Užsienis

Savaitgalį vykusį rinkimų farsą Kremlius išnaudojo tam, kad nupieštų dar didesnį rusų palaikymą karui ir susitelkimą aplink diktatorių Putiną. Režimo kontroliuojama rinkimų komisija nupiešė Putino partijai beveik 60 proc. palaikymą – didesnį nei ši turėjo prieš žudikišką invaziją į Ukrainą. Tuo metu Ukraina parodė, kaip vakar į Maskoviją leido sparnuotąsias raketas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusija pasienyje su Estija, prie pat Narvos miesto, įvedė apribojimus ir komendanto valandą. Vakarų analitikai svarsto, jog gali būti susiję su būsima rusų mobilizacija. Pasienio postus stiprina ir lenkai, bet kartu laukia gerų žinių iš Vašingtono – Donaldui Trumpui laiminant nuolatinę JAV karių bazę Lenkijoje, aiškėja ir pats karių skaičius, net apie 15 tūkstančių.

Rusijai intensyvinant atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą, artėjant žiemai civiliai gyventojai tampa vis labiau pažeidžiami, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai, išreikšdami baimę, kad gali pasikartoti praėjusios žiemos kančios. Jau kelis mėnesius Rusija ir Ukraina rengia vis intensyvesnius tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat laivus Juodojoje jūroje.

„Gazpromneft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo gamykla sekmadienį visiškai nutraukė naftos žaliavos perdirbimą dėl pagrindiniuose naftos perdirbimo įrenginiuose kilusių gaisrų, kurie kilo po dronų atakos, pranešė „Reuters“, kurią cituoja „The Moscow Times“. Agentūrai tai patvirtino 3 šaltiniai, anot kurių, dėl nukritusių dronų užsidegė abu pirminio naftos perdirbimo įrenginiai, kuriuos turi Maskvos naftos perdirbimo gamykla: „AVT-6“, kurios našumas siekia 21,4 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo nuspręsta panaikinti sankcijas Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, pranešė diplomatai. Diplomatų teigimu, šis Prancūzijos iniciatyva gimęs susitarimas, kuris yra dalis kompromiso, numatančio dar trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų dėl karo Ukrainoje, taps galutiniu, jei per ateinančias valandas jokia šalis nepateiks raštiško prieštaravimo.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas remsis Rusijos parlamento rinkimų balsavimo rezultatais kaip įrodymu, kad rusai gali ištverti ekonominius sunkumus, ir taip sustiprins savo karinius tikslus, kuriais siekiama priversti Ukrainą pasiduoti.

Didieji JAV televizijos transliuotojai, solidarizuodamiesi su CNN, kurio atstovams uždrausta patekti į Baltuosius rūmus, pirmadienį atsisakė rengti bendros televizijos žurnalistų grupės („pool“) reportažus apie prezidentą Donaldą Trumpą. „Visuomenei gyvybiškai svarbu gauti tikslią ir nepriklausomą informaciją apie savo valdžią.

Vengrija siekia, kad JAV netaikytų jai sankcijų už rusiškos žalios naftos pirkimą – tai tampa dvišalių santykių išbandymu po to, kai šių metų balandžio 12 d. Vengrijos parlamento rinkimuose Viktoras Orbanas patyrė triuškinamą pralaimėjimą, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.   Praėjusią savaitę JAV Kongresas priėmė įstatymą, suteikiantį prezidentui Donaldui Trumpui naujus įgaliojimus taikyti muitus Rusijos naftos produktų pirkėjams. Penktadienį D. Trumpas pasirašė šį įstatymą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpa  pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas dirba ties didžiuliu susitarimu dėl trąšų iš Baltarusijos pirkimo. Apie tai Baltųjų rūmų šeimininkas pasisakė Vašingtonui atkūrus dialogą su Minsku, nepaisant šios šalies režimo tebevykdomų represijų savo piliečių atžvilgiu ir paramos Rusijos invazijai Ukrainoje. „Jungtinės Valstijos dirba ties didžiuliu susitarimu, susijusiu su trąšų iš Baltarusijos pirkimu“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Donaldo Trumpo administracijai siekiant toliau daryti spaudimą Teheranui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį perspėjo, kad dėl JAV sankcijų po dviejų dienų Irano oro linijų bendrovėms bus sunku vykdyti veiklą visame pasaulyje.  „Rugsėjo 23 d. visų Irano oro linijų bendrovių veikla visame pasaulyje sustos.

Kremliui palankus Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico supykdė kaimyninę Čekiją apkaltinęs Vakarų politikus darant „viską“, kad būtų sukeltas NATO ir Rusijos karas. Praėjusią savaitę R. Fico suabejojo NATO solidarumu ir tuo papiktino Čekijos prezidentą Petrą Pavelą. Europos lyderiams vis didesnį susirūpinimą kelia visame žemyne vykdomos slaptos operacijos, kurias jie sieja su Rusija, 2022 m. vasarį pradėjusia plataus masto invaziją į Ukrainą.

Dyzelino ir kitų degalų kainos degalinėse pastaruoju metu vis pasiekia naujas aukštumas, nes karai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje ne tik sutrikdė žalios naftos tiekimą, bet ir padarė žalos naftos perdirbimo gamykloms, todėl vis labiau juntamas perdirbimo pajėgumų trūkumas, paaiškina AFP. Kiek žalios naftos šiuo metu trūksta? Prancūzijos pareigūnai neseniai apskaičiavo, kad pasaulinei rinkai kasdien trūksta apie 10 mln. barelių žalios naftos.

Buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko rugsėjo 14 d. išvyko š komandiruotę į Lietuvą, bet į Ukrainą taip ir negrįžo, praneša Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis Generalinio prokuroro biuro pranešimu. Biuras teigė, kad nežino, ar R. Kravčenko prašė prieglobsčio ES šalyse. „Oficiali Ruslano Kravčenko tarnybinės komandiruotės pabaigos data – rugsėjo 18 d. Rugsėjo 21 d. 14:00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kur abu lyderiai dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, naujienų agentūrą AFP informavo su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. Susitikimas numatytas „kuriuo nors metu antradienio popietę“, pirmadienį AFP sakė šaltinis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įstatymas dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai „neprisidės prie pažangos siekiant taikos Ukrainoje“, pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida. „Kalbant apie šio dokumento pasirašymą, tai, be abejo, neprisideda prie mūsų dvišalių santykių atkūrimo. Be to, žinoma, vargu ar tai prisideda prie pažangos siekiant taikos Ukrainoje“, – pareiškė Kremliaus ruporas.

Mačiuliščių aviacijos bazėje Valstybės saugumo komitetas (KGB) sulaikė ne mažiau kaip dešimt esamų ir buvusių karo tarnybos darbuotojų, tarp kurių yra pulkininkų, rašo „Naša Niva“. Leidinio duomenimis, teisėsaugos struktūros juos sieja su opozicine veikla. Kaip tapo žinoma „Naša Niva“, sulaikytieji – buvę D. Zorios tarnybos kolegos ir pažįstami, kuomet šis tarnavo 50-ojoje mišriojoje aviacijos bazėje Mačiuliščiuose. Šiuo metu jie yra KGB tardymo izoliatoriuje.

Irano revoliucinė gvardija pirmadienį perspėjo, kad, „geografiškai, šis karas vis dar gali išsiplėsti“, jos atstovą cituoja „Clash report“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms surengus naujų išpuolių prieš Iraną, smogs naujiems taikiniams ir panaudos naujų ginklų. Praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, Teheranas ir Vašingtonas tebėra atsidūrę aklavietėje, nors, regis, nė viena pusė prie plataus masto karo grįžti nenori.

Palenkės (Lenkija) sienos apsaugos tarnyba atgavo pavogtą automobilį, kurio vertė – 355 tūkst. zlotų (apie 82 tūkst. eurų). Prie prabangios mašinos vairo sėdėjo lietuvis, kurio tapatybė nėra atskleidžiama. Palenkės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai iš Kuznicos užkardos atgavo pavogtą „Audi Q8“, kurio vertė siekia beveik 355 tūkst. zlotų (apie 82 tūkst.

Trys JAV žiniasklaidos priemonės – CNN, MS NOW ir „Politico“, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė patekti į Baltuosius rūmus, – pirmadienį pateikia ieškinį siekdamos apginti JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa garantuojamas teises, pranešė CNN. Skubos tvarka pateiktą prašymą turėtų nagrinėti Kolumbijos apygardos federalinio teismo teisėjas, o teismo posėdžiai ir administracijos teisiniai argumentai gali būti išklausyti jau šią savaitę.

Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai, tikrindami vaikus į mokyklas vežančius autobusus, nustatė daugybę rimtų pažeidimų, skelbia „Onet“. Naujojo Targo apskrityje buvo patikrintas pradinės mokyklos mokinius vežantis autobusas, kuriame nustatyta daugybė techninių gedimų.  Ypač pavojingas buvo neveikiantis stovėjimo stabdys, dėl kurio nebuvo galima užtikrinti, kad autobusas nepajudės vaikams įlipant ir išlipant, praneša Lenkijos vyriausioji kelių transporto inspekcija.

Europos Sąjungos (ES) vardu veikianti Airijos duomenų apsaugos priežiūros institucija pirmadienį pranešė skyrusi bendrovei „Google“ 403 mln. eurų baudą už pažeidimus tvarkant naudotojų buvimo vietos duomenis. Technologijų milžinė nuo 2018 m. gegužės iki 2020 m. vasario pažeidė ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), pareiškime nurodė Airijos duomenų apsaugos komisija (DPC), atsakinga už Bendrijos taisyklių taikymą šioje srityje.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos AfD pagrindinis kandidatas šiaurės rytinėje žemėje pirmadienį pareiškė, kad po didelių Krikščionių demokratų partijos (CDU) nuostolių dvejuose regioniniuose rinkimuose kancleris Friedrichas Merzas iki metų pabaigos neteks valdžios. „Kancleris tikrai neišsilaikys iki metų pabaigos“, – prognozavo Leifas Erikas Holmas, sekmadienį Meklenburgo-Pomeranijos rinkimuose atvedęs AfD į pirmąją vietą – partija surinko 38 proc. balsų.

Dėl oro eismo valdymo sutrikimo vėluoja skrydžiai Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir šiaurinėje Anglijos dalyje, pranešė Jungtinės Karalystės oro navigacijos paslaugų bendrovė NATS. Bendrovė pabrėžė, kad pirmadienio sutrikimas nesusijęs su anksčiau šį mėnesį NATS kilusia programinės įrangos problema, dėl kurios tuomet teko atšaukti daugiau kaip 2 tūkst. skrydžių.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ 450 vietų Valstybės Dūmoje iškovojo rekordinį skaičių – 355 mandatus, pirmadienį skelbdama preliminarius rezultatus pranešė rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova.

NATO parengė 4 tūkst. puslapių planus rytinio flango gynybai galimos eskalacijos atveju, savaitgalį spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio Kopenhagoje pranešė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie galimą žemo intensyvumo provokaciją ir papildomų pajėgų bei pajėgumų dislokavimą rytiniame NATO flange, G. C. Dragone teigė, kad tai yra vienas iš daugelio Aljanso planų.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse. Vadovo Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ laimėjo tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.

Pirmadienio rytą netoli Gdansko esančiame Pščulkų miestelyje įvyko tragiška geležinkelio avarija – traukinys partrenkė ant bėgių buvusį žmogų. Deja, nepaisant greitos gelbėjimo tarnybų reakcijos, jo išgelbėti nepavyko. Ugniagesiai praneša, kad žuvo vaikas. Gdansko policijos pareigūnai pranešimą apie nelaimę gavo apie 8 val. ryto. Atvykę į įvykio vietą jie patvirtino, kad ant geležinkelio bėgių buvęs žmogus žuvo vietoje. Jo amžius kol kas oficialiai nenustatytas.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus visose rinkimų apylinkėse, Rusijos vadovo remiamas Ramzanas Kadyrovas Čečėnijos vadovo rinkimuose surinko 99,85 proc. balsų, pirmadienį pranešė Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“. Rusijos duomenimis, šis R. Kadyrovo rezultatas – naujas jo asmeninis rekordas: 2016 m. jis surinko 94,8 proc., o 2021 m. – 99,7 proc. balsų.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač Zaporižiai, buvo „žiaurus, tyčinis išpuolis“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį rytą socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jis taip pat perspėjo: „Rusija nemažina eskalacijos ir siunčia daugybę signalų, kad yra pasirengusi išplėsti karą.

Ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., netoli Singapūro krantų, susidarius sudėtingai laivybos situacijai, krovininis laivas susidūrė su Kinijos žvejybiniu laivu. Mažesniam laivui, regis, per stebuklą pavyko išvengti rimtesnių pasekmių. Ketvirtadienį laivas „First Margaux“ išplaukė iš judrios inkaravietės rytinėje Singapūro pusėje ir pasuko į vakarus, rodo bendrovės „Pole Star Global“ pateikti automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenys.

Ne tokios pramogos tikėjosi pirmosios Miunchene vykstančio „Oktoberfest“ dienos dalyviai. Šeštadienio vakarą sugedus atrakcionui „Predator“, keleiviai maždaug penkias minutes išbuvo pakibę žemyn galva, rašo „Onet“. Šeštadienio vakarą po pasivažinėjimo atrakcionu jauni žmonės skundėsi lengvu galvos svaigimu ir kraujotakos sutrikimais, pranešė greitosios medicinos pagalbos tarnybos „Aicher Ambulanz“ gelbėtojai, apibendrindami festivalio atidarymo dieną įvykusį incidentą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų ribojamas užsieniečių mokinių skaičius vienoje klasėje ir uždrausta mokyklose dėvėti burkas bei nikabus. Apie tai ji pareiškė sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, skelbia „Reuters“. Pasak G. Meloni, atitinkamą įstatymo projektą artimiausiu metu planuojama pristatyti Ministrų Tarybos posėdyje.

Portalas „Land“ aprašė septynias taisykles, dėl kurių Švedijos grybautojai iš miško grįžta pilnais krepšiais. Svarbiausia – užuot ieškojus grybų, pirmiausia reikėtų ieškoti konkrečių medžių. Sėkmingas grybavimas nepriklauso vien nuo atsitiktinumo. Patyrę grybautojai puikiai žino, kur ieškoti konkrečių grybų rūšių. Net 64 proc. apklaustųjų pripažįsta turintys savo patikrintas grybavimo vietas, į kurias sugrįžta kasmet.

Rugsėjo 21-osios rytą Baškirijos sostinę Ufą atakavo bepiločiai orlaiviai. Pirminiais duomenimis, smūgis galėjo būti suduotas bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo infrastruktūrai. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Okupacijos tyrimų centro vadovo Petro Andriuščenkos įrašu socialiniame tinkle „Telegram“. Pirmieji pranešimai apie ataką prieš Ufą pasirodė rugsėjo 21-osios rytą.

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad radarų stebėjimo sistema netoli šalies sienos užfiksavo oro taikinį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pirmadienį, rugsėjo 21 d., Nacionalinės gynybos ministerijos radarų stebėjimo sistema užfiksavo oro taikinį, praskridusį už 12 kilometrų į šiaurę nuo Kilijos, netoli šalies sienos.

Lenkiją užgriūva staigus orų pokytis – po šiltesnių dienų temperatūra smarkiai kris, šalį merks liūtys, griaudės perkūnija, o vėjo gūsiai sieks 65 km/val. Kai kur termometrai rodys vos 10 laipsnių šilumos, naktį atvės iki 5 laipsnių, o Tatruose iškris ir sniegas. „Onet“ praneša, kad kai kuriose Lenkijos vietovėse net ir vidury dienos temperatūra neviršys 10 laipsnių šilumos, be to, visoje šalyje gali lyti ir pūsti gūsingas vėjas. Neatmetama ir perkūnijos tikimybė.

Pirmadienio rytą Lenkijos Ščecino ir aplinkinių vietovių gyventojai turi pasiruošti dideliems eismo sutrikimams. Juos sukels išminuotojų operacija, kurios metu bus iškelta netoli Kyjivo transporto mazgo aptikta 250 kg sverianti Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba. Tarnybos ragina gyventojus būti atsargius ir naudotis numatytais apvažiavimo maršrutais. Pirmadienį, rugsėjo 21 d., apie 10 val.

Europos žvalgybos pareigūnai neatmeta galimybės, kad Rusija artimiausiu metu gali išbandyti NATO atsparumą – vieno jų teigimu, potenciali ataka gali įvykti „po kelių mėnesių, o ne metų“, skelbia „The Guardian“. Nerimas išaugo po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad, žvalgybos vertinimu, Rusija artimiausiais mėnesiais gali panaudoti dronus ar raketas prieš NATO teritoriją, siekdama įrodyti, jog „5-asis straipsnis yra veikiau teorinis, o ne praktinis“. ...

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo rinkimus Meklenburgo-Pomeranijos žemėje – tai jau antroji jos pergalė žemių rinkimuose vos per dvi savaites. Tuo pat metu Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo konservatyvioji partija, pirminiais duomenimis, pasiekė prasčiausią rezultatą per 81 metų istoriją. F. Merzo Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi vos 4,9 proc. balsų, į šios šiaurės rytinės žemės parlamentą nepateko.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė tiesiogiai įspėjęs Rusijos atstovus apie galimą atsaką agresijos atveju. Pasak jo, kalbėdamasis su rusais jis pabrėžė, kad NATO turi daugiau kovinių lėktuvų ir Aljansas atsakys tiek gynybiniais, tiek puolamaisiais veiksmais, rašo „RBC-Ukraina“. „Sakiau rusams – taip pat siekdamas juos atgrasyti – kad būtų atsargūs, nes mes turime daugiau kovinių lėktuvų nei jūs.

Per rekordinę dronų ataką prieš Maskvą rugsėjo 20 dieną Rusijos valdžia sąmoningai neįspėjo gyventojų apie pavojų – nei sirenomis, nei SMS pranešimais. Analitikų vertinimu, priežastis – nenoras sutrukdyti rinkėjų aktyvumui per Valstybės Dūmos rinkimus. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis Karo studijų instituto (ISW) ataskaita.

Korėjos demilitarizuotoje zonoje (DMZ), kaip įtariama, sprogus minai, buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų Pietų Korėjos kariai, pirmadienį pranešė Pietų Korėjos televizija „Yonhap TV“. DMZ, dalijanti Korėjos pusiasalį nuo tada, kai 1950–1953 m. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, yra viena labiausiai užminuotų vietų pasaulyje.

Sekmadienį į vieną iš Ostino (Teksasas) ligoninių buvo skubiai pristatytas Venesuelos pilietis, kurį pašovė JAV imigracijos tarnybos agentas, pranešė vietos pareigūnai, išreiškę pasipiktinimą ir pareikalavę ištirti incidentą. Pareigūnų teigimu, per gaudynes pėsčiomis vyrui buvo šauta į liemenį. Jo būklė stabili, bet sunki. Pareigūnai pabrėžė, kad informacija apie incidentą kol kas yra labai preliminari.

Rusija planuoja smarkiai padidinti anglies pluošto – pagrindinės medžiagos, naudojamos dronų kamikadzių  korpusams gaminti – gamybą. Dėl to Kremlius kasmet galės pagaminti papildomai dešimtis tūkstančių smogiamųjų bepiločių orlaivių. Apie tai rašo „Politico“ , remdamasis leidinio gautais gamyklos „Alabuga-Volokno“ plėtros planais.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo naftos perdirbimo pramonės kontrolę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nutrauks šiuos smūgius, jeigu Kremlius imsis žingsnių, kuriais būtų siekiama deeskalavimo, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi pareiškimu, kurį paskelbė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pokalbio telefonu su JAV lyderiu Donaldu Trumpu metu sutarė su juo susitikti Niujorke. Planuojamas susitikimas rengiamas Vašingtonui raginant Maskvą ir Kyjivą pradėti naujas tiesiogines taikos derybas. JAV vadovaujamos pastangos užbaigti ketverius su puse metų trunkantį plataus masto karą pastaraisiais mėnesiais įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į konfliktą su Iranu.

Griežtai kontroliuojamus Rusijos parlamento „rinkimus“ laimėjo Kremliaus remiama partija „Vieningoji Rusija“ – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtais preliminariais duomenimis, ji surinko 49,4 proc. balsų. Pirminiais Rusijos duomenimis, Komunistų partija surinko 14,2 proc., ultranacionalistinė LDPR – 10,7 proc., o palyginti nauja partija „Naujieji žmonės“ – 9,7 proc. balsų. „Teisingoji Rusija“ surinko 6,6 proc. balsų, tad visos keturios partijos turėtų vėl patekti į Valstybės Dūmą.

PIN kodas (asmeninis identifikavimo numeris) – pagrindinė mokėjimo kortelių apsaugos priemonė. Dažniausiai jį sudaro keturi skaitmenys, tad teoriškai galimų kombinacijų yra net 10 tūkst. Jei vartotojai jas rinktųsi atsitiktinai, atspėti kodą būtų labai sunku. Tačiau praktikoje daugelis žmonių renkasi lengvai nuspėjamas skaičių sekas, todėl potencialiems sukčiams užduotis gerokai palengvėja. Tyrimas, atliktas išanalizavus 3,4 mln.

Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, kaip rodo sekmadienį pasibaigus balsavimui paskelbta valstybinė balsavusiųjų apklausa, turėtų laimėti griežtai kontroliuojamus šalies parlamento rinkimus. Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa parodė, kad „Vieningoji Rusija“ renka 49,4 proc. balsų – maždaug tiek pat, kiek ir per ankstesnius rinkimus 2021 metais. Komunistų partija ir nacionalistinė LDPR gavo atitinkamai 14,2 ir 10,7 proc. balsų.