Sėkmingas grybavimas nepriklauso vien nuo atsitiktinumo. Patyrę grybautojai puikiai žino, kur ieškoti konkrečių grybų rūšių.
Net 64 proc. apklaustųjų pripažįsta turintys savo patikrintas grybavimo vietas, į kurias sugrįžta kasmet.
7 taisyklės, dėl kurių švedai iš miško grįžta pilnais krepšiais
Svarbiausias Švedijos miškologo patarimas – prieš pradėdami naršyti miško paklotę, atidžiai apsidairykite, kokie medžiai auga aplink.
Daugelis vertinamų grybų rūšių gyvena simbiozėje su konkrečiomis medžių rūšimis. Lepšiai auga tik po beržais, piengrybių ieškokite po pušimis, o voveraičių galima aptikti tiek po ąžuolais, beržais, tiek po pušimis.
Antra, patyręs grybautojas visada atkreipia dėmesį į tai, kokiu dirvožemiu vaikšto. Ar tai rūgštus dirvožemis po spygliuočiais, o gal šarmingesnis po lapuočiais medžiais? Būtent dirvožemio sąlygos lemia, kokių rūšių grybai augs konkrečioje vietoje.
Eglynuose ir pušynuose dirvožemis paprastai būna rūgštesnis, o tai ideali aplinka daugeliui mikorizinių grybų – baravykams ar piengrybiams.
Tuo tarpu po uosiais ar klevais dirvožemio pH yra aukštesnis, todėl ten palankesnės sąlygos augti kitoms grybų rūšims.
Trečia, skirtingos grybų rūšys turi savus augimo laikotarpius, kurie priklauso nuo oro sąlygų ir konkretaus miško ypatumų.
Švedijos tyrimai aiškiai rodo, kad būtent patirtis ir stebėjimas yra sėkmingo grybavimo pagrindas.
Neužtenka tiesiog nueiti į mišką iškart po lietaus. Reikia žinoti, ar tuo metu sąlygos palankios būtent tiems grybams, kurių ieškote.
Ketvirta, paplitęs įsitikinimas, kad gerą grybingą mišką galima atpažinti iš kvapo. Tačiau Švedijos mikologas į šį metodą žiūri skeptiškai.
„Šunys iš tiesų geba užuosti grybus, tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, kad tai gali padaryti ir žmonės“, – pabrėžia Švedijos mikologas Mikaelis Krikorevas.
Kur kas daugiau nei uoslė mums gali pasakyti tai, ką matome aplink save.
Penkta, voveraitės dažnai slepiasi tarp lapų ir spyglių. M. Krikorevas pataria įpratinti akis ieškoti matinio, abrikosus primenančio geltonos spalvos atspalvio, būdingo šiems grybams.
„Neieškokite ryškios, blizgančios geltonos spalvos. Sutelkite dėmesį į švelnesnį, abrikosus primenantį atspalvį“, – aiškina specialistas.
Šis triukas ypač pasiteisina spygliuočių miškuose, kur dėmesio neblaško geltoni lapai.
Šešta, džiaugsmas po pirmojo lietaus suprantamas, tačiau švedai į tai žiūri kiek atsargiau. Nuo lietaus iki grybų pasirodymo turi praeiti šiek tiek laiko.
„Patikrinkite, kur lijo prieš dvi savaites. Būtent ten verta ieškoti grybų“, – pataria M. Krikorevas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į meteorologinių kritulių duomenų naudą. Švedijos grybautojai analizuoja drėgmės lygį ir specifinius atskirų grybų rūšių poreikius.
Toks mokslinis požiūris duoda apčiuopiamų rezultatų.
Galiausiai, dalijimasis patirtimi – vienas iš sėkmingo grybavimo raktų. Ekspertas pataria stebėti, kur kitiems pavyko rasti grybų, ir dalytis informacija apie savo radinius.
„Jei matote, kad kas nors tam tikroje vietovėje rado grybų, tai jau yra vertinga užuomina“, – žurnalui „Land“ sakė ekspertas.
Vis svarbesnį vaidmenį atlieka internetinės grybautojų bendruomenės, kuriose galima nuolat stebėti pranešimus apie sėkmingą grybavimą.
Vis dėlto M. Krikorevas pabrėžia, kad grybų sezonas gali labai greitai keistis – vieta, kuri šiandien yra tikras grybų rojus, rytoj gali būti visiškai tuščia.
Todėl svarbiausia remtis konkrečiame regione sukaupta patirtimi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
