Ukrainiečiai sustabdė rusų puolimą Pokrovsko centrinėje dalyje
Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja šiaurinę Pokrovsko dalį ir neleidžia rusams okupantams pulti centrinėje miesto dalyje. Pranešama, kad rusai patiria didelius nuostolius.
Ukrainos operatyvinė taktinė grupė „Rytai“ apie tai šeštadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Jos teigimu, ukrainiečiai vykdo paieškos ir puolimo operacijas, ir naikina okupantus Pokrovsko miesto teritorijoje.
Greta esančiame Myrnohrade ukrainiečių pajėgos užima gynybines pozicijas ir neutralizuoja priešą miesto prieigose.
Gynybos pajėgos organizuoja papildomus logistikos maršrutus į abu miestus, kad užtikrintų nenutraukiamą pajėgų aprūpinimą ir evakuaciją.
Gruodžio 6 d., iki 18 val., operatyvinės taktinės grupės „Rytai“ veikimo zonoje ukrainiečiai apsigynė nuo 49 priešo atakų.
„Ukrinform“ praneša, kad Pokrovsko fronte rusai šeštadienį daugiau nei 20 kartų bandė išstumti Ukrainos gynybos pajėgas iš jų pozicijų.
Zelenskis aptarė taikos planą su JAV pasiuntiniais
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis amerikiečių siūlomą taikos planą aptarė telefonu su JAV pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
V. Zelenskis teigė, kad tai buvo ilgas ir konstruktyvus pokalbis, o jame taip pat dalyvavo Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ir Generalinio štabo viršininkas Andrijus Gnatovas, kurie Majamyje derasi su amerikiečiais.
„Ukraina įsipareigojusi toliau sąžiningai bendradarbiauti su JAV siekdama užtikrinti tikrą taiką. Mes susitarėme dėl kitų žingsnių ir dėl derybų su JAV formato“, – V. Zelenskis teigė socialinėje platformoje „Telegram“.
Pasak Ukrainos prezidento, pokalbio metu buvo aptarta daugelis aspektų ir pagrindinių dalykų, galinčių užtikrinti karo pabaigą ir pašalinti Rusijos trečiosios invazijos grėsmę, taip pat grėsmę, kad Rusija nevykdys savo pažadų, kaip tai jau ne kartą buvo praeityje.
Anot V. Zelenskio, ne viską galima aptarti telefonu, todėl R. Umerovas ir A. Gnatovas pristatys išsamią ataskaitą, o komandos tęs darbą, kad parengtų idėjas ir pasiūlymus.
Prezidentas pabrėžė, kad, Ukrainos požiūriu, visi taikai, saugumui ir atstatymui būtini dalykai turi būti veiksmingi.
Šeštadienį buvo paskelbta, kad kitą savaitę V. Zelenskis Londone susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
R. Umerovas ir A. Gnatovas JAV nuo ketvirtadienio susitinka su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu S. Witkoffu ir J. Kushneriu, D. Trumpo žentu.
D. Trumpo komanda siekia greitai užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi beveik ketverius metus.
Pradinis JAV planas buvo pristatytas prieš dvi savaites, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje teigė, kad jame pernelyg atsispindi daugelis Rusijos griežtų pozicijų. Todėl taikos plane buvo padaryta pakeitimų.
Macronas sako pirmadienį susitiksiąs su Ukrainos, JK ir Vokietijos lyderiais
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad pirmadienį Londone susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kad „įvertintų“ vadovaujant JAV vykstančias derybas.
„Pirmadienį vyksiu į Londoną susitikti su Ukrainos prezidentu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir Vokietijos kancleriu, kad įvertinčiau padėtį ir vykstančias derybas, kuriose tarpininkauja JAV“, – šeštadienį parašė E. Macronas socialiniame tinkle „X“, supeikęs tai, ką jis pavadino Rusijos vykdoma „eskalavimo politika“.
„Turime toliau daryti spaudimą Rusijai, kad priverstume ją sudaryti taiką“, – parašė Prancūzijos prezidentas, pasmerkęs naktį į šeštadienį Rusijos surengtus dronų ir raketų smūgius Ukrainoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 180 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 1 180 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 6 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 179 790 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 398 (+2) priešo tankus, 23 688 (+2) šarvuotąsias kovos mašinas, 34 874 (+31) artilerijos sistemas, 1 560 (+2) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 1 253 (+0) oro gynybos sistemas, 431 (+0) karo lėktuvą, 347 (+0) sraigtasparnius, 87 387 (+487) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 024 (+0) kruizines raketas, 28 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 69 037 (+130) automobilius ir degalų cisternas, 4 015 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys dar tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, iki gruodžio 5 d. 22 val. fronto linijoje įvyko 180 susirėmimai tarp gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų.
Per Chersono srities bombardavimą žuvo žmogus
Per pastarąją parą Rusijai apšaudžius Chersono sritį žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti.
Tai kanale „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, Rusija dronais, lėktuvais ir artilerija apšaudė Chersono miestą ir dar 27 srities gyvenvietes.
Pranešta, kad Rusijos karinės pajėgos taikėsi į strateginės ir socialinės infrastruktūros objektus bei gyvenamuosius rajonus. Per smūgius stipriai apgriautas daugiaaukštis ir trys gyvenamieji namai.
Be to, okupantai taip pat sunaikino mobiliojo ryšio bazinę stotį, ūkį, paštą, ūkio pastatų, troleibusų ir privačių automobilių.
Taip pat pranešta, kad praėjusią naktį rusai surengė masinę ataką Dnipropetrovsko srityje. Per ją Nikopolyje buvo sužeistas 11-metis.
Ukrainos pajėgos praėjusią parą Dnipropetrosko srityje numušė 40 priešo dronų.
Tai kanale „Telegram“ pranešė laikinasis Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenka.
Starmeris pirmadienį Londone priims Zelenskį ir Europos lyderius
Tęsiantis diskusijoms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Londone susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.
Skelbiama, kad K. Starmeris, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas aptars vykstančias JAV ir Ukrainos delegacijų derybas, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dėl Ukrainos saugumo užtikrinimo po karo.
Prieš beveik dvi savaites keturi lyderiai dalyvavo virtualiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime, kurį surengė K. Starmeris ir E. Macronas, siekdami suformuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios galėtų būti dislokuotos Ukrainoje paliaubų atveju.
Visiškas košmaras: Zelenskis pasidalino žinia apie absurdiškus Rusijos veiksmus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Maskvą vėl užpuolus Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Naktį į šeštadienį rusai Ukrainoje paleido daugiau nei 650 dronų ir 51 raketą.
„Pagrindiniai šių smūgių taikiniai vėl buvo energetikos objektai“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
„Rusijos tikslas – sukelti kančias milijonams ukrainiečių, ir jie nusileidžia iki tokio lygio, kad paleidžia raketas į taikius miestus per Šv. Nikolajaus dieną“, – sakė jis. Gruodžio 6 d. prasideda Kalėdų laikotarpis. Šią dieną taip pat minima Ukrainos kariuomenės diena.
V. Zelenskis dar kartą paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, pradėjusiai plataus masto invaziją į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį.
Pasak Ukrainos lyderio, praėjusią parą buvo sudegintas pagrindinis geležinkelio stoties pastatas Fastivo mieste netoli Kyjivo.
„Kariniu požiūriu šis išpuolis buvo beprasmis“, – teigė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat informavo, kad smogta Dnipro, Černihivo, Zaporižios, Odesos, Lvivo, Volynės ir Mykolajivo sritims.
Į vėliausias Rusijos atakas Ukrainai sureagavo Lenkija, pakėlusi šalyje dislokuotus naikintuvus. Oro gynybos sistemos taip pat buvo aktyvuotos budėjimo režimu, platformoje „X“ pranešė šalies kariuomenės vadas.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka kanale „Telegram“ pranešė apie mažiausiai aštuonias aukas: po tris Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse ir dar dvi Lvive, vakarų Ukrainoje.
Dėl Rusijos grėsmės Norvegija pirks du povandeninius laivus ir raketų
Norvegija planuoja pirkti dar du Vokietijoje pagamintus povandeninius laivus ir tolimojo nuotolio raketų, su Rusija besiribojančiai šaliai nusprendus sustiprinti savo gynybą, penktadienį paskelbė vyriausybė.
„Norvegija yra pakrantės ir jūrinė valstybė, todėl povandeniniai laivai ypač būtini mūsų šalies gynybai. Stebime padidėjusį Rusijos pajėgų aktyvumą Šiaurės Atlante ir Barenco jūroje“, – pranešime apie planuojamus milijardinės vertės pirkinius teigė gynybos ministras Tore Sandvikas (Torė Sandvikas)
Norvegija turi 198 km ilgio sausumos sieną su karą Ukrainoje tęsiančia Rusija Arktyje, taip pat jūrų sieną Barenco jūroje.
Vyriausybė dar 2021 metais užsakė keturis povandeninius laivus iš Vokietijos pramonės grupės „Thyssenkrupp Marine Systems“. Ministerijos teigimu, pirmasis iš jų turėtų būti pristatytas 2029 metais.
„Būdami NATO „akimis ir ausimis“ šiaurėje, privalome turėti didesnius pajėgumus, kad galėtume demonstruoti savo buvimą, stebėti ir atgrasyti artimiausioje aplinkoje. Šiame kontekste povandeniniai laivai yra nepakeičiami“, – pridūrė T. Sandvikas.
Dėl išaugusių povandeninių laivų ir jų ginkluotės sistemų kainų vyriausybė pasiūlė gynybos biudžetą padidinti 46 mlrd. kronų (3,86 mlrd. eurų).
Atskirame pareiškime Gynybos ministerija nurodė, kad 19 mlrd. kronų (1,6 mlrd. eurų) bus skirta raketoms, galinčioms pataikyti į taikinius, esančius 500 km atstumu.
Nors ministerija neįvardijo konkrečių planuojamų įsigyti raketų, naujienų agentūra NTB pranešė, kad šalis svarsto įsigyti JAV raketų sistemą HIMARS, Pietų Korėjos „Chunmoo“ raketų paleidėjų ir Vokietijos grupės KNDS gaminamą sistemą.
Per Rusijos oro ataką Kyjivo srityje sužeisti trys žmonės
Per didelio masto Rusijos pajėgų oro ataką Kyjivo srityje šiąnakt buvo sužeisti trys žmonės.
Tai kanale „Telegram“ pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
„Priešas vykdo didelio masto ataką prieš Kyjivo sritį dronais ir raketomis. Puolamos taikios srities gyvenvietės. Deja, per teroristinės šalies ataką sužeisti trys žmonės“, – rašė jis.
1979 m. gimusi moteris buvo paguldyta į ligoninę Vyšhorodo rajone su žaizdomis nuo skeveldrų rankoje, krūtinėje ir nugaroje, jai taip pat buvo pažeisti viršutiniai kaklo slanksteliai.
Kitai 40 m. moteriai buvo įplėštas žandas, o Fastive į koją buvo sužeistas 1983 m. gimęs vyras. Jiems vykti į ligoninę neprireikė.
„Sužeistiesiems buvo suteikta visa reikalinga medicininė pagalba“, – pridūrė M. Kalašnykas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl didelio masto išpuolio prieš geležinkelio infrastruktūrą Fastive, Kyjivo srityje, Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ skubiai pakeitė keleivinių traukinių maršrutus.
Ukraina ir JAV tęs derybas šeštadienį
Ukrainos ir JAV pareigūnai šeštadienį Majamyje trečią dieną iš eilės derėsis dėl Kyjivo taikos su Maskva susitarimo. Vašingtono teigimu, abi pusės sutinka, kad „reali pažanga“ priklausys nuo Rusijos noro užbaigti karą.
Derybose JAV atstovauja prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris, o Ukrainai – vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ir Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas.
Derybų raundas JAV prasidėjo po to, kai Maskva atmetė dalį Vašingtono siūlomo plano užbaigti karą S. Witkoffui ir J. Kushneriui antradienį Kremliuje susitikus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Abi šalys sutiko, kad reali pažanga siekiant susitarimo priklauso nuo Rusijos pasirengimo parodyti rimtą įsipareigojimą ilgalaikei taikai, įskaitant veiksmus deeskalavimo ir žudymų nutraukimo link“, – teigiama S. Witkoffo penktadienį platformoje „X“ paskelbtame Majamio derybų protokole.
JAV ir Ukrainos pareigūnai „taip pat susitarė dėl saugumo priemonių sistemos ir aptarė būtinas atgrasymo priemones ilgalaikei taikai užtikrinti“.
Vašingtono parengtame plane siūloma, kad Ukraina atiduotų Rusijai teritorijas, kurių ji nesugebėjo užkariauti, mainais į saugumo garantijas, kuriose neįtrauktas Kyjivo siekis įstoti į NATO.
Tačiau galimų Ukrainos saugumo garantijų pobūdis – iki šiol neaiškus. Pirminiame plane buvo numatyta, kad Kyjivą gintų Lenkijoje dislokuoti lėktuvai.
JAV planas buvo keletą kartų perrašytas nuo jo paskelbimo praeitą mėnesį, kuomet pasipylė kritika dėl nuolaidžiavimų Rusijai, 2022 m. vasarį įsiveržusiai į Ukrainą.
Keliaujančiu ambasadoriumi tapęs buvęs Trumpo verslo partneris S. Witkoffas ir investuotojas J. Kushneris tikėjosi įtikinti V. Putiną bendradarbiauti, tačiau iš Maskvos išvyko be susitarimo.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas penktadienį valstybinei televizijai teigė, kad antradienį Maskvoje vykęs penkių valandų trukmės susitikimas buvo nuoširdus. Jis taip pat pagyrė J. Kushnerį.
Pasak J. Ušakovo, V. Putinas ir S. Witkoffas „turėjo tikrai draugišką pokalbį ir puikiai supranta vienas kitą“.
„Prie mūsų prisijungė naujas žmogus, ir aš sakyčiau, kad jis pasirodė esąs labai naudingas“, – apie J. Kushnerį sakė jis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensky patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį socialiniuose tinkluose rašė, kad „diplomatinis procesas daugiausia vyksta užkulisiuose“.
„Ukraina siekia užbaigti karą ir yra pasirengusi deryboms“,– rašė M. Podoliakas.
„Jungtinės Valstijos nori pragmatiško proceso ir greitos karo pabaigos, tikėdamosi kompromisų iš abiejų pusių“, – pridūrė jis.
Po šeštojo susitikimo per dvi savaites JAV ir Ukrainos delegacijos išplatintame pareiškime teigė, kad Ukrainos prioritetas yra „užtikrinti susitarimą, kuris apsaugotų jos nepriklausomybę ir suverenitetą, garantuotų ukrainiečių saugumą ir suteiktų stabilų pagrindą klestinčiai demokratinei ateičiai“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Orbanas prakalbo apie taiką: į Maskvą jau pasiuntė verslo delegaciją
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad, besitikint karo Ukrainoje pabaigos, jis artimiausiomis dienomis siųs verslo delegaciją į Rusiją.
V. Orbanas apie tai prakalbo dalyvaudamas renginyje Kečkemėto mieste, centrinėje Vengrijoje, likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. Renginio metu jis kalbėjo apie Vengrijos santykius su Rusija ir JAV.
Anot jo, delegacijos tikslas bus ekonominis bendradarbiavimas, ypač po karo, kad Rusija būtų ne išstumta iš Vakarų ekonomikos, o į ją integruota iš naujo.
Nacionalistinių pažiūrų premjeras yra vienas iš nedaugelio Europos vyriausybių vadovų, kurie yra artimi tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V. Orbanas teigė besikalbantis ir su Vašingtonu, ir su Maskva, bet neva negali dalintis visomis smulkmenomis.
„Turime galvoti apie ateitį, nes jeigu dievas mums padės ir karas baigsis, o mes į jį nebūsime įvelti ir jeigu amerikiečių prezidentui pasiseks iš naujo integruoti Rusiją į pasaulinę ekonomiką, o sankcijos bus panaikintos, tai mes atsidursime kitokioje ekonominėje situacijoje“, – pareiškė V. Orbanas.
Vengrijos žiniasklaida pranešė, kad šios šalies naftos ir dujų bendrovė MOL svarsto įsigyti Rusijos kapitalo įmonių „Lukoil“ ir „Gazprom“ Europoje valdomas naftos perdirbimo įmones ir degalines. Šioms abiem Rusijos bendrovėms taikomos JAV sankcijos.
V. Orbanas ir D. Trumpas tai aptarė susitikimo metu lapkričio pradžioje.
Vizito Maskvoje metu lapkričio pabaigoje V. Orbanas pažadėjo V. Putinui tęsti rusiškos naftos ir dujų importą, nuo kurių Vengrija tebėra priklausoma nepaisydama Europos Sąjungos pozicijos.
Kitaip nei kitos Europos šalys, Vengrija nediversifikavo savo energetikos produktų importo po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą.
Lapkričio mėnesį Vengrija taip pat kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą po to, kai dauguma ES valstybių pritarė rusiškų gamtinių dujų importo uždraudimui nuo 2027 m. pabaigos.