Rusijos ambasadorius: ES planas dėl įšaldyto turto gali turėti „toli siekiančių pasekmių“
Europos Sąjungos (ES) planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos kovai su Rusija finansuoti turės „toli siekiančių pasekmių“ Europos blokui, penktadienį įspėjo Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas.
„Bet kokia operacija su Rusijos valstybės turtu be Rusijos sutikimo yra vagystė. Taip pat aišku, kad Rusijos valstybės lėšų vagystė turės toli siekiančių pasekmių“, – pažymėjo S. Nečajevas naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime.
Pasak ambasadoriaus, šis „precedento neturintis žingsnis“ gali „sugriauti Europos Sąjungos verslo reputaciją ir įtraukti Europos vyriausybes į nesibaigiančias bylas“.
„Iš tiesų tai kelias į teisinę anarchiją ir pasaulinės finansų sistemos pamatų sunaikinimą, kuris pirmiausia smogs Europos Sąjungai“, – aiškino jis.
„Esame įsitikinę, kad Briuselyje ir Berlyne tai suprantama“, – pažymėjo S. Nečajevas.
Anot jo, šis ES planas rodo, kad Europa neturi „didelių išteklių“, reikalingų toliau remti Ukrainą.
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovė pristatė planą, pagal kurį Ukrainai per dvejus metus būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas.
Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot (Maksimas Prevo) trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.
Europos lyderiai gruodžio 18 ir 19 dienomis Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo klausimu.
Dauguma ES lyderių pritaria tam, jog Rusijos įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.
Syrskis: „Mums nepriimtina tiesiog atiduoti žemę“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis interviu „SkyNews“ teigė, kad Ukraina ir toliau kovos, jei diplomatinės pastangos žlugtų. Pasak jo, karas gali baigtis tik tada, kai bus pasiektas teisingas ir Ukrainos suverenitetą gerbiantis susitarimas.
Airijos policija atlieka tyrimą dėl dronų, pastebėtų Volodymyrui Zelenskiui atskridus į Dubliną
Airijos policija penktadienį paskelbė atliekanti tyrimą dėl kelių neatpažintų dronų, pastebėtų danguje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šios savaitės pradžioje atskridus į Dubliną.
„Specialusis detektyvų skyrius (SDU) tiria šį reikalą (...). SDU veiks kartu su gynybos pajėgomis ir tarptautiniais saugumo partneriais“, – sakoma policijos pareiškime dėl pirmadienio vakaro incidento.
Kyjivo pareigūnas: Ukraina ir JAV penktadienį Majamyje surengs naujas derybas
Ukrainos derybininkai ir JAV pareigūnai penktadienį Majamyje vyksiančiame susitikime surengs naujas derybas dėl JAV plano, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos invaziją, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Kyjivo pareigūnas.
„Taip, šiandien numatytas dar vienas susitikimas“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksandras Bevzas.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniais Ukrainos delegacijoje, penktadienio rytą skelbė, kad baigėsi JAV vykęs Kyjivo ir Vašingtono pasiuntinių susitikimas, surengtas tęsiantis deryboms dėl Rusijos pradėto karo. Ukrainai Majamyje atstovavo Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas.
Ketvirtadienį savo vakariniame vaizdo pranešime prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos delegacija JAV siekia išsiaiškinti, ką antradienį Maskvoje aptarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. S. Witkoffas Maskvoje pristatė naujausią JAV poziciją siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trejus su puse metų.
Praėjusį savaitgalį R. Umerovo vadovaujama komanda Floridoje susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir tais pačiais S. Witkoffu bei J. Kushneriu.
Karčios pamokos: Ukraina nebepasitiki tuščiais pažadais
Stengiantis nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą svarbu prisiminti karčias Budapešto memorandumo pamokas, penktadienį tinkle „X“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukrainos diplomatijos vadovas priminė, kad šią dieną prieš 31 metus buvo pasirašytas Budapešto memorandumas – „dokumentas, kuris tapo nesėkmingo saugumo susitarimo sinonimu“.
„Praeityje patyrusi tokią karčią patirtį, Ukraina nebepasitiki tuščiais pažadais – mes pasitikime mūsų kariuomenės ir ginklų jėga. Šiandien Ukrainai reikia tvirtų saugumo garantijų, kad būtų užtikrinta tikra, teisinga ir ilgalaikė taika. Stengiantis užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą svarbu prisiminti karčias Budapešto pamokas“, – akcentavo A. Sybiha.
Kaip jau skelbta, 1994 m. gruodžio 5 d. Ukraina, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos pasirašė Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, kai Ukraina sutiko atsisakyti branduolinių ginklų, kuriuos paveldėjo iš SSRS. Šiame memorandume garantai įsipareigojo gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš Ukrainą ir nesiimti ekonominės ar karinės prievartos.
Į memorandumą nebuvo įtraukti konkretūs vykdymo ar apsaugos mechanizmai; todėl po Krymo okupacijos ir Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą jo veiksmingumas pasirodė esąs abejotinas, o pats dokumentas tapo tuščių tarptautinių saugumo garantijų simboliu.
Ukraina teigia Kryme dronais atakavusi rusų taktinį bombonešį, kitus taikinius
Ukraina penktadienį dronais atakavo rusų taktinį bombonešį Su-24 ir kitus karinius taikinius Rusijos okupuotame Kryme, pranešė ukrainiečių karinė žvalgyba (HUR).
Portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis HUR pranešimu, nurodė, kad aštuonis smūgius tolimojo nuotolio dronais sudavė padalinys „Prymary“ („Vaiduokliai“).
Nurodoma, kad per smūgius apgadinti lėktuvas Su-24, radiolokatoriai, bepilotis orlaivis „Orion“, prekinis traukinys, sunkvežimis.
„The Kyiv Independent“ pranešimo negalėjo nepriklausomai patvirtinti.
Ukrainos atstovas: rusai pervertina savo galimybes, paskubėjo
Padėtis Ukrainos Charkivo srities Kupjansko rajone yra optimistiškesnė, nei kituose sektoriuose, nes Rusijos pajėgos skubėjo pulti, pervertino savo pajėgumus ir patiria nuostolių miesto rajonuose, per televizijos transliaciją pranešė Ukrainos Jungtinių pajėgų darbo grupės ryšių departamento vadovas Viktoras Tregubovas.
„Priešingai, padėtis ten (Kupjanske) yra optimistiškesnė, nes rusai labai skubėjo ir smarkiai pervertino savo jėgą“, – pažymėjo V. Tregubovas ir taip pat nurodė, kad rusai tada bandė pritaikyti realybę prie savo pareiškimų, o tai tik pablogino padėtį.
„Rusų yra šiauriniuose miesto rajonuose, o ten jie likviduojami Ukrainos bepiločiais orlaiviais ir atsakomosiomis priemonėmis“, – pabrėžė V. Tregubovas.
Pasak jo, rusai bando didinti spaudimą kitose kryptyse.
„Rusai vienu metu bando veržtis į vakarinę miesto dalį ir apeiti miestą iš pietų bei daryti spaudimą Kupjansko-Vuzlovyj rajone, stumdami Ukrainos pajėgas iš kairiojo Oskilo kranto“, – kalbėjo V. Tregubovas.
Kaip jau skelbė agentūra „Ukrinform“, per pastarąją parą tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos karių įvyko 167 koviniai susirėmimai; rusai intensyviausiai puola Pokrovsko sektoriuje.
Rusija Indijoje pradeda propagandinio kanalo „RT India“ transliacijas
Rusijos propagandinė televizija RT nuo penktadienio turės atskirą kanalą pagal gyventojų skaičių pasaulyje pirmaujančioje Indijoje, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.
Kaip skelbiama, šiuo metu Indijoje besilankantis Vladimiras Putinas užsuks į naujai atidaromą televizijos stotį „RT India“ Naujajame Delyje.
Tai, kad V. Putinas lankysis propagandinės televizijos padalinyje Indijoje, kurį jam aprodys televizijos RT (kuri anksčiau vadinosi „Russia Today“) vyriausioji redaktorė Margarita Simonyan – atsidavusi Rusijos karo Ukrainoje rėmėja – atskleidžia, kokią didelę reikšmę Kremlius teikia šio kanalo vaidmeniui ir įtakai Indijoje, pažymi „TVP World“.
Tą galima suprasti ir iš prašmatnios bei gerai parengtos reklaminės kampanijos, kuri buvo vykdoma prieš „RT India“ startą.
Reklaminėje kampanijoje „Naujas seno draugo balsas“ sukamas nepriekaištingai sumontuotas vaizdo įrašas, kuriame akcentuojami ilgalaikiai Indijos ir Rusijos, kuriai parankiai priskiriama ir Sovietų Sąjungos istorija, santykiai.
Tikslas – Indijos gyventojų pritarimas (ar nesipriešinimas) Rusijos geopolitiniams tikslams
Indijoje atidarytame RT biure Naujajame Delyje dirba apie 100 darbuotojų. Numatyta, kad biuras iš pradžių transliuos keturias kasdienes naujienų laidas anglų kalba, o jo tikslas, pasak generalinio direktoriaus Ashoko Bagaria, yra „sudaryti alternatyvą“ tam, ką jis vadina „vienpusiška naratyvu, kurį pateikia Vakarų žiniasklaidos priemonės“.
Panašu, kad kanalas ketina laikytis RT strategijos, taikytos plečiant veiklą rinkose už Europos ribų. Jame siūlomos naujienos, kurias kritikai atmeta kaip Kremliaus propagandą, bet RT mieliau vadina balsu, suteikiančiu alternatyvą Vakarų dominuojamai žiniasklaidai.
Kaip draugę ir sąjungininkę Indijai ir kitoms prieš Vakarų dominavimą nusistačiusioms šalims Rusiją pristatantis propagandinis kanalas yra kruopščiai pritaikytas toms pasaulio vietoms, kuriose giliai įsišaknijusi pokolonijinė neapykanta Europos ir Šiaurės Amerikos galingiausioms valstybėms. Tuo pačiu jis nutyli ilgą Rusijos imperializmo istoriją, apie kurią, manoma, knygose apie istoriją vis dar nerašoma.
Būdama svarbia Rusijos prekybos partnere, Indija patiria didelį Vakarų spaudimą sumažinti prekybinius ryšius su Maskva, padedančius išlaikyti Rusijos karo mašiną Ukrainoje. Todėl, kaip pastebi „TVP World“, pasitelkiamos tokios „minkštosios galios“ priemonės kaip RT biuras Indijoje, kad būtų galima atitolinti nepageidaujamą Vakarų įtaką.
„Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, didžioji dalis jos diplomatinio darbo buvo sutelkta į tai, ką ji vadina „pasaulio dauguma“ – šalis, kurios gali laikyti save nuskriaustomis sistemoje, kuri yra palanki „Vakarams“. Indija yra viena iš jų“, – „TVP World“ sakė dr. Precious N Chatterje-Doody, Jungtinės Karalystės Atvirojo universiteto politikos ir tarptautinių studijų vyresnioji lektorė, kuri taip pat yra knygos apie RT bendraautorė.
Pasak jos, Kremlius ir RT nori sukurti naratyvą, kuriame Vakarų šalys dirba tik savo interesų labui, o kitos valstybės su jomis turi mažai ką bendro.
„Tai reiškia, kad Rusija traktuojama kaip šio „platesnio pasaulio“ dalis, nepaisant jos galingos padėties pasaulinėse institucijose ir imperializmo“, – paaiškino lektorė.
„Taip siekiama užsitikrinti paramą – ar bent jau pritarimą – Rusijos užsienio politikos strategijai“, – pridūrė ji.
RT teigimu, tarptautinį šios televizijos kanalą anglų kalba Indijoje jau siūlo 18 didžiausių šalies žiniasklaidos operatorių, „kurių bendrą potencialią auditoriją sudaro 675 mln. žiūrovų“.
Lenkija kirto Zelenskiui: „Karūna nenukristų“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sukėlė diskusijų bangą pareiškęs, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis neprarastų nieko, jei, keliaudamas per Lenkiją, būtų paprašęs susitikimo su Karoliu Nawrockiu – nors pats ministras tikina, kad karo metu reikalauti pagarbos ir atsiprašymo iš Ukrainos yra netinkama.
Apie tai jis kalbėjo penktadienio rytą RMF FM laidoje.
Užsienio reikalų ministras taip sureagavo į tai, kad Lenkijos prezidentas K. Nawrockis neketina vykti į Ukrainą.
„Atkaklus reikalavimas atsiprašyti ar rodyti pagarbą situacijoje, kai jie kovoja už savo gyvybę, man kelia pasibjaurėjimą, bet, kita vertus, prezidento Zelenskio karūna nenukristų, jei jis, važiuodamas per Lenkiją, paprašytų apsilankyti Prezidento rūmuose“, – pareiškė R. Sikorskis.
Vedėjas priminė, kad pagal diplomatinius protokolus mažiau patirties turintis prezidentas lanko tą, kuris pareigas eina ilgiau, tačiau R. Sikorskis pridūrė, kad karas keičia taisykles.
„Tikiuosi, kad tai nėra priežastis rodyti savo neapykantą šaliai, kuri drąsiai kovoja ir laiko Putino kariuomenę toli nuo mūsų sienų“, – pridūrė R. Sikorskis, komentuodamas Nawrockio poziciją.
Rugsėjo pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga sakė, jog K. Nawrockis artimiausiu metu gali apsilankyti Kyjive.
Putinas žada nepertraukiamą energetikos išteklių tiekimą į Indiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jis tęs nepertraukiamą energetikos išteklių tiekimą į Indiją, nors Naujasis Delis susiduria su dideliu JAV spaudimu nutraukti jų pirkimą iš Maskvos.
„Rusija yra patikima naftos, dujų, anglies ir visko, ko reikia Indijos energetikos plėtrai, tiekėja“, – vizito Naujajame Delyje metu ministrui pirmininkui Narendrai Modi (Narendrai Modžiui) sakė V. Putinas.
„Esame pasirengę tęsti nepertraukiamą kuro tiekimą sparčiai augančiai Indijos ekonomikai“, – pareiškė jis.
Prieš oficialų susitikimą su N. Modi V. Putinas buvo pasitiktas su raudonuoju kilimu, garbės sargyba ir 21 patrankos saliutu prezidentūroje Naujajame Delyje.
Pirmojo V. Putino vizito į Indiją nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios darbotvarkėje numatyti dideli susitarimai gynybos srityje ir bendros gynybos projektai ir platesnis tolesnis ekonominis bendradarbiavimas.
Abu lyderiai taip pat žadėjo aptarti geopolitinę situaciją po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasaulinės prekybos sutrikimus, kuriuos sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvesti muitai.
„Tvirtas įsipareigojimas“
N. Modi ketvirtadienį oro uoste šiltai apkabino V. Putiną, o vėliau tuo pačiu automobiliu nuvažiavo į privačią vakarienę. Tai priminė praėjusį jų susitikimą Kinijoje rugsėjį, kai V. Putinas jį pavėžėjo.
„Indijos ir Rusijos draugystė yra laiko patikrinta ir labai naudinga mūsų žmonėms“, – socialiniuose tinkluose parašė N. Modi, pridėdamas jųdviejų automobilyje nuotrauką.
Tai buvo simbolinis draugystės demonstravimas po to, kai rugpjūtį D. Trumpas įvedė 50 proc. muitus daugeliui Indijos produktų, motyvuodamas tuo, kad Naujasis Delis toliau perka rusišką naftą, kuri, anot Vašingtono, padeda Maskvai finansuoti karą prieš Ukrainą.
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad pasidalijo su N. Modi „daugeliu detalių apie įvykius Ukrainoje“ ir pastangas, kurias Maskva deda „kartu su kai kuriais partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas, dėl galimo taikos susitarimo“, teigė oficialus vertėjas.
„Dėkoju už dėmesį ir pastangas ieškant šios situacijos sprendimo“, – V. Putinas sakė N. Modi, kuris savo ruožtu atsakė, kad Indija yra „taikos pusėje“.
N. Modi padėkojo V. Putinui už jo „tvirtą įsipareigojimą Indijai“ ir teigė, kad „energetinis saugumas yra tvirtas ir svarbus Indijos ir Rusijos partnerystės ramstis“.
Tačiau, nors ir užsiminė apie branduolinę energiją, N. Modi konkrečiai nepaminėjo naftos.
Modi V. Putiną vadino savo draugu ir gyrė ilgalaikius Naujojo Delio ir Maskvos ryšius.
„Susitarėme dėl ekonominio bendradarbiavimo programos iki 2030 metų“, – sakė N. Modi, pareigūnams sudarius daugybę susitarimų, apimančių darbo vietas, sveikatos apsaugą, laivybą ir chemines medžiagas.
„Tai užtikrins, kad mūsų prekyba ir investicijos būtų diversifikuotos, subalansuotos ir tvarios“, “ teigė jis.
Balansuoja tarp Rusijos ir Vakarų
Indija balansuoja tarp Rusijos ir Vakarų šalių. Ji priklauso nuo strateginių Rusijos naftos importų, tačiau stengiasi neprovokuoti D. Trumpo vykstant deryboms dėl muitų.
„Balansavimas yra antra Indijos užsienio politikos prigimtis“, – penktadienį laikraštyje „Times of India“ rašė buvęs Indijos pasiuntinys Rusijoje Pankajas Saranas (Pankadžas Saranas).
„Šis vizitas yra Indijos diversifikavimo strategijos dalis, tiek strategine, tiek ekonomine prasme, ypač tuo metu, kai JAV muitai pakenkė Indijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė verslo konsultacijų įmonės „The Asia Group“ atstovas Ashokas Malikas (Ašokas Malikas).
Indija, daugiausiai gyventojų turinti pasaulio valstybė, tapo svarbia Rusijos naftos pirkėja ir Maskvai labai reikalinga eksporto rinka po to, kai dėl karo Ukrainoje Rusija buvo atkirsta nuo tradicinių pirkėjų Europoje.
Paklaustas apie JAV muitų poveikį, V. Putinas „India Today“ taip pat sakė, kad N. Modi „nėra žmogus, kuris pasiduoda spaudimui“.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, importas iš Rusijos 2009–2013 metais sudarė 76 proc. Indijos ginklų importo, bet 2019–2023 metais jis sumažėjo iki 36 procentų.
Be diskusijų apie pažangiausią gynybos įrangą, įskaitant oro gynybos sistemas, naikintuvus ir branduolinius povandeninius laivus, Naujasis Delis sieks lengvesnės prieigos prie platesnės Rusijos rinkos.
Oficialiais duomenimis, dvišalė prekyba 2024–2025 metais buvo rekordinė, vertinama 68,7 mlrd. dolerių (58,9 mlrd. eurų) – beveik šešis kartus daugiau nei prieš pandemiją, – tačiau Indijos eksportas sudarė tik 4,88 mlrd. JAV dolerių.
Macronas ragina didinti spaudimą Rusijai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį paragino didinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl Kremliaus tęsiamo karo Ukrainoje.
„Privalome tęsti karo pastangas (...) ir ypač didinti ekonominį spaudimą Rusijai“, – valstybinio vizito Kinijoje metu sakė E. Macronas.
„Amerikiečių ir europiečių vienybė Ukrainos klausimu yra būtina“, – pridūrė jis.
E. Macronas taip pat paragino Europą ir Jungtines Valstijas siekti vienybės.
„Negalime pasiduoti jokiai susiskaldymo dvasiai. Mums reikia taikos JAV. JAV reikia mūsų, kad ši taika būtų tvirta ir ilgalaikė“, – sakė jis studentams.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 80 iš 137 Rusijos dronų
Ukrainos gynybos pajėgos per naktį neutralizavo 80 Rusijos dronų, smūgiai užregistruoti 13-oje vietų.
Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ tinkle pranešė, kad nuo ketvirtadienio 19 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą iš viso 137 įvairių tipų dronus, įskaitant „Gerbera“ ir „Shahed“, iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme. 90 jų buvo „Shahed“ tipo koviniai dronai.
Penktadienio rytą patvirtinta, kad oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numušė arba sutrikdė 80 įvairių tipų Rusijos bepiločių orlaivių.
Priešo dronai sudavė smūgius 13-oje vietų, užregistruoti 57 pataikymai.
„Geros naujienos“: Vance‘as paskelbė daug žadantį pareiškimą apie karą Ukrainoje
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as prabilo apie galimai artėjančias „geras naujienas“ dėl karo Ukrainoje pabaigos – anot jo, derybų fronte matyti reikšminga pažanga, nors kelias iki susitarimo dar nebaigtas.
Zelenskio lėktuvą iki nusileidžiant Dubline „sekė karinio tipo dronai“
Šią savaitę Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį skraidinusį lėktuvą, jam artėjant prie Dublino oro uosto, sekė keturi „karinio tipo dronai“, pranešė vienas skaitmeninis Airijos laikraštis ir naujienų portalas „TVP World“.
Remdamasis nenurodytais šaltiniais, „The Journal“ ketvirtadienį pranešė, kad nepilotuojamosios skraidyklės pažeidė V. Zelenskio vizito metu nustatytą neskraidymo zoną ir prieš pat lėktuvui nusileidžiant pasuko numatyto nusileidimo kelio link.
Skaitmeninis leidinys pridūrė, kad lėktuvas pirmadienį nusileido šiek tiek anksčiau nei buvo numatyta, tačiau, jei būtų atvykęs pagal grafiką, dronai būtų buvę tiesiai jo kelyje.
Šaltiniai leidiniui „The Journal“ pranešė, kad Airijos teisėsauga mano, jog tokiu būdu galėjo būti siekiama sutrukdyti V. Zelenskio lėktuvui atvykti, nes dronai skrido įjungtomis šviesomis.
Pranešama, kad šie neatpažinti bepiločiai orlaiviai suko ratus ir virš Airijos karinio laivo, kuris, Ukrainos prezidento vizito belaukiant, buvo slapta dislokuotas Airijos jūroje.
V. Zelenskis į Airiją atvyko pirmadienio vakare. Tai buvo pirmasis oficialus Ukrainos lyderio vizitas šioje šalyje.
Hibridinė ataka?
„The Journal“ rašė, kad „Airijos saugumo tarnybos padarė išvadą, kad dronai buvo dideli, brangūs, karinio tipo prietaisai ir kad incidentas gali būti laikomas hibridiniu išpuoliu“.
Dronai veikė 12 jūrmylių apimančioje Airijos teritorinių vandenų zonoje, pridūrė jis.
Anot leidinio, buvo nuspręsta jų nenumušti, o Airijos laivas galimybių juos neutralizuoti neturėjo.
Šaltiniai leidiniui „The Journal“ pranešė, kad dronai, manoma, pakilo iš šiaurės rytų Dublino ir ore išbuvo iki dviejų valandų. Airijos policija pradėjo šio įvykio tyrimą.
Saugumo operacija
Airijos gynybos pajėgos dėl „operatyvinių saugumo priežasčių“ atsisakė išsamiai komentuoti incidentą, tačiau pridūrė, kad buvo sėkmingai įgyvendinta saugumo operacija, kuriai vadovavo Airijos policija ir kuri „galiausiai užtikrino saugų ir sėkmingą prezidento Zelenskio vizitą Airijoje“.
Gynybos departamentas, paprašytas pakomentuoti šį incidentą, atsakė, kad jokių komentarų nebus.
Europiečiai siunčia Zelenskiui perspėjimą
Europos lyderiai perspėja Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nepriimti jokių Rusijos pasiūlymų be tvirtų JAV saugumo garantijų. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Briuselyje ir kitose sostinėse tvyro nerimas dėl Vašingtono neapibrėžtumo, o europiečiai baiminasi, kad už Ukrainos nugaros gali būti žaidžiami pavojingi politiniai žaidimai.
Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis diplomatų pateikta informacija.
Pasak dviejų su derybų eiga susipažinusių Europos diplomatų, lyderiai patarė V. Zelenskiui pirmiausia išsiderėti saugumo garantijas iš JAV, o tik tada svarstyti Rusijos reikalavimus.
Diplomatų teigimu, ši žinia buvo perduota pirmadienį vykusio telefoninio pokalbio metu tarp V. Zelenskio ir Europos lyderių, tarp jų – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo bei Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen.
Europos lyderiai pabrėžė, kad bet kokiame susitarime JAV turi atlikti prioritetinį vaidmenį užtikrinant Ukrainos saugumą.
Kyjive ir kitose Europos sostinėse didėja susirūpinimas dėl to, kad Vašingtonas iki šiol nepaaiškino, kaip reaguotų tuo atveju, jei Rusija pažeistų galimą taikos susitarimą ir vėl užpultų Ukrainą.
Pastarųjų dienų įspėjimai yra dar vienas pavyzdys, kaip Europos lyderiai mėgina aktyviau įsitraukti į taikos procesą, kurį JAV veda tiesiogiai bendraudamos su Kremliumi ir Kyjivu, palikdamos Europai ribotą vaidmenį.
Diplomatų teigimu, pokalbio metu E. Macronas teigė, kad Vašingtonui būtina perduoti aiškią žinutę: JAV turi nedviprasmiškai paaiškinti, kaip jos gins Ukrainą, prieš Kyjivui sutinkant su galutinėmis susitarimo sąlygomis.
F. Merzas įspėjo V. Zelenskį, jog artimiausiomis dienomis šis turi būti itin atsargus, pabrėždamas, kad amerikiečiai „žaidžia žaidimus“ tiek su Ukraina, tiek su europiečiais, pranešė vienas iš pokalbyje dalyvavusių diplomatų.
Apie lyderių komentarus anksčiau informavo ir Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.
Kitą dieną po pokalbio V. Zelenskis viešai pakartojo panašius perspėjimus: „Svarbu, kad viskas būtų sąžininga ir skaidru, kad už Ukrainos nugaros nebūtų žaidžiami žaidimai.“
Per pastaruosius pokalbius su amerikiečių pareigūnais Europos atstovai pabrėžė, jog galės pasiūlyti Ukrainai aiškius saugumo įsipareigojimus tik tada, kai bus aišku, kokį vaidmenį JAV ketina atlikti remdamos šiuos planus.
Žiniasklaida: pasibaigė Ukrainos ir JAV derybininkų susitikimas dėl „taikos plano“
Floridoje baigėsi Ukrainos delegacijos susitikimas su JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybininkais dėl „taikos plano“.
Rusija ima intensyviau skleisti naratyvą apie „neišvengiamą Ukrainos pralaimėjimą“
Per ateinantį mėnesį Kremlius skirs nemažai išteklių informacinėms operacijoms prieš Ukrainą, siekdamas įtikinti Ukrainos visuomenę, kad pralaimėjimas yra neišvengiamas, taip pat siekdamas sėti nesantaiką tarp kariuomenės, vyriausybės ir civilių gyventojų.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC).
„Kitą mėnesį Rusija skirs nemažai išteklių kognityvinėms operacijoms prieš Ukrainą“, – rašoma pranešime.
Pasak KDC vadovaujančio Ukrainos gynybos pajėgų pareigūno Andrijaus Kovalenko, pagrindinė rusų žinia bus ta, kad „jie bandys įtikinti Ukrainos visuomenę, jog pralaimėjimas yra neišvengiamas, kad reikia kapituliuoti, taip pat bandys sukelti nesutarimus tarp kariuomenės, valdžios institucijų ir civilių gyventojų“.
Jis pažymėjo, kad tokia kampanija aktyviausiai turėtų būti vykdoma žiemą. Tai bus daroma ir siekiant daryti įtaką diplomatiniam procesui.
„Kampanija vyksta Rusijai nesugebant prasiveržti fronte ir pasiekti kare kokių nors strateginių rezultatų. Bus sunku, bet mes susitvarkysime“, – padarė išvadą A. Kovalenko.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio pradžioje Kremlius greičiausiai sustiprins dezinformacijos kampaniją, susijusią su derybomis dėl galimybių diplomatiniais būdais užbaigti Rusijos karą su Ukraina, daugiausiai pastangų skirdamas tam, kad diskredituotų Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybų procesą.
Ukraina teigia Kryme sunaikinusi Rusijos naikintuvą
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR ketvirtadienį pranešė, kad ankstesnę naktį okupuotame Krymo pusiasalyje sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29.
Pataikyta į lėktuvą Kačios kariniame aerodrome, „Telegram“ kanale pranešė HUR, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame, regis, matyti, kaip į naikintuvą pataiko dronas.
Sovietmečiu sukurtus ir toliau gaminamus naikintuvus MiG-29 Rusija plačiai naudoja kare Ukrainoje, jį tęsia jau daugiau nei trejus su puse metų.
HUR pranešė, kad tą pačią naktį netoli Krymo sostinės Simferopolio buvo sunaikintas radiolokatorius. Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Zelenskis: Ukraina tęsia derybas JAV dėl teisingos taikos
Ukrainos delegacija tęs derybas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad išsamiai išsiaiškintų, kas vyko per Donaldo Trumpo atstovų ir Rusijos susitikimą ir koordinuotų tolesnius veiksmus siekiant teisingos taikos, per vakaro kreipimąsi pareiškė Volodymyras Zelenskis.
„Dabar mūsų užduotis – gauti išsamią informaciją apie tai, kas buvo kalbėta Rusijoje ir kokias kitas dingstis sumastė (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas, kad vilkintų karą ir spaustų Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokiam scenarijui. „Žinoma, mes kuo konstruktyviau bendradarbiausime su visomis savo partnerėmis, kad būtų pasiekta ori taika“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, tikra ir teisinga taika įmanoma tik tuo atveju, jei Ukraina turės tikrą saugumą.
„Tik ori taika užtikrina tikrą saugumą, ir mes puikiai suprantame, kad tam reikia ir toliau reikės mūsų partnerių paramos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad Ukraina aktyviai dirba derindama visus būsimų saugumo garantijų elementus, nauji susitikimai šiais klausimais vyks kitą savaitę.
„Apskritai tęsiamas išsamus darbas dėl visos mums reikalingų saugumo garantijų architektūros. Tai apima karinius, ekonominius ir politinius komponentus“, – sakė jis ir pridūrė, kad kitą savaitę šiais klausimais taip pat vyks nauji tarptautiniai susitikimai.
Anksčiau kontaktus su partnerėmis ir būsimas derybas su amerikiečiais V. Zelenskis aptarė su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.
Ukraina sudavė smūgį Rusijai: atakavo strategiškai svarbius objektus
Ukrainos gynybos pajėgos sudavė taiklų smūgį vienai svarbiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių, kurios produkcija laikoma kritiškai svarbia Rusijos karinei pramonei. Naktį sunaikintas Stavropolio krašte esantis „Nevinnomyssk Azot“ gamyklos cechas. Tuo pat metu Ukrainos dronai surengė atakas ir kituose regionuose, pataikydami į Temriuko jūrų uostą bei Syzranės naftos perdirbimo gamyklą, kuriose kilo gaisrai ir užfiksuoti sprogimai.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pažymima, kad objektas buvo sunaikintas gruodžio 4 d. naktį, siekiant sumažinti priešo puolimo potencialą bei riboti jo pajėgumus vykdyti smūgius, rašo UNIAN.
„Gamykla yra kritiškai svarbi priešo karinio pramoninio komplekso sudedamoji dalis. Jos gamybiniai pajėgumai siekia daugiau nei 1 mln. tonų amoniako ir iki 1,4 mln. tonų amonio nitrato per metus, todėl ji yra vienas pagrindinių komponentų, skirtų sprogmenims ir šaudmenims gaminti, tiekėjų“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas nurodo, kad ši gamykla aprūpina kelias priešo karinio pramoninio komplekso įmones. Be to, objektas atlieka cheminio centro funkcijas karinio techninio aprūpinimo sistemoje.
Atakos metu buvo sunaikintas vienas iš gamybos cechų, objekte kilo gaisras.
Be to, Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida pranešė, kad gruodžio 4-5 d. naktį Ukrainos dronai surengė smūgius Rusijos Temriuko jūrų uostui Krasnodaro krašte ir Syzranės naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.
Pasak Krasnodaro krašto operacijų štabo, Temriuko uostas buvo apgadintas po dronų atakos, kuri vietoje sukėlė gaisrus. Anksčiau vietos gyventojai teigė, kad uostas buvo puolamas ir kad dega degalų bakai.
Regiono valdžia nenurodė, į ką tiksliai pataikyta uoste, tačiau pranešė, jog „Temriuko uosto infrastruktūros elementai buvo apgadinti“. Visas personalas buvo evakuotas, aukų nėra, informavo operacijų štabas.
Temriuko uostas yra svarbus Rusijos objektas Azovo jūroje. Jame veikia naftos eksporto terminalas, priimantis, saugantis ir gabenantis Rusijos naftos produktus. Taip pat čia įsikūręs didelis suskystintų naftos dujų terminalas.
Remiantis Rusijos opozicinės naujienų agentūros „Astra“ išanalizuotais liudininkų vaizdo įrašais, po išpuolio Temriuko uoste degė dujų terminalas.
Tą pačią naktį, „Astra“ teigimu, Syzranės miesto gyventojai Samaros srityje pranešė apie sprogimus vietos naftos perdirbimo gamykloje. Socialiniuose tinkluose jie paskelbė vaizdo įrašus ir nuotraukas, užfiksavusias išpuolio momentus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu fašistas Pucinas apsilankė Indijoje! Grįžtant jam in lagaminą prikraus karvės triedalo.
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
Vakarai kuria naują sankcijų Rusijai strategiją
Europos Sąjunga ir „didžiojo septyneto“ šalys svarsto galimybę radikaliai sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Vietoj nuo 2022 m. pabaigos galiojančio „kainų lubų“ mechanizmo ES ir G7 svarsto visišką draudimą teikti paslaugas, susijusias su naftos gabenimu jūra iš Rusijos, praneša „Reuters“, remdamasi šešiais šaltiniais, susipažinusiais su projektu.
Pasak agentūros pašnekovų, ši idėja turėtų būti įtraukta į naują Europos sankcijų paketą, kuris numatomas 2026 m. pradžioje.
Šiuo metu Vakarų tanklaivių ir draudimo bendrovėms leidžiama aptarnauti Rusijos naftos prekybą, jei barelio kaina yra žemesnė už „lubas“: iš pradžių ji buvo 60 JAV dolerių už barelį, o vėliau ES ir Kanada sumažino ribą iki 47,6 JAV dolerių už barelį. Dėl to apie trečdalis Rusijos naftos gabenama Vakarų tanklaiviais – pirmiausia graikų, taip pat kipriečių ir maltiečių.
Naujos sankcijos padės galą tokiai praktikai. Pasak „Reuters“ šaltinių, Europos pareigūnai nori pirmiausia aptarti šią idėją su G7 atstovais, prieš įtraukdami ją į sankcijų paketą, ir jau užsitikrino Didžiosios Britanijos ir JAV paramą. Tačiau galutinis Donaldo Trumpo administracijos sprendimas priklausys nuo derybų dėl Ukrainos ir taktikos, kurią ji pasirinks, pabrėžia agentūros pašnekovai.
CREA duomenimis, spalio mėnesį 38 % Rusijos eksportuojamos naftos buvo gabenama G7 šalių tanklaiviais. Likusius barelius vežė „šešėlinis laivynas“, kurį Kremlius surinko, kad apeitų Vakarų sankcijas: 44 % naftos teko sankcijų taikymo objektu tapusiems tanklaiviams, o 18 % – į „juoduosius sąrašus“ neįtrauktiems tanklaiviams. CREA apskaičiavo, kad Vakarų tanklaiviai veža dar didesnę dalį Rusijos naftos produktų – 79 %.
Iš viso pasaulinis „šešėlinis laivynas“, kuris be Rusijos aptarnauja sankcijų taikymo objektu esančią naftą iš Irano ir Venesuelos, apima 1423 tanklaivius. Iš jų 921 yra įtraukti į JAV, Didžiosios Britanijos ar ES „juoduosius sąrašus“.