Šios lėšos bus suteiktos per Vokietijos plėtros banką KfW ir paaukotos Ukrainos energetikos paramos fondui, pareiškime nurodė ekonomikos ministerija. Pasak jos, pridėjus naujausią pinigų sumą, bendras Vokietijos indėlis į šį fondą iki 2025 m. pabaigos padidės iki 550 mln. eurų.
Ukrainiečių laukia viena sunkiausių žiemų nuo karo pradžios, nes Maskva surengė intensyvią bombardavimo kampaniją, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą. Vis dėlto pastangas sustiprinti energetikos infrastruktūrą apsunkino lapkričio mėnesį pasirodžiusi ataskaita, kurioje buvo atskleista plataus masto korupcija šiame sektoriuje.
Vokietija pažadėjo remti Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl korupcijos schemos nurodė dviem ministrams atsistatydinti ir įvedė sankcijas savo buvusiam verslo partneriui, kuris buvo įvardytas kaip šios schemos sumanytojas.
Vokietija pažadėjo remti Ukrainą nepaisant kilusio skandalo, tačiau kancleris Friedrichas Merzas paragino šalį „energingai įgyvendinti kovos su korupcija priemones“.
Ekonomikos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad, „atsižvelgdamas į pastaruosius Ukrainos kovos su korupcija agentūrų tyrimus“, KfW „toliau griežtai stebės, kaip laikomasi jo taisyklių“.
„Rusija nuolat ir sąmoningai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad paverstų žiemą dar vienu ginklu“, – pareiškime cituojama ekonomikos ministrė Katherina Reiche. Ji pažymėjo, kad „mes nepaliksime Ukrainos žmonių vienų“.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje finansiniu požiūriu ir sutiko 2026 m. suteikti Kyjivui karinės pagalbos, kurios vertė – 11,5 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
