Ukrainos prezidentas po Donaldo Trumpo pareiškimų sako esąs „pasirengęs“ rinkimams
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs „pasirengęs“ rinkimams po to, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas suabejojo, ar Ukraina yra demokratiška šalis, nes karo metu nerengia rinkimų.
„Esu pasirengęs rinkimams“, – žurnalistams antradienį sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad prašo deputatų parengti „pasiūlymus dėl galimybės pakeisti teisės aktų pagrindus ir įstatymą dėl rinkimų karo padėties metu“.
JAV prezidentas antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai, ir suabejojo, ar ši karo draskoma šalis iš tiesų yra demokratiška, bei pakartojo savo aštrią kritiką ukrainiečių lyderiui.
Kalbėdamas su leidiniu „Politico“, JAV prezidentas apkaltino Kyjivą „išnaudojant karą“, kad būtų išvengta rinkimų. Jie buvo atidėti dėl karo padėties įvedimo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
„Manau, kad tai svarbus laikas surengti rinkimus. Jie išnaudoja karą, kad nerengtų rinkimų, bet manau, kad Ukrainos žmonės turėtų (...) turėti tokį pasirinkimą“, – sakė D. Trumpas.
„Žinote, jie kalba apie demokratiją, bet ateina momentas, kai tai nebėra demokratija“, – teigė jis.
Jei nebūtų paskelbta karo padėtis, Ukrainos prezidento rinkimai būtų įvykę 2024 metų kovą.
Zelenskis: atnaujintas Ukrainos planas JAV bus nusiųstas trečiadienį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad atnaujintą planą, kaip užbaigti karą su Rusija, kuris buvo pakeistas po derybų su Europos sąjungininkais, Vašingtonui ketina nusiųsti trečiadienį.
Zelenskis: atnaujintas Ukrainos planas JAV bus nusiųstas trečiadienį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad atnaujintą planą, kaip užbaigti karą su Rusija, kuris buvo pakeistas po derybų su Europos sąjungininkais, Vašingtonui ketina nusiųsti trečiadienį.
„Dirbame šiandien (antradienį) ir tęsime rytoj (trečiadienį). Manau, kad planą perduosime rytoj“, – atsakė V. Zelenskis, žurnalisto paklaustas, ar Ukraina jau nusiuntė planą Jungtinėms Valstijoms.
V. Zelenskis pirmadienį Londone ir Briuselyje surengė derybas su Europos lyderiais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau spaudžiant Kyjivą sudaryti susitarimą.
D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį, kad šis net neskaitė pirminių jo administracijos pasiūlymų, kuriuos Ukrainos sąjungininkai vadino pernelyg palankiais Rusijai.
V. Zelenskis anksčiau sakė, kad po savaitgalį vykusių JAV ir Ukrainos derybų Vašingtono 28 punktų planas buvo sutrumpintas iki 20 punktų.
Ukrainos ir Europos pareigūnai „ketina dirbti su šiais 20 punktų“, – pirmadienį internetu vykusioje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Mums nepatinka kai kurie dalykai, su kuriais grįžo mūsų partneriai. Nors šis klausimas susijęs ne tiek su amerikiečiais, kiek su rusais“, – teigė jis.
„Bet mes tikrai dirbsime ir, kaip jau sakiau, rytoj (antradienį) vakare padarysime viską, kad nusiųstume savo nuomonę šiuo klausimu JAV“, – tuomet tvirtino prezidentas.
Pagal Vašingtono planą Ukraina turėjo atiduoti Rusijai jos neužimtų teritorijų mainais į saugumo pažadus, kurie neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
V. Zelenskis nurodė, kad žemių klausimas ir tarptautinės saugumo garantijos yra du pagrindiniai nesutarimus keliantys klausimai.
„Ar mes numatome teritorijų atidavimą? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę mes neturime teisės to daryti. Neturime ir jokios moralinės teisės“, – sakė V. Zelenskis.
„Svarbiausia yra žinoti, ką mūsų partneriai bus pasirengę daryti naujos Rusijos agresijos atveju. Šiuo metu nesame gavę jokio atsakymo į šį klausimą“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: „Nei JAV, nei kelios kitos šalys nemato Ukrainos NATO“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė neatsisakąs savo žodžių, kad Ukraina siekia susigrąžinti Krymą ir tapti NATO nare, tačiau pripažino, jog šiuo metu tam nėra sąlygų, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Tragedija Ukrainoje: žuvo britų karys
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad per „tragišką atsitikimą“ Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų narys, toli nuo fronto linijos stebėjęs ginklų bandymą. Tai – pirmoji tarnaujančio britų kareivio mirtis per beveik ketverius metus trunkantį karą.
Rusija įtraukė opozicijos politiką Šlosbergą į „ekstremistų“ sąrašą
Rusijos opozicijos politikas Levas Šlosbergas iš partijos „Jabloko“ įtrauktas į ekstremistų sąrašą, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Įtraukimas į sąrašą reiškia didelius finansinius apribojimus: L. Šlosbergo turtas bus įšaldytas, jis galės išleisti tik 111 eurų (130 JAV dolerių) ekvivalentą per mėnesį ir nebegalės naudotis kreditinėmis kortelėmis, pranešė TASS.
Opozicinis leidinys „Meduza“ pranešė, kad L. Šlosbergas veikiausiai buvo įtrauktas į sąrašą remiantis įtarimais prieš jį vykdomame procese dėl Rusijos armijos diskreditavimo. Jis sąraše užima 18 598 vietą.
Rusijos teisminė sistema jau daugelį mėnesių persekioja opozicijos politiką. Jo areštas vasarą buvo pasmerktas tarptautiniu mastu. Lapkričio pradžioje L. Šlosbergui buvo skirta daugiau nei 400 valandų viešųjų darbų už tariamus „užsienio agento“ statuso reikalavimų pažeidimus.
Kremlius nutildė kritiškai nusiteikusią žiniasklaidą ir opoziciją. Atvira kritika Rusijoje nebėra įmanoma, o daugelis karo priešininkų ir Kremliaus kritikų pabėgo iš šalies.
Merzas perspėjo dėl Rusijos kišimosi į rinkimus Armėnijoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį perspėjo apie galimą Rusijos kišimąsi į kitais metais vyksiančius Armėnijos parlamento rinkimus. Jo teigimu, Maskva mėgina užkirsti kelią glaudesniems šios Kaukazo valstybės ir Europos Sąjungos (ES) ryšiams.
„Tai tapo nerimą keliančia norma, kad rinkimus puola demokratijos priešai“, – per bendrą su kolega iš Armėnijos Nikolu Pašinianu spaudos konferenciją Berlyne sakė F. Merzas.
Vokietijos kancleris apkaltino Rusiją „mėginimu įbauginti rinkėjus Armėnijoje“ ir „skleidžiant netiesą apie Europos Sąjungos tikslus ir vertybes“ per „dezinformaciją ir sabotažą“.
„Rusija hibridinėmis priemonėmis mėgina destabilizuoti ne tik Europą, bet ir Armėniją“, – pridūrė jis.
Kovo mėnesį Armėnijos parlamentas priėmė įstatymo projektą, atveriantį kelią šalies siekui tapti ES nare, istorinei Rusijos sąjungininkei vis labiau tolstant nuo Maskvos.
N. Pašinianas per spaudos konferenciją teigė, kad Armėnija 2021 m. jau rengė rinkimus „labai sunkiomis aplinkybėmis“ ir kad šalis „turi patirties su dezinformacija“.
Vakarų saugumo tarnybos kaltina Rusiją dėl daugybės dronų skrydžių, sabotažo veiksmų, kibernetinių atakų ir internetinių dezinformacijos kampanijų Europoje, suintensyvėjusių po 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
F. Merzas paragino N. Pašinianą artėti prie ES ir sakė, kad „dabar Armėnijai atsirado istorinė galimybė pradėti kelią į Europą“, tačiau perspėjo, kad šalis turės „išpildyti daugelį sąlygų“.
Rugpjūtį Armėnija ir jos ilgametis priešas Azerbaidžanas įsipareigojo siekti taikos po dešimtmečius trukusio teritorinio konflikto, susitarimui tarpininkavo Baltieji rūmai.
Ukraina rėžė: „Mes neparduodami – čia ne Kalėdų mugė“
Jungtinėse Tautose nuaidėjo griežtas Ukrainos ambasadoriaus Andrijaus Melnyko pareiškimas Rusijai – diplomatas atkirto, kad Ukraina „nėra Kalėdų mugėje“ ir jos suverenitetas nėra derybų objektas, rašo „Sky News“.
Ukrainos laukia sunkiausia žiema nuo karo pradžios
Ukrainos laukia bene sunkiausia žiema nuo Rusijos invazijos pradžios, pareiškė šalies valstybinės dujų operatorės vadovas, apkaltinęs Maskvą siekiu nutraukti šildymą civiliams gyventojams, temperatūrai nukritus žemiau nulio.
Zelenskio susitikimas su Meloni: štai ką jiedu aptarė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Romoje susitiko su Italijos premjere Giorgia Meloni. Pagrindinė pokalbio tema buvo derybos dėl galimo taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai V. Zelenskis informavo savo socialiniuose tinkluose.
Zelenskis sureagavo į Trumpo raginimą surengti naujus rinkimus Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vizitą Italijoje sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištą, esą Ukrainoje jau seniai nebuvo rinkimų. Apie tai jis kalbėjo duodamas komentarą „La Repubblica“.
Rusijos bepiločiai orlaiviai Ukrainos Sumų srityje pražudė du žmones
Dėl Rusijos bepiločių orlaivių atakų Ukrainos Sumų srities pasienio teritorijose žuvo du civiliai, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Dėl Rusijos bepiločių orlaivių atakų Sumų rajono pasienio teritorijoje žuvo du civiliai. Šiandien Myropilios bendruomenėje žuvo 73 m. vyras – priešas tyčia smogė į civilinį automobilį. Krasnopilios bendruomenėje priešo bepilotis orlaivis atakavo dar vieną transporto priemonę. Buvo sužeisti du jo viduje buvę žmonės. Deja, 61 m. vyras nuo patirtų sužalojimų mirė“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pasak O. Hryhorovo, sužeista keleivė moteris šiuo metu yra hospitalizuota, gydytojai jai teikia reikiamą pagalbą.
Rusija teigia, kad niekas neišgyveno karinio transportinio lėktuvo katastrofos
Rusija antradienį pareiškė, kad niekas neišgyveno į rytus nuo Maskvos įvykusios karinio lėktuvo katastrofos. Valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad šiuo orlaiviu skrido septyni žmonės.
Šalies tyrimo komitetas, kuris yra atsakingas už didelių nusikaltimų tyrimus, informavo, kad pradėjo tyrimą dėl taisyklių, susijusių su pasirengimu skrydžiui.
„2025 m. gruodžio 9 d. bandomojo skrydžio metu netoli Ivankovo kaimo Ivanovo srityje sudužo lėktuvas AN-22“, – nurodė komitetas ir kartu pridūrė, kad „žuvo visi juo skridę įgulos nariai“.
Komitetas nepasakė, kiek žmonių buvo šiame lėktuve, tačiau valstybinė naujienų agentūra TASS kiek anksčiau paskelbė, kad orlaivyje buvo septyni įgulos nariai.
Gynybos ministerija prieš tai pareiškė, kad lėktuvas į dangų kilo po remonto darbų.
„Šiandien Ivanovo srityje per bandomąjį skrydį po remonto darbų sudužo karinis transportinis lėktuvas AN-22“, – pranešė valstybinė žiniasklaida, cituodama gynybos ministerijos pareiškimą.
„Lėktuvas nukrito negyvenamoje vietovėje“, – pridūrė ministerija. Pasak jos, buvo pasiųstos paieškos komandos.
Ivanovo sritis yra maždaug už 200 kilometrų į rytus nuo Maskvos. Nebuvo jokių užuominų, kad šis incidentas yra susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą, nebuvo ir kaltinimų, jog prie to prisidėjo Kyjivas.
„Euroclear“ reiškia nuogąstavimus dėl ES plano panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) patikinimai dėl bloko plano panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui neišsklaidė nuogąstavimų dėl šios schemos, kuri iki šiol nebuvo išbandyta, naujienų agentūrai AFP pareiškė organizacija, kurioje laikoma didžioji dalis šių lėšų.
„Mes labai, labai aiškiai pareiškėme, kad vis dar turime nuogąstavimų“, – interviu agentūrai AFP sakė Guillaume‘as Eliet (Gijomas Elijė), Briuselyje įsikūrusių tarpuskaitos namų „Euroclear“ rizikos valdymo direktorius.
Europos Komisija (EK) siekia panaudoti apie 200 mlrd. eurų vertės bloke įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, kad suteiktų Kyjivui labai reikalingą paskolą.
Pareigūnai atkakliai deda pastangas, kad ES lyderių susitikime gruodžio 18 dieną būtų pasiektas susitarimas dėl pradinių 90 mlrd. eurų, skirtų Ukrainos finansams paremti.
Tačiau sudėtingas planas, pagal kurį „Euroclear“ paskolintų pinigus ES, o ši savo ruožtu juos paskolintų Kyjivui, susiduria su Belgijos pasipriešinimu, šaliai baiminantis galimų Maskvos finansinių ir teisinių atsakomųjų veiksmų.
EK tvirtina, kad įdiegs „trijų pakopų apsaugą“, o tai reiškia, kad „nėra jokio scenarijaus“, pagal kurį „Euroclear“ negalėtų gauti pinigų, jei prireikus reikėtų grąžinti lėšas Rusijai.
Pasak ES, pagal tą sistemą valstybės narės gali suteikti garantijų, kad padės padengti bet kokius įsipareigojimus.
Tačiau G. Eliet sakė, kad „Euroclear“ – vienam pagrindinių Europos finansinės mašinos sraigtų, tvarkančiam akcijų, obligacijų, išvestinių finansinių priemonių sandorius ir investicinių fondų pervedimus, – vis dar reikia įtikinti, kad šie pažadai reiškia, jog prireikus organizacija galės nedelsdama gauti lėšas.
„Turime užtikrinti, kad per labai trumpą laiką galėsime gauti likvidumą“, – sakė jis pirmadienį duotame interviu.
„Kaip galime būti tikri, kad jei pinigų prireiks pirmadienio rytą, galėsime pasinaudoti šiomis garantijomis?“ – klausė „Euroclear“ atstovas.
„Euroclear“ Rusijoje vis dar turi apie 16 mlrd. eurų vertės klientų turto ir baiminasi, kad Maskva, imdamasi atsakomųjų veiksmų, gali jį konfiskuoti, o organizacija turės tai kompensuoti.
ES valstybių garantijas G. Eliet pavadino teigiamu žingsniu, tačiau tvirtino, jog yra neaišku, kiek jos bus privalomos, jei tose šalyse įvyks politiniai pokyčiai.
„Ar esame tikri, kad po 10 metų vis dar būsime apsaugoti?“ – sakė jis.
„Įmanoma“
Susirūpinimą kelia ir tai, kad šis ES žingsnis gali būti vertinamas kaip Rusijos turto konfiskavimas, nors Komisija tvirtina, kad taip nėra.
„Euroclear“, kuri saugo daugiau nei 40 trln. eurų, taip pat nerimauja, kad tai pakenks pasitikėjimui platesne euro zonos ekonomika.
„Šiandien pateiktas planas vis dar gali būti vertinamas, ypač tarptautinių investuotojų, kaip signalas, kad Europa galbūt nėra saugi vieta investuoti“, – sakė G. Eliet.
Artėjant kitą savaitę vyksiančiam lemiamam ES aukščiausiojo lygio susitikimui, G. Eliet sakė, kad rasti sprendimą yra įmanoma, tačiau teisininkai turi „susėsti prie stalo“ ir parengti planą, kaip „sumažinti riziką arba jos išvengti“.
„Mes taip pat mielai susėsime prie stalo, kad per turimą trumpą laiką parengtume geriausią galimą sistemą – tai įmanoma“, – sakė „Euroclear“ atstovas.
Siekdama paskirstyti riziką, Belgija paragino ES įvertinti galimybę panaudoti maždaug 25 mlrd. eurų vertės Rusijos turtą, laikomą ne „Euroclear“.
Komisija pareiškė norinti tai padaryti, tačiau ES šalys, kuriose laikomos šios lėšos, dar nepaskelbė savo sprendimo.
„Kaip suprantame, ES pirmenybę pirmiausia teiktų „Euroclear“, – sakė G. Eliet.
Rusijai žeriant vis daugiau įspėjimų dėl šio plano, „Euroclear“ sustiprino saugumo priemones ir „kasdien stebi grėsmių lygį“.
„Dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo žmones“, – sakė G. Eliet.
Kitoms ES valstybėms, įskaitant Vokietiją, aktyviai remiant šį planą, aršūs Belgijos prieštaravimai gali būti ignoruoti.
Atrodo, kad ES nėra itin linkusi rinktis atsarginį planą, pagal kurį pati paimtų paskolą ir kuriam „Euroclear“ vis dar teiktų pirmenybę.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra sakiusi, kad paskolos schemai reikia tik svertinės valstybių balsų daugumos, tačiau „Euroclear“ teigia, kad toks žingsnis būtų neprotingas.
„Europos interesus tikrai labiau atitinka tai, kad valstybės narės kartu ieškotų sprendimo“, – sakė G. Eliet.
Zelenskis: Ukraina ir Europa pasirengusios pateikti JAV naują taikos plano versiją
Ukraina ir Europa pasirengusios „artimiausiu metu“ pateikti JAV patobulintą taikos planą, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pranešė, kad Ukraina ir Europos partneriai po kelias dienas vykusių derybų netrukus bus pasirengę pateikti JAV patobulintą taikos pasiūlymo versiją, rašo „Sky News“.
„Ukrainos ir Europos komponentai dabar yra labiau išplėtoti, ir esame pasirengę juos pateikti savo partneriams Jungtinėse Valstijose“, – rašė Ukrainos prezidentas socialiniuose tinkluose.
Ir tęsė: „Kartu su amerikiečių puse tikimės kuo greičiau įgyvendinti galimus žingsnius.“
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina išlieka „pasiryžusi siekti tikros taikos“ ir kad „viskas priklauso nuo to, ar Rusija pasirengusi imtis veiksmingų priemonių, kurios sustabdytų kraujo praliejimą ir užkirstų kelią karo atsinaujinimui“.
ES sureagavo į Trumpo pareiškimą: stojo į Zelenskio pusę
Volodymyras Zelenskis yra demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas, o kiti prezidento rinkimai turėtų įvykti tada, kai tai bus įmanoma. Apie tai pareiškė Europos Komisijos spaudos sekretorė Anitta Hipper, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Rusijos statytinis Chersono srityje siekia perduoti Baltarusijai dalį Azovo pakrantės
Okupacinė valdžia Rusijos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje derasi su Baltarusija dėl Azovo ir Juodosios jūros pakrantės ruožų perdavimo, prisidengdama kurortų plėtra, pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras (NRC).
„Maskvos paskirtas regiono vadovas Vladimiras Saldo viešai pareiškė norą perduoti Baltarusijai dalį Azovo ir Juodosios jūros pakrantės tariamai sanatorijų ir poilsio įstaigų statybai, apibūdinęs vietovę kaip „idealią kurortų plėtrai“, – sakoma pranešime.
Pasak V. Saldo, diskusijos dėl pakrantės sklypų perdavimo jau įvyko.
Tačiau NRC perspėja, kad ši retorika maskuoja aiškų ketinimą įtraukti trečiąją šalį į Ukrainos teritorijos kontrolę. Šaltiniai teigia, kad derybos su Baltarusijos organizacijomis vyksta mažiausiai nuo 2024 m. vasaros.
Uždaruose susitikimuose okupuotų teritorijų pareigūnai aptarė konkrečių pakrantės zonų perdavimą ilgalaikiam naudojimui. Privačiuose pokalbiuose V. Saldo galimą perdavimą apibūdina kaip mainus už Minsko „politinę ištikimybę“, tai suteikia Rusijai dingstį įteisinti Baltarusijos buvimą regione.
Pasak NRC, kalbos apie kurortus tėra priedanga. Iš tikrųjų šios vietos būtų dvejopo naudojimo – logistikos centrai, riboto patekimo objektai ir Rusijos bei Baltarusijos saugumo pajėgų dislokavimo punktai. Tokia veikla leidžia Kremliui įtvirtinti karinę ir politinę kontrolę, pritraukti sąjungininkių pajėgas ir apeiti tarptautinę teisę, įsitvirtinant Ukrainos žemėje.
„Okupantai Chersono sritį laiko išteklių zona, o kalbos apie kurortus tėra fasadas sąjungininkų pajėgų kariniam ir politiniam buvimui stiprinti“, – pabrėžė NRC.
„Ukrinform“ pranešė, kad pagal Kremliaus projektą „Veiksmingas regionas“ kuriama nauja struktūra, prižiūrėsianti marionetinių administracijų veiklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ukrainos teigimu, Rusijos pajėgos Kupianske kontroliuoja tik pavienius pastatus
Rusijos teiginiai apie Kupiansko „užėmimą“ ar „apsupimą“ toli gražu neatitinka tikrovės. Įsiveržėliai iš Rusijos yra tik atskiruose pastatuose ir į miestą įžengia mažomis grupėmis, per televizijos laidą pranešė Ukrainos Jungtinės pajėgų grupės komunikacijos vadovas Viktoras Trehubovas.
„Rusai kontroliuoja tik atskirus pastatus miesto šiauriniuose rajonuose. Jų triumfuojantys teiginiai apie Kupiansko užėmimą ir žygiavimą į pietus yra jų pačių išgalvota tikrovė“, – sakė jis.
Pasak V. Trehubovo, tai, kad Rusijos pareiškimai neatitinka tikrovės ypač išryškėjo lapkričio pabaigoje. „Jie tvirtino kontroliuojantys visą miestą, tačiau jų daliniai buvo atkirsti šiauriniuose pakraščiuose ir tiksliai atakuojami mūsų bepiločių orlaivių“, – sakė atstovas.
Jis taip pat apibūdino Rusijos pajėgų naudojamą taktiką, bandant įsiskverbti giliau į miestą, ir sakė, jog tai mažos grupės, maždaug po penkis žmones. Daugelis tokių grupių veikia vienu metu iš skirtingų krypčių, „kaip tarakonai“.
V. Trehubovas taip pat atmetė Rusijos vadovybės teiginius apie Kupiansko ir Vuzlovijaus apsupimą kartu su penkiolika Ukrainos batalionų, vadino juos absurdiškais ir visiškai suklastotais.
Trumpas: „Gerokai prieš Putiną buvo susitarimas, kad Ukraina nestos į NATO“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pardavėju ir pažėrė jam kritikos.
Apie tai D. Trumpas kalbėjo naujausiame savo interviu „Politico“. Interviu metu D. Trumpo buvo paklausta, ar NATO turėtų priimti naujų narių.
Trumpas rėžė: atėjo laikas Ukrainoje surengti rinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atėjo laikas Ukrainoje surengti rinkimus.
Apie tai jo buvo paklausta interviu „Politico“ metu.
„Taip, manau, kad taip. Praėjo daug laiko“, – sako jis.
Trumpas atsakė, kas derybose turi daugiau kortų – Rusija ar Ukraina: „Na, dėl to negali būti jokių abejonių“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Politico“ pažėrė šūsnį naujų pareiškimų apie karą Ukrainoje. Interviu metu jis pareiškė, kad Rusijos padėtis derybose dėl karo pabaigos yra geresnė.
„Na, dėl to negali būti jokių abejonių. Tai Rusija. Tai daug didesnė šalis“, – pareiškė jis.
Toliau atsakydamas į klausimą jis pakartojo savo teiginį, kad karas Ukrainoje niekada neturėjo prasidėti ir neva nebūtų prasidėjęs jam esant prezidentu.
„Aš stebėjau, kaip tai vyksta, ir pasakiau: „Oho, jie čia sukels problemų“. Ir tai prasidėjo ir, atvirai sakant, galėjo peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Manau, kad dabar to tikriausiai nebus. Manau, kad jei aš nebūčiau prezidentas, galėjo įvykti Trečiasis pasaulinis karas. Manau, kad turėtumėte daug didesnę problemą nei dabar, bet dabar tai yra didelė problema. Tai didelė problema Europai. Ir jie su ja nesusidoroja“, – pareiškė jis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 84 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 84 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. rusai paleido į Ukrainą 110 dronų, įskaitant „Shahed“ (apie 70), „Gerbera“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio duomenimis, pavirtinta, kad šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušti/neutralizuoti 84 bepiločiai.
Registruoti 24 dronų smūgiai devyniose vietose.
Rusijoje sudužo karinis lėktuvas, jame buvo 7 žmonės
Rusijoje Ivanovo srityje sudužo karinis transporto lėktuvas An-22, skelbia rusų agentūra TASS.
Jame buvo 7 žmonės, praneša tarnybos.
Zelenskis informavo ES ir NATO apie derybas su JAV dėl taikos plano
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo ES ir NATO lyderius apie padėtį derybose su JAV dėl galimo taikos plano karui su Rusija užbaigti.
„Mūsų pozicijos visais klausimais yra suderintos. Veikiame koordinuotai ir konstruktyviai“, – po susitikimų vėlų pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa.
Prieš tai Londone V. Zelenskis susitiko su E3 valstybių – Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – lyderiais.
Po susitikimo jis pakartojo, kad jam vis dar nėra priimtinos teritorinės nuolaidos Rusijai, kurios yra pagrindinis JAV plano dėl karo pabaigos elementas.
Pasak V. Zelenskio, patikslinta plano versija turi būti išsiųsta Vašingtonui iki antradienio.
U. von der Leyen po pokalbio su Ukrainos prezidentu platformoje „Bluesky“ parašė: „Tikslas – stipri Ukraina, tiek mūšio lauke, tiek derybų stalo.“
A. Costa išreiškė panašią nuomonę, platformoje „X“ parašydamas: „Ukrainos saugumas turi būti užtikrintas ilgalaikėje perspektyvoje, kaip pirmoji mūsų Sąjungos gynybos linija.“
M. Rutte kalbėjo apie „geras diskusijas“ dėl kelio link ilgalaikės taikos.
Vokietijoje prieš teismą stos trys asmenys, kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Vokietijoje antradienį prieš teismą stos trys vyrai, kaltinami buvusio ukrainiečių kario persekiojimu Rusijos žvalgybos tarnybų nurodymu, siekiant galimai jį nužudyti.
Įtariamas grupuotės vadeiva, iš dalies identifikuotas kaip armėnas Vardgesas I., užverbavo kitą ukrainietį Robertą A. ir rusą Armaną S., teigia prokurorai.
Įtariama, kad šie trys asmenys bandė privilioti buvusį Ukrainos karį į vieną Frankfurto kavinę, tačiau pastarasis įtarė prieš jį rezgamą sąmokslą ir susisiekė su policija.
„Šnipinėjimo operacija, tikėtina, padėjo pasirengti tolesnėms žvalgybos misijoms Vokietijoje, galbūt įskaitant ir taikinio nužudymą“, – sakė prokurorai.
Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad buvęs ukrainiečių karys žinojo, kad yra įtrauktas į Rusijos „mirties sąrašą“, Maskvai apkaltinus jį karo nusikaltimais, įskaitant tariamą rusų karių egzekuciją.
Ukrainos kariui nepasirodžius Frankfurto kavinėje, kurią stebėjo policija, trys vyrai nuvažiavo, bet vėliau policijos pareigūnai juos sustabdė ir sulaikė.
Anot laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, policija pas juos rado grynųjų pinigų, kelis pasus – tiek tikrus, tiek padirbtus – ir GPS sekimo įrenginius.
Nuo tada šie trys kaltinamieji yra suimti.
Didelis grėsmės lygis
Ši byla nagrinėjama tuo metu, kai visoje Europoje vyriausybės vis labiau susirūpinusios dėl įtariamo Rusijos šnipinėjimo, žvalgybinių dronų naudojimo, sabotažo operacijų, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų.
Pavojaus lygis padidėjo nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dėl kurio Europos NATO valstybės padidino paramą Kyjivui ir gynybos išlaidas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) spalį pareiškė, kad neatpažintų dronų skrydžiai virš Europos oro uostų yra įrodymas, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando sutrikdyti senąjį žemyną hibridinėmis atakomis.
„Būtent Rusija hibridinio karo metodais vis negailestingiau bando destabilizuoti mus Vokietijoje ir Europoje“, – sakė F. Merzas.
„Mes ginsimės nuo jų dabar ir ateityje“, – pridūrė jis.
Miuncheno teismas spalį nuteisė Vokietijos ir Rusijos pilietį kalėti šešerius metus dėl šnipinėjimo Maskva, o dar dviem asmenims skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes už pagalbą planuojant išpuolius prieš geležinkelio linijas ir karinę infrastruktūrą.
Vokietijos pareigūnai ne kartą perspėjo apie agentus, kurie, kaip įtariama, buvo užverbuoti per socialinius tinklus tokioms užduotims kaip svarbių pramonės ir karinių objektų fotografavimas.
Manoma, kad vadinamieji žemo rango agentai rengė sąmokslą, kurio metu praėjusių metų liepą sprogo siuntiniai dviejuose DHL logistikos centruose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK).
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 930 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 9 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 182 tūkst. 610 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 930 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 403 (+0) priešo tankus, 23 691 (+2) šarvuotą kovos mašiną, 34 944 (+27) artilerijos sistemas, 1 563 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 253 (+0) oro gynybos sistemas, 431 (+0) karo lėktuvą, 347 (+0) sraigtasparnius, 85 889 (+432) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 058 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 69 243 (+61) automobilius ir degalų cisternas, 4 019 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Degė tris dienas: ukrainiečiai galingai smogė rusų uostui
Ukrainiečiai smogė Rusijos uostui Krasnodaro krašte, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, tai patvirtino šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU).
Smogta suskystintų dujų perkrovimo terminalui Temriuko uoste.
Anot pranešimo, smūgis įvykdytas gruodžio 5 d. Tarnybos dronai smogė bendrovės „Maktren-Nafta“ gamybos dalims, jos degė tris dienas.
„Maktren-Nafta“ perkrauna suskystintas dujas iš vagonų ir cisternų į specializuotus dujų tanklaivius.
Terminalas pastatytas 2008 m., jis skirtas 400 tūkst. tonų suskystinto dujų perkrovimui per metus.
Dėl atakų rezervuarų parke kilo didelis gaisras. Užsidegė daugiau nei 20 iš 30 turimų rezervuarų.
Volodymyras Zelenskis pakvietė Karolį Nawrockį apsilankyti Kyjive
Ukrainiečių vadovas Volodymyras Zelenskis teigė pakvietęs Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį apsilankyti Kyjive ir sakė, kad toks susitikimas būtų svarbus jo šaliai toliau kovojant su Rusijos agresija.
V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad pakvietė K. Nawrockį apsilankyti Ukrainoje jam patogiu laiku.
Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad, gavęs kvietimą iš Lenkijos valstybės vadovo, taip pat apsilankytų šioje valstybėje.
Spalį Lenkijos žiniasklaida paskelbė, kad K. Nawrockis neketina aplankyti V. Zelenskio Kyjive.
Spalio 27 dieną Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė, kad Ukrainos pusė pasiūlė kelias galimas K. Nawrockio vizito į Kyjivą datas ir negavo „jokių neigiamų atsakymų“.
Lapkričio 21 dieną K. Nawrockio biuro vadovo pavaduotojas Adamas Andruszkiewiczius pareiškė, kad Lenkijos prezidentas neatmeta dialogo su savo kolega iš Ukrainos.
Zelenskis antradienį susitiks su popiežiumi ir Meloni
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Romą pokalbių su popiežiumi ir Italijos premjere Giorgia Meloni. Vatikanas patvirtino, kad V. Zelenskis antradienį 10.30 val. Lietuvos laiku popiežių vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe už 30 km į pietus nuo Romos susitiks su Leonu XIV. Pontifikas savo laisvą dieną antradienį paprastai leidžia Kastel Gandolfe. Po pokalbių su Katalikų bažnyčios vadovu V. Zelenskis susitiks su G. Meloni, praneša agentūra APA.
Premjerė pažadės Ukrainai tolesnę Italijos paramą, pirmadienį pranešė G. Meloni biuras. Tikslas lieka ilgalaikė ir teisinga taika. Italija toliau tieks prekes, skirtas tenykštei infrastruktūrai paremti, įskaitant generatorius, nurodoma spaudos pranešime.
Prieš tai V. Zelenskis informavo ES ir NATO lyderius apie derybas su JAV dėl galimos taikos.
„Mūsų pozicijos visais klausimais suderintos. Mes veikiam koordinuotai ir konstruktyviai“, – rašė jis tinkle „X“. V. Zelenskis susitiko su NATO vadovu Marku Rutte, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.
V. Zelenskis pirmadienį, be to, Londone kalbėjosi su Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiais. Po šio susitikimo jis pabrėžė, kad teritorijų perleidimas Rusijai – tai yra vienas pagrindinių JAV taikos plano punktų, Ukrainai yra nepriimtinas.
Rusiją sudrebino sprogimai: skelbiama apie smūgį svarbiai gamyklai
Antradienio rytą Rusijos Čiuvašiją sudrebino sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Bent vienas sprogimas nugriaudėjo „Energozapchastina“ gamykloje, kuri yra rusų karinės pramonės komplekso dalis.
Zelenskis: to mums neleidžia nei teisė, nei moralė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nesvarsto galimybės atiduoti kokias nors savo teritorijas. Anot jo, to neleidžia nei nacionaliniai teisės aktai, nei tarptautinė teisė, nei moraliniai principai.
Zelenskis prabilo apie pavojingą incidentą, kai jo lėktuvą sekė dronai: „Mes jau pripratome“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo incidentą su dronais, skridusiais jo lėktuvo skrydžio trajektorija jam atvykstant į Airiją.
JAV pasiūlė Zelenskiui absurdiškus dalykus ir tikėjosi, kad jis sutiks telefonu: skelbiamos naujos derybų detalės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susiduria su didėjančiu JAV spaudimu sutikti su didelėmis teritorinėmis nuolaidomis, skelbia „Axios“. Net ir po kelių savaičių intensyvių derybų ukrainiečiai mano, kad dabartinis planas yra palankus Maskvai, o JAV spaudžia V. Zelenskį daug stipriau nei Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną.
Anot leidinio, derybos telkiasi į du klausimus: Rusijos reikalavimą, kad Ukraina atiduotų visą Donbaso regioną, įskaitant dalis, kurių jos pajėgos nekontroliuoja, ir Ukrainos prašymą JAV suteikti tvirtas saugumo garantijas, kad būtų užkirstas kelias būsimai Rusijos agresijai.
Ukrainos pareigūnas leidiniui sako, kad JAV pasiūlymas pablogėjo po to, kai Donaldo Trumpo patarėjai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris praėjusią savaitę Kremliuje susitiko su V. Putinu.
Šaltinis sako, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris dviejų valandų pokalbio metu norėjo gauti aiškų V. Zelenskio sutikimą.
„Atrodė, kad JAV bandė įvairiais būdais mums parduoti Rusijos norą užimti visą Donbasą ir kad amerikiečiai norėjo, kad Zelenskis viską priimtų per pokalbį telefonu“, – sako Ukrainos pareigūnas.
Šaltinis teigia, kad JAV pasiūlyme buvo numatytos griežtesnės sąlygos nei ankstesnėse versijose dėl tokių klausimų kaip teritorija ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolė, o svarbūs klausimai dėl saugumo garantijų liko neatsakyti.
„Yra svarbių dalykų dėl teritorijos, kuriuos reikia aptarti išsamiau: kas ką kontroliuoja, kas kur lieka, kas pasitraukia, ir jei Ukraina pasitraukia iš kontaktinės linijos, kaip užtikrinti, kad Rusija padarytų tą patį ir (netęstų – red. past.) karo veiksmų“, – sako jis.
Vis dėlto, kaip teigia Ukrainos pareigūnas, JAV pusė, atrodo, tikėjosi, kad V. Zelenskis tiesiog sutiks telefonu.
„JAV pareigūnas tvirtino, kad dabartinis projektas buvo labai paveiktas ukrainiečių įnašo ir kad Kushneris ir Witkoffas spaudė Putiną sutikti su kai kuriais Ukrainos reikalavimais“, – rašoma pranešime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas spaudžia Zelenskį: atsakymo dėl taikos plano nori sulaukti iki Kalėdų
Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pateikti atsakymą į JAV siūlomą taikos planą, skelbia „Financial Times“. Anot leidinio, D. Trumpo aplinkos pasiuntiniai ragina Kyjivą apsispręsti dar iki Kalėdų, nors plane numatomi teritorijų mainai į miglotas saugumo garantijas kelia vis didesnį nerimą Vakarų sostinėms.
Amerikos pasiuntiniai – ypač Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – daro spaudimą Ukrainos prezidentui, ragindami jį greitai pateikti atsakymą „iki Kalėdų“, praneša leidinys.
Plane numatomi teritorijų mainai į neapibrėžtas saugumo garantijas.
Vienas Vakarų pareigūnas laikraščiui teigė, kad Ukraina atsidūrė keblioje padėtyje tarp reikalavimų dėl teritorijų, kurių ji negali priimti, ir JAV reikalavimų, kurių ji negali atmesti.