Karas Ukrainoje

Turkija įspėjo Rusiją ir Ukrainą, kad jos nesitaikytų į energetikos infrastruktūrą po kelių su Rusija susijusių tanklaivių atakų Juodojoje jūroje, kurias, kaip teigia Kyjivas, surengė jo dronai, sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras. Trečiadienį Stambule kalbėdamas nedidelei žurnalistų grupei, A. Bayraktaras sakė, kad bet kokie sutrikimai turės neigiamos įtakos pasaulio rinkoms ir žmonių gyvenimui, pažymėdamas, kad abiejose šalyse jau buvo smogta energetikos objektams.

Po JAV atstovų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Maskvoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie planuojamas naujas Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas.  „Rengiamės susitikimams JAV“, – trečiadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Ukraina tikisi naujienų apie tai per artimiausias kelias dienas, pridūrė jis.

Ukrainai artėjant prie dar vienų lemtingų metų, buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėja apie niūrias 2026-ųjų perspektyvas – anot jo, šalis gali netekti dar daugiau žmonių ir teritorijų, o galimos taikos sąlygos išliks tokios pat nepalankios kaip ir dabar.

Po Maskvoje įvykusio JAV ir Rusijos derybininkų susitikimo Baltieji rūmai skelbia, kad pokalbis su Vladimiru Putinu buvo „išsamus“ ir „produktyvus“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau informuotas apie aptartas taikos derybų detales, o Kremlius neigia teiginius, esą V. Putinas atmetė Vašingtono planą. D. Trumpui buvo pranešta apie „išsamų ir produktyvų susitikimą“ tarp V. Putino ir aukšto rango JAV derybininko Steve‘o Witkoffo.

Buvęs Rusijos sausumos pajėgų vadas Vladimiras Čirkinas sukritikavo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną dėl Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Anot V. Čirkino, Rusija nebuvo pasirengusi karui, rašo „United24 Media“. Lapkričio 27 d. interviu Rusijos leidiniui „RBK“ V. Čirkinas sakė, kad Rusija kenčia nuo to, kad nuvertino Ukrainą ir pervertino savo karines galimybes.

Didžiosios Britanijos vyriausybė „dar vienais Kremliaus plepalais“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą dėl savo šalies pasirengimo karui su Europa. V. Putino antradienio pareiškimas tėra retorika, kad Europa tariamai nori kariauti, pirmadienį sakė vyriausybės atstovas, kurį cituoja agentūra PA. V. Putinas antradienį sakė, kad Rusija yra „pasirengusi“ karui, jei Europa jo siekia, ir apkaltino Europos lyderius bandymu kenkti susitarimui dėl Ukrainos karo.

Markas Rutte ramina dėl galimo „plano B“ – pasak jo, Aljansas neketina svarstyti atsarginio scenarijaus net ir tuo atveju, jei taikos derybos žlugtų, karas Ukrainoje tęstųsi, o JAV sumažintų ginkluotės tiekimą. Politikas pabrėžia, kad sąjungininkų parama išlieka tvirta, o europiečiai ir kanadiečiai raginami dar labiau prisidėti prie karo išlaidų padengimo.

Derybų procesai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Rusijos, atrodo, nepajudėjo niekur. Įtempti prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių ir ukrainiečių atstovų pokalbiai tik parodė, kurią pusę palaiko derybininkai. O Volodymyro Zelenskio artimiausio bendražygio atsistatydinimas tik dar labiau sujaukė visą padėtį.

Kremlius reikalauja, kad nebūtų viešinamos derybų su JAV dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo detalės.  „Kuo tyliau vyks šios derybos, tuo produktyvesnės jos bus, – po ilgo prezidento Vladimiro Putino susitikimo su amerikiečių derybininkais Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra TASS.

Ukrainos ir Europos pareigūnai trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsimetant, kad jis domisi taikos pastangomis po Kremliuje penkias valandas trukusių derybų su JAV pasiuntiniais, per kurias nepavyko pasiekti apčiuopiamo proveržio, nors tikimasi, kad derybos tęsis.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko televizijos kanalui „Sky News“ papasakojo apie Ukrainos požiūrį į vakar vykusias Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo komandos derybas. Ji sakė, kad „nėra jokios realios pažangos“ – ir tai, anot jos, nėra staigmena. „Nesitikėjome, jog Maskva sutiks su tikru taikos planu, kuris numatytų teisingas sąlygas agresijos aukai“, – teigė L. Vasylenko.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė teiginius, kad Vladimiras Putinas esą atmetė JAV siūlomą taikos planą Ukrainai, pabrėždamas, jog tokie vertinimai yra neteisingi. Tuo metu prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas tikina, kad kompromisinio susitarimo dar nepavyko pasiekti, nors dalis Vašingtono pasiūlymų Maskvai atrodo priimtini, skelbia TASS.

NATO karinio komiteto pirmininkas Italijos admirolas Giuseppe Cavo Dragone trečiadienį pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir didinti įtampos su Rusija nesiekia. Anksčiau šią savaitę C. Dragone duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“ sakė, kad NATO gali imtis agresyvesnio požiūrio į Rusijos naudojamą hibridinį karą, o šie jo žodžiai sulaukė piktos Maskvos reakcijos.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas trečiadienį Briuselyje susitinka su Europos Sąjungos (ES) atstovais, ruošdamasis tolesniam derybų su Jungtinių Valstijų pareigūnais etapui, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Socialiniuose tinkluose V. Zelenskis informavo, kad R. Umerovas kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku Andrijumi Hnatovu susitiks su ES saugumo patarėjais.

NATO šalys trečiadienį įsipareigojo nupirkti Ukrainai amerikietiškų ginklų už dar kelis šimtus milijonų dolerių, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pasakyta liautis grasinti ir rimtai imtis taikos derybų. 32 šalių aljanso užsienio reikalų ministrai susirinko Briuselyje aptarti Vašingtono pastangas nutraukti karo veiksmus, tačiau JAV aukščiausiasis diplomatas Marco Rubio susitikime nedalyvavo.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kuo derybos dėl Ukrainos vyks tyliau, tuo jos bus produktyvesnės, rašo rusų propagandos agentūra TASS. D. Peskovas sako, kad negalima teigti, jog režimo lyderis Vladimiras Putinas atmetė JAV taikos planą. Anot jo, Rusija laikosi nuomonės, kad derybos tarp JAV ir Rusijos turėtų vykti tyloje. „Kremlius tikisi, kad JAV, kaip ir Rusija, neskelbs derybų dėl Ukrainos detalių“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Steve‘o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio susitikimas buvo atšauktas, remdamasis savo šaltiniais skelbia žurnalistas Aleksas Raufoglu. „Šaltinių teigimu, Briuselio susitikimas atšauktas. Zelenskis grįžta namo. Kremlius teigia, kad Witkoffas ir Kushneris „pažadėjo“ po derybų su Putinu vykti tiesiai į Vašingtoną“, – „X“ rašo žurnalistas.

Naktį Rusijos pajėgos iš artilerijos apšaudė Chersono troleibusų parką, pažeistas laidų tinklas, gamybos patalpos, administracinis pastatas, apgadinta 19 troleibusų.  „Naktį maždaug pusantros valandos užpuolikai iš Rusijos apšaudė troleibusų parko teritoriją“, – feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko. Per apšaudymą išdužo 19-os troleibusų langai, sulamdyti kėbulai. Savivaldybei priklausančios įmonės darbuotojai nenukentėjo.

NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitiks Briuselyje aptarti tolesnės paramos Ukrainai, taip pat tęstinių pastangų stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos pajėgumus.  NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Rusijos puolimą atremiantis Kyjivas tebėra priklausomas nuo karinės pagalbos, ir paragino NATO nares įsipareigoti teikti daugiau paramos.

Jungtinės Amerikos Valstijos deda pastangas užbaigti karą Ukrainoje ir siekia padėti kariaujančioms šalims įveikti nesutarimus, tačiau sprendimą nutraukti karo veiksmus priims Kyjivas ir Maskva, interviu „Fox News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Galiausiai tai priklausys nuo jų. Jei jos nuspręs, kad nenori baigti karo, karas tęsis, bet mes bandysime jį užbaigti“, – sakė M. Rubio.

Popiežiaus Leono XIV buvo paklausta nuomonės apie galimą karą tarp NATO ir Rusijos. Kaip skelbia „Vatican News“, popiežius pasiūlė taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos kelti į Italiją. Atsakydamas į klausimą popiežius pabrėžė, kad Šventasis Sostas negali tiesiogiai įsitraukti į šį klausimą, nes nėra NATO nariai ir iki šiol nedalyvavo jokiose derybose, „nors daug kartų ragino nutraukti ugnį, pradėti dialogą, o ne karą.

Po proveržio nedavusių derybų su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „Axios“. Apie tai leidiniui patvirtino du šaltiniai. Anot jų, S. Witkoffas ir J. Kushneris trečiadienį Europoje susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir informuos jį apie derybas su V. Putinu.

Taikos derybų pažangos stoka didina nerimą Europoje ir Ukrainoje, kad JAV gali pasitraukti iš taikos proceso ir sumažinti paramą Kyjivui, rašo „The Telegraph“....

Vladimiro Putino atstovas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad pokalbis su S. Witkoffu buvo konstruktyvus, labai naudingas ir turiningas. Derybos Kremliuje dėl taikos Ukrainoje truko daugiau nei 5 valandas. Kremliuje vykusio susitikimo metu buvo aptarti keli Ukrainos konflikto sprendimo planai, pranešė jis. Per penkias valandas pavyko išsamiai aptarti Ukrainos konflikto sprendimą, pažymėjo jis.

Vladimiro Putino ir Steve'o Witkoffo susitikimas Kremliuje baigėsi, jis truko apie penkias valandas. Po to S. Witkoffas ir Jaredas Kushneris išvyko į JAV ambasadą Maskvoje. Putino specialusis atstovas Kirilas Dmitrijevas iškart po susitikimo pabaigos derybas su S. Witkoffu ir J. Kushneriu įvertino kaip „produktyvias“. Dabar žurnalistai laukia Rusijos prezidento padėjėjo Jurijaus Ušakovo spaudos konferencijos apie susitikimo rezultatus. Papildysime.

Rusija neketina sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuris neatitiktų jos reikalavimų. Yra trys punktai, dėl kurių Kremlius nesileis į kompromisus.  Apie tai rašo „NBC News“, remdamasi Rusijos pareigūnu, kuris kalbėjo anonimiškai. Leidinį cituoja UNIAN. Straipsnio autoriai pažymi, kad Rusijos autoritarinis Vladimiras Putinas neslėpė savo planų, tarp kurių – užimti visą Donbasą ir „demilitarizuoti“ Ukrainą, o tai iš esmės paliktų ją be gynybos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karas Ukrainoje yra ne amerikiečių, ir tikino, jog Donaldui Trumpui vadovaujant konfliktas esą būtų buvęs išvengtas. Tokie žodžiai dar kartą pakurstė diskusijas dėl D. Trumpo pažadų per 24 valandas užbaigti karą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po kabineto posėdžio Baltuosiuose rūmuose kalbėjo su žurnalistais, rašo „Sky News“. Trumpai aptardamas karą Ukrainoje, jis sakė: „Tai nėra mūsų karas, tai nėra prezidento karas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sureagavo į Vladimiro Putino paskelbtą pareiškimą, kuriame šis įspėjo, kad Rusija esą pasirengusi konfliktui, jei Europa nori karo. Andrijus Sybiha socialiniuose tinkluose teigė, kad Rusijos prezidento žodžiai rodo, jog jis neketina nutraukti karo. „Rusija turi užbaigti savo pradėtą kraujo praliejimą. Jei taip neatsitiks ir Putinas vėl spjaus pasauliui į veidą, tai turės pasekmių“, – teigė A. Sybiha.

Netrukus turi prasidėti Donaldo Trumpo pasiuntinio Stevo Witkoffo susitikimas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Kartu su S. Witkoffu pas V. Putiną atvyko ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Rusijos prezidentas susitikimo su D. Trumpo pasiuntiniais išvakarėse dar pabandė sustiprinti Maskvos pozicijas – ėmė skelbti apie neva galutinai užimtą Pokrovską.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje virto „chaosu“, o jį suvaldyti esą nėra paprasta. Tuo metu Airijoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina iš JAV gaunantis vis daugiau optimizmo dėl galimų taikos derybų. Donaldas Trumpas Vašingtone, prieš prasidedant kabineto posėdžiui, kalbėjosi su žurnalistais.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasaulis netoleruos amžino melo, o Rusijos agresija negali paslėpti tiesos. Jis padėkojo Airijai už tvirtą paramą ir pabrėžė, jog tikra tarptautinė bendrystė yra jėga, kurios neįmanoma sutriuškinti. „Airija aiškiai pasisakė už mūsų nepriklausomybę ir teisingą šio karo pabaigą.

Ukrainos delegacija trečiadienį gali susitikti su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu po jųdviejų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukštas pareigas užimantis Kyjivo pareigūnas.

JAV sustabdė dalį ginklų tiekimo Ukrainai ir nutraukė vieną iš tiesioginių ryšių su Vokietijos generolais, kurie koordinavo pagalbą Kyjivui. Apie tai pasakojo Bundesvero generolas leitenantas Christianas Freudingas interviu amerikiečių leidiniui „The Atlantic“, kurį cituoja „Unian“. Vokietijos generolas, einantis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vado pareigas, anksčiau vadovavo darbo grupei, koordinavusiai karinę paramą Ukrainai.

Donaldas Trumpas praėjusią vasarą Europos Sąjungai leido suprasti, kad po to, kai bus pasirašytas taikos susitarimas dėl Ukrainos, JAV nori grąžinti Rusijai įšaldytus turtus, praneša „Politico“ ir naujienų agentūra „Unian“. Kaip rašo „Politico“, apie tai JAV pareigūnai pranešė ES pasiuntiniui sankcijų klausimais Davidui O‘Sullivanui. Tuo pačiu metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen toliau palaiko idėją šiuos aktyvus panaudoti Ukrainai finansuoti.

Ukrainos likimas NATO dar kartą atsidūrė dėmesio centre – Aljanso vadovas Markas Rutte pareiškė, kad narystės klausimas bus svarstomas tik atskirose taikos derybose. Ukrainos narystė NATO bus „sprendžiama atskirai“ taikos derybose, patvirtino M. Rutte. NATO generalinis sekretorius M. Rutte išsamiau pakomentavo naujausias JAV pastangas užbaigti karą ir tai, kaip jos galėtų paveikti Ukrainos ateitį Aljanse.

Prieš lemtingas derybas su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo atstovą paskelbė griežtas sąlygas karo Ukrainoje pabaigai: Maskva esą pasirengusi kalbėtis tik tada, kai bus pasiekti visi jos strateginiai tikslai. Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva esą yra atvira taikos deryboms su Ukraina. Vis dėlto jis pridūrė, kad visi karo tikslai „turi būti pasiekti“. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Vokietijos užsienio reikalų ministras perspėja, kad Ukrainai gali tekti žengti į skausmingus kompromisus siekiant užbaigti karą – neatmetama, jog dėl to šalies piliečiams galiausiai teks apsispręsti referendume. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas mano, kad kovoje dėl karo pabaigos Ukraina gali būti priversta imtis „skausmingų nuolaidų“, turint omenyje didelius Rusijos teritorinius reikalavimus.

Spalio mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) pranešė sulaikiusi buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų instruktorių, kuris bendradarbiavo su Rusijos okupantais. SSU šaltiniai naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui dabar atskleidė ir jo tapatybę bei plačiau papasakojo apie jo nusikalstamą veiką. Tyrimo duomenimis, sulaikytasis Rossas Davidas Cutmore'as 2024–2025 m. vykdė žvalgybos ir sabotažo veiklą Ukrainoje pagal Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis.

Rusija vis dar tikisi gana rimtos Ukrainos kapituliacijos, interviu Latvijos televizijai sakė NATO strateginės komunikacijos centro direktorius Janis Sartas. Jis teigė šiuo metu atsargiai vertinantis galimybes pasiekti taiką, nes Rusija dar nepasodinta prie derybų stalo.  „Taigi man atrodo, bent jau kol kas, kad ji vis dar tikisi gana rimtos Ukrainos kapituliacijos, su galimybe, jei reikės, tęsti invaziją. Ir nemanau, kad Ukraina su tuo sutiks“, – sakė J. Sartas.

Antradienį Turkija pareiškė, kad dar vienas laivas pranešė buvęs užpultas Juodojoje jūroje pakeliui į Sakartvelą, tačiau niekas nenukentėjo.  Laivas „Midvolga 2“ „pranešė buvęs užpultas už 80 jūrmylių nuo mūsų krantų“, socialiniame tinkle X parašė Turkijos jūrų reikalų valdyba.  Jos teigimu, laivas „plaukė iš Rusijos į Sakartvelą, prikrautas saulėgrąžų aliejaus“, jame buvo 13 įgulos narių.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje turi surengti derybas ir jose aptarti Donaldo Trumpo administracijos pasiūlymą, kaip užbaigti karą Ukrainoje.

Antradienį Maskvoje vykęs Kremliaus lyderio Vladimiro Putino susitikimas su JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų komanda baigėsi. Pokalbiai dėl taikos Ukrainoje plano truko daugiau nei keturias valandas.

Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos Donecko srities kasybos pramonės centrą – Pokrovsko miestą, kuris buvo puolamas apie metus, pirmadienį Rusijos žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas sakė, kad apie tai informuotas prezidentas Vladimiras Putinas. Kyjivas šios informacijos kol kas nepatvirtino.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija „labai optimistiškai“ vertina taikos susitarimą Ukrainoje. Tokį pareiškimą pateikė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, rašo „Sky News“. „Labai geros derybos“ Pasak jos, amerikiečių derybininkai ir pats D. Trumpas „labai intensyviai dirbo šiuo klausimu“. Ji pažymėjo, kad vyko „labai geros derybos“ su Ukrainos atstovais.  Specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šiuo metu vyksta į Rusiją.

Pirmadienio vakarą Ukrainos gynybos pajėgos raketomis smogė laikinai okupuotam Krymui, praneša UNIAN. Apie įvykį skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės „Facebook“ paskyroje.  Siekia susilpninti rusų pozicijas Pažymima, kad teritoriją, esančią pietinėje okupuoto pusiasalio dalyje, rusų pajėgos nuolat naudoja įvairių tipų smogiamųjų dronų paleidimui, kurie smogia Ukrainos civilinei infrastruktūrai.

JAV spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigia, kad administracija „labai optimistiškai“ vertina taikos susitarimo dėl Ukrainos perspektyvas, rašo „Sky News“. Pasak jos, JAV derybų komanda ir prezidentas Donaldas Trumpas „dėjo daug pastangų“ siekdami pažangos. Savaitgalį buvo surengtos „labai geros derybos“ su Ukrainos atstovais, o specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šiuo metu išvykęs į Rusiją. „Tikimės, kad šis karas pagaliau baigsis“, – sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nuolat laužo taikos susitarimus, todėl Kyjivas siekia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų. Pasak jo, tik jos gali užkirsti kelią dar vienai Rusijos invazijai ir užtikrinti, kad būsimi taikos susitarimai nebūtų vėl sugriauti. Kaip praneša UNIAN, apie tai V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje. „Rusija turi užbaigti šį karą, kurį pati pradėjo ir kurį tęsia.

Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pirmadienį pareiškė, kad per dvi dienas trukusias derybas su JAV pareigūnais dėl karo su Rusija pabaigos buvo padaryta reikšminga pažanga, tačiau pabrėžė, kad kai kuriems klausimams išspręsti dar reikia tolesnių pastangų. „Pasiekėme didelę pažangą, nors kai kuriuos klausimus dar reikia toliau tobulinti“, – socialiniuose tinkluose po derybų Floridoje su JAV komanda, vadovaujama prezidento pasiuntinio Steve'o Witkoffo, teigė R. Umerovas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai negali būti primestas joks taikos susitarimas ir kad Kyjivas bei jo sąjungininkai iš Europos turi būti įtraukti į bet kokį susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą. „Turime aiškų veiksmų planą: jokio sprendimo dėl Ukrainos ir Europos be ukrainiečių ir be europiečių“, – sakė F. Merzas kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Berlyne, netrukus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.