Karas Ukrainoje

Antradienio rytą  Rusijos Čiuvašiją sudrebino sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Bent vienas sprogimas nugriaudėjo „Energozapchastina“ gamykloje, kuri yra rusų karinės pramonės komplekso dalis. Rusai dėl to kaltina Ukrainą. Anot Okupacijos tyrimo centro vadovo Petro Andriuščenkos, sprogimai nugriaudėjo apie 05:32 ir 05:34. Panašu, kad buvo taikomasi į gamyklą. Minėta gamykla gamina generatorius ir elektros įrangą. Dėl atakos mieste buvo uždarytos kai kurios gatvės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nesvarsto galimybės atiduoti kokias nors savo teritorijas. Anot jo, to neleidžia nei nacionaliniai teisės aktai, nei tarptautinė teisė, nei moraliniai principai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo incidentą su dronais, skridusiais jo lėktuvo skrydžio trajektorija jam atvykstant į Airiją. Apie tai jis pakomentavo internetinės spaudos konferencijos metu, rašo „Ukrainska Pravda“. „Dėl mano vizito Airijoje ir dronų. Airija iš tiesų patvirtino šią istoriją su dronais. Bus atliktas tyrimas, iš tiesų buvo dronai.

Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pateikti atsakymą į JAV siūlomą taikos planą, skelbia „Financial Times“. Anot leidinio, D. Trumpo aplinkos pasiuntiniai ragina Kyjivą apsispręsti dar iki Kalėdų, nors plane numatomi teritorijų mainai į miglotas saugumo garantijas kelia vis didesnį nerimą Vakarų sostinėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas neturi nei juridinės, nei moralinės teisės atiduoti Rusijai teritorijų pagal bet kokį susitarimą, kuriuo būtų siekiama užbaigti beveik ketverius metus besitęsiančią Maskvos invaziją. „Ar mes numatome atiduoti teritorijų? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę neturime jokios juridinės teisės tai daryti.

Trys pirmadienį Lenkijos policijos sustabdyti ukrainiečiai 43, 42 ir 39 metų teigė „keliaujantys po Europą“. Jie prieš kelias valandas buvo atvykę į Lenkiją ir keliavo į Lietuvą, pranešė policijos atstovas Kacperas Wojteczko.  Policija apieškojo automobilį ir konfiskavo įrenginius, galinčius sutrikdyti šalies strategines IT sistemas ir telekomunikacijų tinklus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supranta, kaip daryti spaudimą Ukrainai ir Rusijai, kad jos pasiektų taikos susitarimą. Tai pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, kalbėdamas „Fox News“ laidoje. „Manau, kad darome didelę pažangą. Tuo pat metu tam reikia abiejų šalių. Prezidentas Trumpas žino, kaip spausti rusus ir ukrainiečius, kad jie būtų priversti sudaryti šį susitarimą ir judėti pirmyn. Ir, žinote, esu nusiteikęs optimistiškai. Turiu daug vilties“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ir Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai tęs darbą prie galutinės „taikos plano“ versijos ir ją užbaigs iki antradienio vakaro, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis dar kartą patvirtino, kad pirminis JAV „taikos pasiūlymas“ buvo pakeistas ir sutrumpintas nuo 28 iki 20 punktų, o dėl kelių klausimų – teritorijų, pokario atstatymo ir saugumo garantijų – galutinio sprendimo vis dar nėra.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos vadovais bendru laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką António Costą ir Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen, išreikšdami tvirtą palaikymą kuo skubiau įgyvendinti EK pasiūlymą dėl reparacijų paskolos Ukrainai, pasitelkiant įšaldytus Rusijos aktyvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė matantis, kad amerikiečių derybininkai, dirbantys su „taikos planu“, iš tiesų siekia užbaigti karą, tačiau turi savo viziją, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „tikrai nori užbaigti karą, ir tai yra faktas“. „Taip, jis turi savo viziją. Mes čia, Ukrainoje, gyvename šioje karo realybėje, matome detales, niuansus, suvokiame viską daug giliau, nes tai yra mūsų tėvynė“, – sakė jis.

JAV vykusiose derybose dalyvavęs Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas atskleidė, kad pagrindinė Kyjivo delegacijos misija buvo gauti visą informaciją apie amerikiečių pokalbius Maskvoje ir ten svarstomus taikos pasiūlymus. Pareigūnas pabrėžia – šie duomenys itin svarbūs rengiant tolesnę Ukrainos poziciją dėl karo užbaigimo. Apie tai R. Umerovas informavo savo „Telegram“ kanale.

Londone susitikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai aptarė Donaldo Trumpo siūlomą „taikos planą“ ir Ukrainai žadamas saugumo garantijas – darbas prie susitarimo, kaip teigia Eliziejaus rūmai, jau artėja prie finišo, o diplomatinis sujudimas Europoje tik stiprėja, praneša „Le Figaro“. Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad keturių lyderių susitikimas Londone gruodžio 8 d. leido „tęsti bendrą darbą prie amerikiečių plano“ dėl Rusijos ir Ukrainos karo nutraukimo, „siekiant ...

Ukrainos kariuomenė atsitraukė iš dalies pozicijų prie Pokrovsko ir Myrnohrado – šis sprendimas priimtas siekiant išvengti apsupties, o fronto linija čia persitvarko iš naujo, skelbia „Ukrainska pravda“, remdamasi fronte tarnaujančiais kariais. Pažymima, kad Ukrainos kariuomenė dalį pozicijų paliko dar prieš kelias savaites. „Lisivkos ir Suchyj Jaro rajone atlikome manevrą – ten buvę daliniai užėmė pozicijas šiauriau.

Derybose dėl galimo susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą, JAV esą toliau laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų sutikti be kovos pasitraukti iš Donbaso regiono, rašo „Politico“. Straipsnyje cituojamas anonimu norėjęs išlikti Europos pareigūnas teigia, jog JAV derybose ir toliau reikalauja, kad Ukraina perduotų Rusijai dar neužimtą Donbaso regiono dalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio rezidenciją Dauningo gatvėje deryboms su Europos sąjungininkais. K. Starmeris pasveikino V. Zelenskį lauke netrukus po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pastebėti atvykstant į Dauningo gatvę.

Amerikiečių savanorio Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas sulaukė didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose, rašo „Radio Svoboda“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas kamera, esančia ant šalmo. Plinta vaizdo įrašas Jame matyti, kaip rusų kovotojai pasiduoda, o buvęs JAV jūrų pėstininkas, kalbėdamas rusų ir ukrainiečių kalbomis, aiškina jiems kapituliacijos procesą, prieš tai į nelaisvę paimtų rusų burnas įdėdamas po cigaretę.

Teritorijų klausimas vis dar yra problematiškiausias derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė su derybų eiga susipažinęs pareigūnas. Taip jis kalbėjo prieš prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Europos sąjungininkais Londone ir po JAV ir Ukrainos bei JAV ir Rusijos derybų. Kas vyksta už uždarų durų? Teritorija yra „problematiškiausias klausimas. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nenori sudaryti susitarimo be teritorijos.

JAV Kongreso abiejų rūmų vadovai susitarė dėl galutinio Nacionalinės gynybos įgaliojimų akto (NDAA) teksto, kuriame per ateinančius dvejus metus Ukrainai numatoma skirti 800 mln. JAV dolerių karinę paramą. Apie tai, remdamasi JAV naujienų portalo „The Hill“ straipsniu, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Gynybos departamento biudžetas yra 8 mlrd. JAV dolerių didesnis už prezidento Donaldo Trumpo prašytus jam skirti 892,6 mlrd. JAV dolerių.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis yra šiek tiek nusivylęs Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, į jo žodžius sureagavo Ukrainos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko, rašo „Sky news“. „Turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylęs, jog prezidentas V. Zelenskis dar neperskaitė pasiūlymo, taip vis dar buvo prieš kelias valandas“, – sakė D. Trumpas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį Londone susitiks su sąjungininkais Europoje – po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino jį neperskaičius JAV pasiūlymo dėl Rusijos karo pabaigos. Vizitas vyks po to, kai šeštadienį Majamyje be akivaizdaus proveržio baigėsi kelias dienas trukusios Ukrainos ir JAV pareigūnų derybos, o V. Zelenskis įsipareigojo toliau tęsti diskusijas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos smogė Sumų sričiai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ataka įvykdyta dronais, buvo pataikyta į daugiaaukštį pastatą. „Trimis smogiamaisiais dronais Rusija naktį atakavo Akhtyrską bendruomenę. Pataikė į daugiaaukštį pastatą. Yra nukentėjusiųjų: preliminariais duomenimis, penki civiliai yra ligoninėje, medikai teikia reikiamą pagalbą“, – sako Sumų karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas. Nukentėjo septyni žmonės, jie nugabenti į ligoninę.

Londone susitikęs su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė derybų užkulisius – nuo bendros pozicijos dėl saugumo garantijų iki tolesnės gynybinės paramos Kyjivui.

Rusų raketos Rytų Ukrainoje apgadino užtvanką, per kurią driekėsi svarbus Ukrainos pajėgų aprūpinimo maršrutas. Kelias per Pečenihų užtvanką uždarytas, tinkle „Telegram“ pranešė gyvenvietės meras Oleksandras Gusarovas.  Šis kelias veda į tris fronto atkarpas – Volčanską, Velykyj Burluką ir Kupjanską, kur Ukrainos gynėjai patiria didelį rusų pajėgų spaudimą. Ukrainos „Telegram“ kanalų informacija, sugriautas dar vienas tiltas per užtvanką prie Staryj Zaltivo kaimo.

Per Rusijos pajėgų apšaudymą Charkivo srities Kupjansko ir Čuhujivo rajonuose žuvo du žmonės, dar septyni liko sužeisti, praneša „Ukrinform“. „Gruodžio 7 d. Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko ir Čuhujivo rajonus... Naudodamos ginkluotą aviaciją, priešo pajėgos smogė Podolio kaimui. 70-metė moteris nuo patirtų sužalojimų mirė. Taip pat buvo sužeista 68-erių moteris.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija pareiškė, kad sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių dengiantis apsauginis skydas po šių metų pradžioje Rusijos įvykdyto dronų smūgio nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos – blokuoti radiaciją, ir turi būti taisomas.

Geležiniu vamzdžiu sulaužyta koja, elektros srove nudeginta nugara ir „maistas“ su žiurkių išmatomis ir kirminais. Visa tai – 3 metus rusų nelaisvėje praleidusio Ukrainos „Azov“ pulko kario Daniilo Muraškino patirtis, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“ . 2014 m., kai D. Muraškino gimtajame Mariupolyje prasidėjo karas, jam buvo vos 11 metų. „Aš paklausiau senelio, kas tai yra. Jis atsakė: „Karas“. Aš paklausiau: „Ir ką daryti?“ Jis pasakė: „Kariauti.

Praėjusią naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 175 rusų dronus, dvi aerobalistines raketas Kh-47M2 „Kinžal“ ir dvi balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, skelbia „Ukrinform“. Ukrainos oro pajėgų vadovybė apie tai pranešė savo paskyroje platformoje „Facebook“. Gruodžio 7 d. naktį (nuo gruodžio 6 d. 18 val.) Maskva surengė kombinuotą smūgį Ukrainos kritinei infrastruktūrai, naudodamas kovinius bepiločius orlaivius ir aviacines bei balistines raketas.

Rusija vis dažniau siunčia į puolimą „vienkartinius pėstininkus“. Jie į karo lauką išmetami be šalmų ir neperšaunamų liemenių, rašo „The Telegraph“. 66-osios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados vado pavaduotojas Igoris Komokas leidiniui pranešė, kad iš paskutinių 20 grupių, puolusių Ukrainos pozicijas Limano kryptimi Charkivo srityje, vos keturios buvo bent minimaliai aprūpintos karine apranga.

Europos šalių kritikuojamą JAV nacionalinio saugumo strategiją Kremlius vertina palankiai ir vadina teigiamu žingsniu dvišaliuose santykiuose. Tokią Rusijos poziciją sekmadienį išdėstė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos peržiūrėta strategija, kurioje Rusija nebelaikoma tiesiogine grėsme, yra teigiamas poslinkis.

Nepaisant tebevykstančių derybų dėl taikos sprendimo, Rusija naktį vėl surengė oro antskrydžius Ukrainoje, sekmadienį anksti ryte pranešė vietos žiniasklaida. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad vidurio Ukrainos miestas Kremenčukas Poltavos regione buvo atakuotas dešimtimis dronų ir hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“. Mieste buvo girdimi sprogimai, o gyventojai pranešė apie elektros ir šildymo sutrikimus.

Tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkėjų sparčiai auga parama karinei pagalbai Ukrainai, iš dalies dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio strategijos pokyčių, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Donaldo Trumpo kategoriška retorika Ukrainos atžvilgiu gerokai pasikeitė ir tai gali būti susiję su jo rinkėjų nuotaikų kaita. Pabrėžiama, kad 2022 m. kovo mėn. 67 proc. D. Trumpo rinkėjų palankiai vertino Ukrainos prezidentą.

Rusijos karinė pergalė Ukrainoje Europai kainuotų dvigubai daugiau nei Ukrainos pergalė bei keltų grėsmę, kad Rusija nukreips karinę galią į Moldovą ar Baltijos šalis, teigiama naujame „Corisk“ ir Norvegijos tarptautinių reikalų instituto tyrime, rašo „Kyiv Independent“. Tyrimo metu išnagrinėti du kariniai ir ekonominiai Rusijos vykdomo karo Ukrainoje scenarijai ir pabrėžtos galimybės, kurias turi Europa, kol JAV stumia taikos planą, kuris gali būti nepalankus Ukrainai ir visam senajam žem...

Politologas Alvydas Medalinskas perspėja – JAV ir Rusijos derybos stringa, o taikos paieškos vis labiau panašėja į „derybas dėl derybų“. Pasak jo, Donaldas Trumpas toliau tiki tariamais Vladimiro Putino taikos siekiais, nors pats Rusijos lyderis tuo pačiu grasina ir Europai. Tuo metu Ukrainoje nuotaikos niūrios.

Taikos derybose svarstoma galimybė panaikinti sankcijas Rusijai, tačiau istorija ir Kremliaus pakartotinis elgesys Ukrainos ir kitų šalių atžvilgiu rodo, kad tai galėtų išprovokuoti eskalavimą ateityje. Be sankcijų Rusija tiesiog gautų daugiau pinigų ir technologijų, ir dėl to galėtų pradėti daugiau karų, rašo „Media24 United“. 1987 m. Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga pasirašė INF sutartį, panaikinančią vidutinio ir trumpo nuotolio raketas.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad, besitikint karo Ukrainoje pabaigos, jis artimiausiomis dienomis siųs verslo delegaciją į Rusiją.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro pavaduotojas penktadienį pareiškė, kad būtų „įmanoma“ surengti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino bylos nagrinėjimą jiems nedalyvaujant. „Mes tai išbandėme Kony byloje. Tai sudėtingas procesas. Tačiau mes jį išbandėme ir supratome, kad tai įmanoma ir naudinga“, – sakė Mame Mandiaye Niangas interviu AFP.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis interviu „SkyNews“ teigė, kad Ukraina ir toliau kovos, jei diplomatinės pastangos žlugtų. Pasak jo, karas gali baigtis tik tada, kai bus pasiektas teisingas ir Ukrainos suverenitetą gerbiantis susitarimas. „Mums nepriimtina tiesiog atiduoti teritoriją. Ką apskritai reiškia – atiduoti savo žemę?“ – pabrėžė generolas, aiškindamas, kodėl Ukraina neturi pasirinkimo ir turi gintis.

Rusijos griežtai kontroliuojamoje Čečėnijos Respublikoje penktadienį dronas smogė į pastatą, kuriame įsikūrusios vyriausybės įstaigos, išmušė skylę ir sukėlė gaisrą, apėmusį kelis aukštus. Apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida ir matyti iš vaizdo įrašų, paskelbtų socialiniuose tinkluose. Ukraina dažnai atakuoja šią Rusijos Kaukazo respubliką, tačiau jos dronai retai pasiekia miestų teritorijas, ypač sostinės Grozno centrą, kur įvyko incidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakomentavo žiniasklaidos publikacijas apie „slaptą“ pagrindinių Europos lyderių, tarp jų ir E. Macrono, pokalbį, kuriame esą buvo išreikštos baimės, jog JAV derybose su Maskva gali paaukoti Ukrainos ir Europos interesus. Kaip rašo „Evropeiskaja pravda“, apie tai jis kalbėjo Prancūzijos žiniasklaidai per vizitą Kinijoje.

Viena svarbiausių šios savaitės naujienų, susijusių su karu Ukrainoje, buvo diplomatinės derybos tarp JAV ir Kyjivo bei atskiros Vašingtono ir Maskvos derybos. Po antradienį Maskvoje vykusių pokalbių Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad abi pusės daro pažangą, skelbia „Sky News“. Kalbėdamas televizijos kanalui „Zvezda“, jis taip pat kritikavo Ukrainos sąjungininkus europiečius. Jis sakė: „Jie [europiečiai] nuolat kelia reikalavimus, kurie yra nepriimtini Maskvai.

Floridoje baigėsi Ukrainos delegacijos susitikimas su JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybininkais dėl „taikos plano“. Kaip rašo „Evropeiskaja Pravda“, apie tai portalui „Suspilne“ pranešė Ukrainos delegacijos šaltiniai. Naujiena apie susitikimo Majamyje pabaigą pasirodė apie 5 val. ryto. Ukrainos pusėje derybose dalyvavo delegacijos vadovas Rustemas Umerovas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Andrijus Gnatovas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as prabilo apie galimai artėjančias „geras naujienas“ dėl karo Ukrainoje pabaigos – anot jo, derybų fronte matyti reikšminga pažanga, nors kelias iki susitarimo dar nebaigtas. Jis pareiškė, kad artimiausiu metu galima tikėtis „gerų naujienų“, susijusių su karo Ukrainoje užbaigimu. Interviu „NBC News“ jis teigė, kad šioje srityje pasiekta didelė pažanga, nors „finišo linija dar nepasiekta“. Vis dėlto viceprezidentas pabrėžė išliekąs optimistiškas.

Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR ketvirtadienį pranešė, kad ankstesnę naktį okupuotame Krymo pusiasalyje sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29.  Pataikyta į lėktuvą Kačios kariniame aerodrome, „Telegram“ kanale pranešė HUR, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame, regis, matyti, kaip į naikintuvą pataiko dronas.

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius perspėja, kad Europai metas nustoti laukti Vašingtono sprendimų ir pačiai imtis iniciatyvos – parengti savo taikos planą dėl Ukrainos. Pasak jo, Europos šalys turi užsitikrinti vietą prie derybų stalo, nes JAV formuojamos iniciatyvos, rengiamos be europiečių dalyvavimo, kelia vis didesnį nerimą.

Europos Sąjunga ir „didžiojo septyneto“ šalys svarsto galimybę radikaliai sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Vietoj nuo 2022 m. pabaigos galiojančio „kainų lubų“ mechanizmo ES ir G7 svarsto visišką draudimą teikti paslaugas, susijusias su naftos gabenimu jūra iš Rusijos, praneša „Reuters“, remdamasi šešiais šaltiniais, susipažinusiais su projektu.

Netoli Airijos sostinės buvo užfiksuotas pavojingas incidentas – prieš Volodymyro Zelenskio lėktuvui leidžiantis į Dubliną, buvo pastebėti 5 dronai. Kaip skelbia „The Irish Times“, dronų skrydžiai sukėlė rimtą saugumo pavojų ir įtarimų dėl galimo bandymo sutrikdyti Ukrainos prezidento kelionę.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį Dnipropetrovsko srityje atakavo tris rajonus – žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Vladyslavas Haivanenka. Nikopolio bendruomenėje žuvo 45 metų vyras, o dar vienas buvo sužeistas. Šiam suteikta būtina medicininė pagalba, jis gydomas namuose. Rusija surengė apie 60 atakų Priešas surengė apie 60 atakų prieš virtinę bendruomenių regione.

Vladimiras Putinas naujame interviu portalui „India Today“ kirto Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui – esą šis, pažadėjęs taiką „bet kokia kaina“, dabar kartoja savo pirmtakų klaidas ir atstovauja radikalių nacionalistų interesams, o ne tautai. Rusijos lyderis vėl prabilo apie „neonacistines“ Kyjivo nuostatas ir tikino, kad vienintelis kelias į sprendimą – derybos.

Vokietija ketvirtadienį pranešė, kad skirs papildomus 100 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai paremti, nepaisydama nuniokotame energetikos sektoriuje neseniai kilusio korupcijos skandalo. Šios lėšos bus suteiktos per Vokietijos plėtros banką KfW ir paaukotos Ukrainos energetikos paramos fondui, pareiškime nurodė ekonomikos ministerija. Pasak jos, pridėjus naujausią pinigų sumą, bendras Vokietijos indėlis į šį fondą iki 2025 m. pabaigos padidės iki 550 mln. eurų.