Abu lyderiai taip pat pasirašys prekybos sutarčių.
Vizitas vyks tvyrant įtampai tarp Indijos ir Vakarų valstybių. Ji kilo dėl to, kad Indija nuo Maskvos puolimo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį sumažintomis kainomis perka rusišką naftą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) rugpjūtį paskelbė apie 50 proc. muitus Indijos importui, kaltindamas šią šalį Rusijos karo finansavimu.
TATENA siunčia papildomą misiją į Černobylį rusų drono smūgio poveikiui įvertinti
Tarptautinė atominės energijos agentūra šią savaitę į Černobylio atominę elektrinę nusiuntė papildomus ekspertus, kad jie atliktų išsamų Naujo patikimo apsauginio gaubto, kuris buvo apgadintas, kai į jį 2025 m. vasarį pataikė rusų paleistas dronas, būklės įvertinimą.
Apie tai paskelbė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelo Mariano Grossi, praneša „Ukrinform“.
„Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šią savaitę į Ukrainos Černobylio atominę elektrinę (AE) nusiuntė papildomo personalo, kad būtų atliktas išsamus sugadinto Naujo patikimo apsauginio gaubto (NPAG) saugos vertinimas po praėjusių metų vasarį įvykdytos drono atakos“, – teigiama pranešime.
Pažymėtina, kad TATENA Branduolinės saugos ir saugumo departamento darbuotojai Ukrainos valstybinės branduolinės priežiūros inspekcijos prašymu prisijungė prie TATENA nuolatinės paramos ir pagalbos misijos, Černobylio atominėje elektrinėje nepertraukiamai veikiančios nuo 2023 m. sausio. Jų tikslas – įvertinti dabartinę NPAG būklę po 2025 m. vasario 14 d. antskrydžio.
„2016 m. įrengtas NPAG yra apsauginė konstrukcija, pastatyta siekiant užsandarinti apsauginį objektą, kuris pats dengia per 1986 m. įvykusią avariją sunaikinto 4-ojo bloko liekanas. Nors vasarį suduotas drono smūgis jokio radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimo nesukėlė, jis padarė didelę struktūrinę žalą, dėl to nukentėjo numatyta NPAG izoliacinė funkcija ir projektinis tarnavimo laikas“, – teigė TATENA.
Misijos metu agentūros komanda įvertins esamas rizikos mažinimo priemones ir aptars stoties planus atkurti apsauginės sistemos funkcionalumą bei reaguoti į galimas branduolinės saugos problemas.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, vasario 14-osios naktį į gaubtą, dengiantį sunaikintą Černobylio atominės elektrinės 4-ąjį energetinį bloką, pataikė kovinis rusų dronas su galingu sprogstamuoju užtaisu.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 63 iš 72 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos neutralizavo 63 bepiločius orlaivius, kuriais Rusijos kariai atakavo šalį nuo praėjusio vakaro. Penkiose vietose patvirtinti balistinės raketos ir keleto smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo ketvirtadienio, lapkričio 27 d., 18 val. okupantai rusai iš laikinai okupuoto Krymo paleido vieną balistinę raketą „Iskander-M“, o iš Oriolo, Briansko ir Milerovo miestų krypčių – 72 bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo bepiločius. Apie 50 priešo taikinių buvo „Shahed“ tipo smogiamieji bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Patvirtinti duomenys rodo, kad iki penktadienio 9 val. oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 63 rusų bepiločius orlaivius.
Penkiose vietose fiksuoti balistinės raketos ir devynių smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o dar vienoje vietoje buvo pranešta apie krintančias numuštų taikinių nuolaužas.
Putinas kalbėjo apie mūšius Komsomolske: toks miestas Ukrainoje neegzistuoja
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė apie karo veiksmus Komsomolske, nors tokio miesto nėra nei Donbase, nei apskritai Ukrainoje.
Kaip praneša „Astra“, per spaudos konferenciją po vizito Kirgizijoje V. Putinas pasakojo apie situaciją Pokrovske ir Myrnohrade, o tuomet netikėtai perėjo prie Komsomolsko.
Jis šį tariamą miestą apibūdino kaip esantį šiaurės rytuose Donbase. Pasak V. Putino, jame tęsiasi karo veiksmai, o Rusijos ginkluotosios pajėgos esą „jau išlaisvino nemažą skaičių pastatų“.
Tačiau nurodytame fronto ruože nėra jokio miesto su tokiu pavadinimu.
Tikėtina, kad V. Putinas turėjo omenyje Konsiantynivką.
Iš tikrųjų miestas, anksčiau vadintas Komsomolsku, yra Poltavos srityje, tačiau nuo 2016 metų jis oficialiai pervadintas į Horišni Plavni pagal desovietizacijos įstatymą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pranešė aplankysiantis Vladimirą Putiną Maskvoje
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pranešė, kad penktadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptars energetiką.
„Važiuoju ten, kad užtikrinčiau, jog Vengrijai šią žiemą ir kitais metais būtų užtikrintas energijos tiekimas už prieinamą kainą“, – teigė nacionalistų lyderis vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
Sujudimas Kyjive: Jermako biure atliekama krata
Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai.
Zelenskis užsimena apie kitą savaitę vyksiantį aukšto lygio susitikimą, skirtą karo užbaigimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie kitą savaitę vyksiantį aukšto lygio susitikimą, skirtą aptarti būdus, kaip užbaigti Rusijos karą prieš jo šalį.
„Kitą savaitę ne tik mūsų delegacijos, bet ir manęs laukia svarbios derybos, ir mes ruošiame tvirtą pagrindą šioms deryboms“, – ketvirtadienį savo vakarinėje vaizdo žinutėje iš Kyjivo pareiškė V. Zelenskis.
Jis jokių detalių nepateikė, tačiau po Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybų dėl taikos plano esama galimybės, kad V. Zelenskis vėl susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Abi pusės neseniai užsiminė, kad jos iš esmės laikosi tos pačios pozicijos. Jos nurodė, kad yra tik nedidelių skirtumų, tačiau gali būti, jog čia iš tikrųjų kalbama apie pagrindinį klausimą, kaip pasielgti su Rusijos okupuotomis Ukrainos teritorijomis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo, kad nebus jokio susitarimo, jei Ukrainos kariuomenė nepasitrauks iš paskutinių pozicijų Donecko ir Luhansko srityse. Ukraina kol kas atmeta tokią galimybę ir nenori teisiškai atsisakyti okupuotų teritorijų.
„Rusijos karas tęsiasi, ir mes visi girdime, kad Rusija ignoruoja didžiųjų pasaulio valstybių pastangas iš tikrųjų užbaigti karą ilgalaike taika“, – tvirtino V. Zelenskis. Tačiau klausimas, ar įsivyraus taika, nepriklauso nuo Rusijos grasinimų, pridūrė Ukrainos vadovas.
JAV taikos planas Ukrainai gali tapti brangiu išbandymu Europai
JAV svarstomas taikos planas Ukrainai gali tapti skaudžiu smūgiu Europai: analitikai perspėja, kad kompromisas dėl Rusijos okupuotų teritorijų atvertų žemynui milžinišką ekonominę naštą, stabdytų investicijas ir dešimtmečiams įstumtų ES į finansinę nežinią, rašo „Reuters“.
Proveržio ženklų nematyti: Putinas atmeta Trumpo taikos planą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo atnaujintą JAV taikos planą, tačiau, nepaisant pradinio taikaus tono, greitai davė suprasti, kad Maskva nėra pasirengusi kompromisams.
Kyjivas pateikė griežtą žinią: neatiduos jokių teritorijų
Ukraina neatsisakys savo teritorijų mainais į taikos susitarimą. Tokį pareiškimą prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas išsakė „The Atlantic“.
„Šiandien nė vienas protingas žmogus nepasirašys dokumento dėl teritorijų atidavimo. Kol Zelenskis yra prezidentas, niekas neturėtų tikėtis, kad mes atsisakysime savo žemių. Jis nepasirašys jokio dokumento, kuriuo būtų atiduodamos teritorijos. Konstitucija tai draudžia. Niekas negali to padaryti, jei nenori eiti prieš Ukrainos Konstituciją ir Ukrainos tautą“, – pareiškė A. Jermakas.
Pasak jo, Ukraina yra pasirengusi aptarti tik tai, kur turėtų būti nubrėžta riba, skirianti karo šalių kontroliuojamas teritorijas.
„Viskas, apie ką mes šiandien galime realiai kalbėti, yra ribos nustatymas. Ir būtent tai mums reikia padaryti“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
4-himnas iš SSRS(ukrainietis kompozitorius) 5- vadovas kgb žiurkė 6-sostinė tarp pelkių 7-gyvena parazituodama regionus, jų žaliavas, meluodama pasauliui, kad ji ''federacija''
rusofašistai augina putlerjugendą
rusofašistų FSB primena nacių Gestapą
Iš Rusijos – naujausia žinutė apie derybas dėl Ukrainos
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos šiuo metu derasi tik su JAV, rašo rusų propagandos agentūra TASS.
D. Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato priežasčių prie derybų stalo matyti europiečius ir pareiškė, kad karo prieš Ukrainą sprendimo derasi tik su JAV.
„Šiuo metu kalbama apie derybas su amerikiečiais“, – cituojamas D. Peskovas.
„Kadangi svarbiausia vis dėlto yra Trumpo taikos misija ir jo bendražygių pastangos, kurios dabar dedamos, mes ruošiamės būtent šiems kontaktams“, – sako jis.