Zelenskis teigiamai įvertino Europos įtraukimą į taikos derybas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė teigiamai vertinantis tai, kad Jungtinės Valstijos įtraukė Europą į JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas Abu Dabyje.
„Įtraukti Europą nebuvo paprasta. Tai yra pirmasis punktas“, – žurnalistams teigė V. Zelenskis, naujienų agentūros AFP korespondentui paprašius patikslinti, kokius JAV požiūrio pokyčius derybose jis džiaugėsi matydamas.
Kopenhagoje kalbėjęs V. Zelenskis pridūrė nemanantis, kad įmanoma galvoti apie Europos saugumą be Europos.
Iš Ukrainos – reikalavimas Rusijai: „Šiuo klausimu pozicijos išsiskiria“
JAV tarpininkaujamose derybose su Rusija Ukraina pareikalavo, kad prieš pradedant bet kokias diskusijas dėl būsimos Europos saugumo sistemos Maskva nutrauktų kovas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis ukrainiečių delegacijoje.
„Šiuo klausimu pozicijos išsiskiria. Sakome, kad apie ateities saugumo architektūrą turime kalbėtis tik tada, kai bus nutraukti karo veiksmai ir Ukrainai bus užtikrintos saugumo garantijos (...) O rusai tvirtina priešingai“, – teigė šaltinis.
Rusija ir Ukraina trečiadienį Abu Dabyje atnaujino JAV tarpininkaujamas derybas, pranešė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas. Tai antroji derybų diena.
„Pradedame antrąją derybų dieną. Pirmiausia vyks trišalės derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Po to surengsime atskirą susitikimą su savo partneriais Europoje. Dirbame“, – platformoje „Telegram“ rašė R. Umerovas.
Kaip rašė ELTA, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas.
Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.
Deryboms tarpininkauja JAV pasiuntiniai, tarp jų – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslininkas Steve'as Witkoffas.
Pirmasis susitikimas truko kelias valandas. Juo siekta pažangos sprendžiant karo Ukrainoje klausimą ir, Vašingtono teigimu, kuriant „naują saugumo sistemą“, kuri apimtų ir Europą.
Rusija išsiuntė Moldovos diplomatą
Antradienį Rusija išsiuntė Moldovos diplomatą, atsakydama į panašų Kišiniovo sprendimą spalį, kai šioje su Ukraina besiribojančioje Rytų Europos šalyje sudužo dronas. Moldova pareiškė, kad tai buvo Rusijos dronas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „vadovaudamasi abipusiškumo principu (...) vieną Moldovos ambasados Rusijoje darbuotoją paskelbė nepageidaujamu asmeniu“.
Ministerija pranešė iškvietusi Moldovos ambasadorių Lilianą Darii ir informavusi apie šį sprendimą.
Spalio pabaigoje Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusijos kovinis dronas pažeidė šalies oro erdvę ir nukrito netoli gyvenamųjų namų bei energetikos objekto.
Po šio incidento vienas Rusijos ambasados darbuotojas buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija dar kartą atmetė kaltinimus ir tvirtino, kad nėra įrodymų, jog dronas buvo rusiškas. Moldovos sprendimą ji pavadino nedraugišku veiksmu, kuriuo siekiama sugriauti šimtmečius puoselėtus santykius.
Moldova, nedidelė tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti valstybė, anksčiau jau yra išsiuntusi kelis Rusijos diplomatus. Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dronai taip pat ne kartą buvo įskridę į Moldovos oro erdvę.
Rusija anksčiau palaikė glaudžius ryšius su Moldova, buvusia sovietine respublika, tačiau padėtis pasikeitė 2020 m., kai į valdžią atėjo provakarietiška vadovybė. Prasidėjus karui Ukrainoje abiejų šalių santykiai pablogėjo. Moldovos siekis įstoti į Europos Sąjungą dar labiau didina įtampą.
Abu Dabyje – antroji trišalių derybų diena: apie ką kalbėsis Ukraina, Rusija ir JAV?
Rusija ir Ukraina Abu Dabyje trečiadienį tęsia JAV tarpininkaujamas derybas, pranešė Kyjivo vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas.
„Pradedame antrąją derybų dieną. Pirmiausia – trišalis formatas kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Po to surengsime atskirą susitikimą su savo partneriais europiečiais. Dirbame“, – platformoje „Telegram“ parašė R. Umerovas.
Remiantis „RBC-Ukraine“ šaltinių informacija, šiandien šalys turėtų aptarti galimą ugnies nutraukimą, energetikos klausimus ir saugumą Juodojoje jūroje.
Pirmąją dieną derybos truko apie 4,5 valandos.
Lapkričio 10 d. Ukraina, JAV ir Rusija aptarė būsimą saugumo architektūrą, garantijas Ukrainai ir Europai, taip pat galimus didelio masto belaisvių mainus.
Rusijos pusė kėlė teritorijų klausimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas valstybių vadovų lygmeniu.
Prieš trišalį susitikimą Ukrainos delegacija surengė konsultacijas su JAV, ES, NATO ir Europos šalių atstovais, siekdama suderinti bendras pozicijas.
Zelenskis teigia esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į derybas su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, kurios trečiadienį bus tęsiamos antrą dieną, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas.
Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.
Deryboms tarpininkauja JAV pasiuntiniai, tarp jų – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslininkas Steve'as Witkoffas.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 14 Rusijos raketų „Banderol“ ir 130 dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 14 raketų „Banderol“ ir 130 dronų, kuriais Rusijos pajėgos nuo lapkričio 10 d. vakaro puolė Ukrainą, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Kariuomenės duomenimis, nuo antradienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą valdoma raketa Ch-59/69, paleista iš oro virš Juodosios jūros, ir 163 koviniais dronais „Shahed“ (91 iš jų buvo reaktyvinis), „Gerbera“, S8000 „Banderol“ / Dan-T bei imitaciniais dronais „Parodija“.
Dronai buvo paleisti iš Oriolo, Kursko, Milerovo ir Šatalovo apylinkių Rusijoje, taip pat iš Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 14 dronų S8000 „Banderol“ / Dan-T (šiuos hibridinius dronus ukrainiečiai dažnai vadina mažosiomis sparnuotomis raketomis - red.) ir dar 130 kitų bepiločių orlaivių.
Smūgiai suduoti 17 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito septyniose vietose.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 2 580 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 11 d. pasiekė apie 1 614 180 karių, įskaitant 2 580 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 468 tankų (+3), 25 706 šarvuotųjų kovos mašinų (+10), 52 231 artilerijos sistemos (+73), 2 266 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 756 oro gynybos sistemų (+2), 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 122 antžeminių robotizuotų sistemų (+5), 604 910 dronų (+1 559), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 173 526 automobilių ir degalų cisternų (+513) bei 4 894 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Jie rimtai tuo tiki“: Zelenskis atskleidė, ką Rusija kalbėjo per derybas Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos delegacija derybose Abu Dabyje skelbė apie sėkmes fronte, kurios iš tikrųjų neturi nieko bendro su tikrove.
„Rusai mano – jie tuo dalijosi – kad okupavo pusę Donbaso teritorijos, kurią kontroliuojame mes. Pusę, o ne vieną kaimą. Jie teigė, kad ten buvo jų kariai, žvalgyba, jie apie tai rimtai kalbėjo“, – sakė jis.
Pasak jo, Ukrainos delegacija stebėjosi, kaip galima pateikti tokią informaciją, kai yra daug būdų ją patikrinti.
„Putinas gyvena kitoje realybėje“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad būtent dėl to Kremliaus vadovas sako amerikiečiams, jog jam liko vos keli mėnesiai iki visiškos rytinės Ukrainos dalies okupacijos.
„Aš taip pat galiu paimti ir nupiešti paveikslėlį bei pavaizduoti visišką kažko kontrolę. Bet tai nebūtų tiesa“, – sakė Zelenskis.
Neseniai Rusijos Federacijos karinė vadovybė pranešė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui apie tariamą Dobropilios užėmimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo melas.
„The Telegraph“: Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą
Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą dėl sienų pakeitimo, kuriuo siekiama išjudinti taikos derybas su Rusija, praneša „The Telegraph“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai, tarpininkaujantys taikos derybose, pasiūlė kompromisinį variantą: Rusija gauna visišką kontrolę prie fronto linijos Donbase, o Kyjivas išlaiko šio regiono miestus, kurie lieka jo kontrolėje.
Rusija dronais puolė Kryvyj Rihą: mieste dingo elektra ir šildymas
Kryvyj Rihas patyrė didelio masto Rusijos bepiločių orlaivių ataką, dalyje miesto nutrūko elektros ir šilumos tiekimas. Apgadinti gyvenamieji namai, mokyklos ir vaikų darželiai.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Dalyje miesto nėra elektros. Generatoriais stabilizuojame vandens tiekimo ir nuotekų sistemas. Padėtis dėl šildymo bus sudėtingesnė“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Vilkulo, apgadinti daugiabučiai namai, mokyklos ir vaikų darželiai.
Įvykio vietoje dirbo energetikos ir komunalinių tarnybų avarijų likvidavimo brigados.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos smūgiai į svarbios infrastruktūros objektus Kirovohrado srityje sutrikdė dujų tiekimą.
Zelenskis atskleidė, dėl ko jau pavyko susitarti Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamose Ukrainos ir Rusijos derybose Abu Dabyje rengiamasi galimam didelio masto apsikeitimui belaisviais.
„Rengiamas tam tikras plataus masto apsikeitimas“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo.
„Norėčiau apsikeisti tūkstančiu į tūkstantį, galbūt pusantro tūkstančio į pusantro tūkstančio“, – sakė V. Zelenskis.
Nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Maskva ir Kyjivas jau apsikeitė tūkstančiais paimtų į nelaisvę karių.
Zelenskis: Europa iki lapkričio pabaigos turi paskirti atstovą taikos deryboms
Europa iki lapkričio pabaigos turi nuspręsti, kas jai atstovaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pageidautina, kad šis sprendimas būtų priimtas lapkričio 19 d. Vokietijoje vyksiančiame susitikime, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis pranešė per spaudos konferenciją Danijoje.
V. Zelenskio nuomone, Europa iki lapkričio pabaigos turėtų nuspręsti, kas jai atstovaus derybose. Jis pridūrė, kad geriausia tokį sprendimą priimti per lapkričio 19 d. susitikimą Vokietijoje, nes paskirti atstovai gautų įgaliojimus derėtis visos Europos vardu.
Jis priminė, kad tą dieną Berlyne numatytas dar vienas Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir per jį būtų galima priimti tokį sprendimą.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė Europos dalyvavimo derybų procese svarbą, ypač sprendžiant saugumo garantijų ir Ukrainos atkūrimo problemas.
Jis pabrėžė, kad karas vyksta Europoje ir galiausiai paaiškės, kas suteiks saugumo garantijas ir kokios įmonės dalyvaus Ukrainos atstatyme. Todėl, pasak jo, Europos vaidmuo yra itin svarbus.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne susitiks Norinčiųjų koalicijos šalių lyderiai. Tikimasi, kad jie susitars dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m., pirmiausia dėl karinės pagalbos.
Zelenskis: Europa iki lapkričio pabaigos turi paskirti atstovą taikos deryboms
Europa iki lapkričio pabaigos turi nuspręsti, kas jai atstovaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pageidautina, kad šis sprendimas būtų priimtas lapkričio 19 d. Vokietijoje vyksiančiame susitikime, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis pranešė per spaudos konferenciją Danijoje.
V. Zelenskio nuomone, Europa iki lapkričio pabaigos turėtų nuspręsti, kas jai atstovaus derybose. Jis pridūrė, kad geriausia tokį sprendimą priimti per lapkričio 19 d. susitikimą Vokietijoje, nes paskirti atstovai gautų įgaliojimus derėtis visos Europos vardu.
Jis priminė, kad tą dieną Berlyne numatytas dar vienas Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir per jį būtų galima priimti tokį sprendimą.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė Europos dalyvavimo derybų procese svarbą, ypač sprendžiant saugumo garantijų ir Ukrainos atkūrimo problemas.
Jis pabrėžė, kad karas vyksta Europoje ir galiausiai paaiškės, kas suteiks saugumo garantijas ir kokios įmonės dalyvaus Ukrainos atstatyme. Todėl, pasak jo, Europos vaidmuo yra itin svarbus.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne susitiks Norinčiųjų koalicijos šalių lyderiai. Tikimasi, kad jie susitars dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m., pirmiausia dėl karinės pagalbos.
Nerami naktis Rusijoje: liepsnoja svarbus uostas, sutriko Pulkovo oro uosto veikla
Rusijos Ust Lugos uoste, kuris yra itin svarbus naftos eksportui per Baltijos jūrą, trečiadienį po dronų atakos kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius.
„Ust Lugos uosto teritoriją atakavo dronai, kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka, kalbėdamas apie vieną svarbiausių Rusijos vakarinių naftos mazgų, kurį ne kartą atakavo Ukraina.
Jis pridūrė, kad gelbėtojų komandos stengiasi užgesinti gaisrą.
Kovos tęsiasi, nors kariaujančios šalys šią savaitę susitinka JAE sostinėje JAV tarpininkaujamoms deryboms, kuriomis siekiama pažangos siekiant užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Per „tebevykstančius“ kovos veiksmus Leningrado srityje naktį Rusijos oro gynyba numušė 146 dronus, atskirame įraše nurodė A. Drozdenka.
Sutriko Pulkovo oro uosto veikla
Valstybinės naujienų agentūros TASS teigimu, pagrindiniame regiono Pulkovo oro uoste netoli Sankt Peterburgo buvo atšaukta arba atidėta apie 18 skrydžių.
Per pastaruosius pusantrų metų Ukraina suintensyvino dronų atakas prieš Rusijos energe,tikos pramonę, siekdama sumažinti Kremliaus pajamas ir pakirsti jo gebėjimą finansuoti karą.
Ukraina teigia, kad Rusija oro smūgiais taikosi į jos pačios energetikos tinklą, todėl prieš žiemą smarkiai nukritus temperatūrai gyventojai visoje šalyje lieka be elektros energijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos baigėsi: šiandien truko dvigubai trumpiau
Ukrainos ir Rusijos atstovai trečiadienį Abu Dabyje baigė antrąją derybų dieną, pranešė šaltinis Maskvos delegacijoje.
Taip užbaigtas naujausias JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo nutraukimo etapas.
Ukraina anksčiau trečiadienį skelbė, kad jos derybininkai po susitikimo su Rusijos komanda Abu Dabyje surengs atskirą susitikimą su Europos ir JAV pasiuntiniais.
Pasibaigus deryboms su Rusija, Ukrainos derybininkai Abu Dabyje trečiadienį susitiko su delegatais iš Europos ir JAV pasiuntiniais, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Kyjivo komandoje.
Pokalbis su rusais antrąją JAV tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų dieną truko dvi valandas, o jam pasibaigus „prasidėjo susitikimas su europiečiais, mumis ir Jungtinėmis Valstijomis“, teigė šaltinis.
Kaip skelbiama, vakar dienos derybos truko kiek daugiau nei 4,5 val.