1987 m. Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga pasirašė INF sutartį, panaikinančią vidutinio ir trumpo nuotolio raketas. Kremlius ją pažeidė bandydamas „Orešnik“ raketą, kuria 2024 lapkritį smogė ir Ukrainai. Tad 2019 m. sutartis, galiojusi 30 metų, buvo nutraukta.
„Rusijos politikai teigia, kad 2025 m. „Orešnik“ galėtų būti dislokuotas Venesueloje, o jo 5500 kilometrų nuotolis leistų smogti 80 proc. JAV teritorijos. Visa Europa yra pavojuje“, – rašo „United24 Media“.
Kartais Rusijos karas Ukrainoje gali atrodyti kaip regioninis konfliktas. Tačiau Maskva ne kartą įrodė, kad taip nėra: 2025 m. rugsėjį daugiau nei 20 „Shahed“ dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę – tai buvo akivaizdi tikslinga provokacija.
„Shahed“ veikimo nuotolis yra 2500 kilometrų; iš Kaliningrado jis gali pasiekti daugumą didžiųjų Europos miestų. Rusija kasdien pagamina 300 tokių dronų.
Sankcijos riboja Kremliaus gebėjimą kariauti
Tuo tarpu Rusijai taikomos sankcijos nėra skirtos paprastiems rusams, jos taip pat nėra skirtos trukdyti jiems normaliai gyventi, dirbti ar kurti. Jų pagrindinis tikslas – sustabdyti Rusijos karo mašinos plėtrą.
Šiandien Kremlius karui išleidžia daugiau nei socialinėms programoms, švietimui ir sveikatos priežiūrai kartu sudėjus. Vyrai, kurie eina į karą, gauna milžiniškas premijas pagal Rusijos standartus. Šalis skęsta skolose dėl išmokų už tarnybą, mirtį ar sužalojimus – kasmet išleidžiama milijardai dolerių, pažymi leidinys.
Maskva išeikvojo visą savo Nacionalinį turto fondą – pinigus, skirtus Rusijos ateičiai kurti. Šiandien šie fondai naudojami Ukrainos miestams griauti. Kiekvienas Kremliaus rublis dabar išleidžiamas karui.
Sankcijos taip pat riboja Rusijos prieigą prie Europoje, JAV diir Azijoje sukurtų technologijų. Beveik visi šiuolaikiniai Rusijos ginklai priklauso nuo komponentų, gaunamų iš viso pasaulio, be jų Rusija negalėtų gaminti raketų, naikintuvų ar povandeninių laivų. Sankcijos sumažina užsienio komponentų srautą į Rusijos gamyklas, o kai kuriais atvejais jį visiškai nutraukia.
Rusijos naftos sektorius – karo finansavimo pagrindas – taip pat žlunga dėl sankcijų naštos. Iki 2025 m. pabaigos Rusijos naftos pajamos sumažėjo 25 mlrd. JAV dolerių. Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir uostams, kartu su sankcijomis didžiausiems gamintojams, tokiems kaip „Lukoil“ ir „Rosneft“, privertė Rusiją siūlyti dideles nuolaidas, nukreipti tanklaivius brangiais Arkties aplinkkeliais, kad pasiektų Kiniją, ir stebėti, kaip šimtai milijonų barelių lieka neparduoti jūroje.
Šios tendencijos rodo, kad energetikos sankcijos yra vienos iš veiksmingiausių priemonių, ribojančių Rusijos galimybes finansuoti karą.
Rusijos karinės įtakos plėtra
Vašingtonas gerai supranta Rusijos keliamą grėsmę. „The New York Times“, remdamasis šaltiniais, praneša, kad vyriausiasis JAV derybininkas Danielis Driscollas įspėjo Europos diplomatus, kad Rusija sparčiai didina raketų gamybą ir kaupia tiek ginklų, kad bet kada galėtų pakeisti Europos saugumo padėtį.
Taip pat itin svarbios Rusijai yra geležinkelio linijos – dešimtys tūkstančių prekinių vagonų be pertraukos veža ginklus, šiandien griaudami Ukrainą, o rytoj galbūt žengdami dar toliau.
Tuo tarpu hibridinis karas jau pavertė Baltijos jūrą nuolatinės įtampos ir padidėjusios karinės veiklos zona. Pavojuje atsidūrė tiek komercinė laivyba, tiek aviacija. Nežinomi dronai tapo nauja realybe Europos oro uostuose ir karinėse bazėse.
„Europos sostinės dabar atvirai kalba apie galimą Rusijos puolimą ir ruošiasi gintis. Sankcijos yra priemonė, padedanti suvaldyti Maskvos ambicijas ne tik Ukrainos, bet ir kitų regionų atžvilgiu“, – rašo „Media24 United“.
Agresijos nuolaidžiavimo kaina
Po to, kai 2014 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir bandė aneksuoti Krymą, tarptautinė reakcija buvo ribota – buvo įvestos sankcijos, bet jos nebuvo nei plačios, nei griežtos. Svarbūs sektoriai, tokie kaip energijos eksportas ir aukštųjų technologijų importas, iš esmės liko nepaliesti.
Dėl to Kremlius turėjo beveik aštuonerius metus prisitaikyti, kaupti ginklus, modernizuoti savo kariuomenę ir nukreipti ekonomiką karo link. Šio susilaikymo nuo sankcijų įvedimo pasekmės dabar matomos visoje Ukrainoje ir netgi likusioje Europoje.
„Galiausiai reikia suprasti, kad sankcijų Rusijai panaikinimas reikštų, kad ji liktų nenubausta už savo veiksmus. Taip jau yra nutikę anksčiau: 1938 m. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija Miuncheno susitarimu sutiko atiduoti dalį Čekoslovakijos Adolfo Hitlerio Vokietijai. Tuometinis britų premjeras Neville'is Chamberlainas už šį sprendimą Nobelio premijos negavo, o po metų prasidėjo Antrasis pasaulinis karas“, – apibendrina leidinys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
2. Normaliems žmonėms atrodo, kad sankcijų Rusijai reikia.
Išvada: sankcijos Rusijai yra būtinos.
