Užsienis

Prieš pat 6 val. ryto Lenkijos Vyriausybės saugumo centras išsiuntė perspėjimą. „DĖMESIO! Rusijos oro ataka Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje veikia Lenkijos karinės oro pajėgos“, – rašoma pranešime. Vyriausybės saugumo centro (RCB) perspėjimas buvo išsiųstas Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojams. Rusija naktį vėl atakavo Ukrainą. Dėl šios priežasties prieš pat 6 val. ryto Lenkijos Vyriausybės saugumo centras išplatino perspėjimą.

Europos Komisijos atstovė Arianna Podesta pareiškė, kad Rusijos piliečiai gali nuversti Vladimiro Putino režimą, taip užbaigdami karą prieš Ukrainą ir pakeisdami padėtį savo šalyje, rašo „The Moscow Times“. „Nuo pačių Rusijos piliečių priklauso, ar jie turės šį karą palaikančią vyriausybę, ar ne. Todėl, jei Rusijos piliečiai patiria šio karo padarinius, jie turi galimybę imtis veiksmų prieš jį savo šalies viduje“, – sakė A. Podesta.

Niujorke, kur į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją susirinko pasaulio lyderiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Rusijos žurnalisto klausimo, kada ketina atvykti į Maskvą. Ukrainos vadovas į klausimą atsakė trumpai ir nevengdamas keiksmažodžių. „Ant raketos, b***“, – taip V. Zelenskis atsakė įkyriam Rusijos žurnalistui, kuris kamantinėjo, kada jis atvyks į Maskvą. Tiesa, vėliau „Ateo Breaking“ paskelbė kitą versiją.

Vietos gyventojas naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė, kad naktį per antskrydį buvo smogta pietiniam Afganistano Kandaharo miestui, kuriame įsikūręs Talibano vyriausybės aukščiausiasis lyderis. Pakistano informacijos ministras pareiškė, kad šalies pajėgos smogė 10 taikinių Afganistane, tačiau tikslios vietos nenurodė.

NATO yra pasirengusi galimoms Rusijos kibernetinėms atakoms ir kitoms hibridinio karo formoms, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius, ragindamas didinti paramą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį teigė, kad Rusija nesustos, jei jai pavyks užimti Donbasą. „Po to Putinas dar kartą aiškiai parodys pasauliui, kad jam neužtenka net mūsų Donbaso. Jis nori daugiau mūsų miestų – Odesos ir Charkivo, Dnipro ir kitų. Kažkas Kremliuje net paskelbė vaizdą su užrašu „Kyjivo link“, – sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį per diskusijas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą: „Sergejau, pasakyk savo viršininkui, kad jau užtenka“, rašo „TVP Info“. „Rusijos Federacijos atstovams noriu pasakyti: jau daugiau nei 12 metų bandote užkariauti Donbasą, o Kyjivą – daugiau nei ketverius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė kalbą pasaulio lyderiams Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, praneša „Sky News“. Antradienį Niujorke jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris vėliau sakė, kad jų derybos buvo labai produktyvios. Tačiau vėliau Vašingtonas surengė atskiras derybas su Rusija ir patvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo pakviestas į vėliau šiais metais vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.

Ukraina yra pasirengusi ugnies nutraukimui, tačiau Rusija toliau trukdo taikos procesui ir kelia grėsmę visam pasauliui, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. A. Sybiha pabrėžė, kad Rusijos karas turi pasekmių, kurios pranoksta Ukrainos ribas, įskaitant grėsmę pasauliniam maisto saugumui, kurią kelia Maskvos pastangos sutrikdyti Ukrainos grūdų eksportą.

Europoje – vienu amerikiečių F-16 naikintuvu mažiau. Po pratybų jis sudužo Vakarų Vokietijoje, besileisdamas į karinę oro bazę. Ekspertai aiškinasi priežastis, kodėl incidentas įvyko oro bazėje, kurioje dislokuota visa amerikiečių naikintuvų eskadrilė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tarnybų sujudimas ir sirenų kauksmas – Špangdahomo karinėje oro bazėje Vakarų Vokietijoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali išplisti į kitas šalis hibridinių atakų ar diversijų pavidalu ar net dėl kokio nors nesusipratimo, galinčio išprovokuoti tiesioginius karo veiksmus.

Maskva nestabdys daugiau nei ketverius metus besitęsiančio karo su Ukraina, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes nesirengiame stabdyti savo specialiosios karinės operacijos“, – sakė S. Lavrovas.

Argentinos prezidentas Javieras Milei trečiadienį savo kalboje Jungtinėse Tautose (JT) griežtai užsipuolė šią organizaciją, pavadindamas ją „nenaudinga“ ir pilna „arogantiškų parazitų“. Aštriais pareiškimais garsėjantis J. Milei, vienas artimiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų Lotynų Amerikoje, ne kartą naudojosi JT tribūna kritikuodamas pasaulinį valdymą ir jo „woke“ (progresyviąją) darbotvarkę.

Dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą Ukraina priversta ieškoti alternatyvių maršrutų žemės ūkio produkcijos eksportui, o vienu iš jų galėtų tapti Baltijos šalių uostai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie šių metų tendencijas, susijusias su nuožmiais mūšiais karo lauke. Anot jo, frontas praktiškai įšaldytas, reikšmingos pažangos nėra, o Rusijos okupantai patiria milžiniškus nuostolius. Tačiau problema ta, kad karo iniciatoriui, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, didelė žmonių gyvybių kaina nėra veiksnys, kuris priverstų nutraukti karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai Vašingtonas stengiasi pasiekti susitarimą, kuris užbaigtų Rusijos invaziją į Ukrainą, o D. Trumpas tvirtina, kad dirba su abiem pusėmis, siekdamas sustabdyti karą.

Įkalinta Rusijos teatro režisierė Jevgenija Berkovič, kritikavusi Maskvos karą prieš Ukrainą ir atliekanti beveik šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, buvo uždaryta į bausmės izoliatorių ir dabar sveria vos 42 kilogramus, trečiadienį AFP pranešė jos advokatė. 41-erių J. Berkovič rašė antikarines eiles ir 2024 m. buvo įkalinta dėl kaltinimų terorizmu. Ji laikoma 3-iojoje pataisos kolonijoje Kostromos srityje, į šiaurės rytus nuo Maskvos.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas, kad šalis neturi laisvų kalio trąšų, kurias galėtų tiekti Jungtinėms Valstijoms, nereiškia, jog Minskas atsisako galimo susitarimo su Vašingtonu. Veikiau šiuo neapibrėžtumu siekiama pasinaudoti kaip derybiniu svertu būsimose derybose. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Jaroslavas Čornohoras.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakant kalbą Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui, JAV delegacija paliko posėdį. „Vakar [Donaldas] Trumpas mus pavadino teroristais. Mes patys esame terorizmo aukos“ , – kalbėjo Irano prezidentas. „Mes tik ginamės, mes nesame teroristai“, – pridėjo jis, JAV delegacijai paliekant salę.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo Europos Komisijos (EK) skubiai skirti 500 mln. eurų jų dronų gynybos pajėgumams stiprinti, praneša estų leidinys „Postimees“, remdamasis Suomijos laikraščiu „Iltalehti“. Šį laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas.

Latvijos parlamentui teikiami keli įstatymo projektai, kuriais siekiama sumažinti degalų kainas šalyje. Kaip pranešė Saeimos spaudos tarnyba, tokį sprendimą trečiadienį priėmė parlamento Biudžeto ir finansų (mokesčių) komitetas.

Irano parlamento narys pareiškė manantis, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatų kuluaruose Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Manau, kad abiejų prezidentų susitikimas įvyks“, – trečiadienį paskelbtame interviu Irano naujienų portalui „Didban“ sakė Ahmadas Bakhshayeshas Ardestani. M. Pezeshkianas vėliau trečiadienį turėtų kreiptis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje vyksta kasmetiniai bendrieji debatai.

Trečiadienį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasisakė apie Valstybės Dūmos „rinkimų“ rezultatus ir pareiškė, kad Ukraina „bandė sutrukdyti balsavimą“, tačiau eilės prie balsavimo punktų įrodė, kad „rusų neįmanoma įbauginti“, rašo „Agentstvo“. V. Putinas pateikė eiles prie rinkimų punktų kaip valdžios palaikymo įrodymą. Nors, kaip pažymi „Agentstvo“, iš tiesų eilėse iš pradžių stovėjo valstybės tarnautojai, o vėliau – valdžios oponentai.

Niujorke susitikę Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas už uždarų durų praleido beveik 40 minučių. Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad stabdys smūgius Rusijos energetikai, jei tą patį darys ir Rusija. Amerikos prezidentas pareiškė tikintis, kad Kyjivas ir Maskva susitars. Tačiau kol kas Vladimiro Putino armija surengė mirtiną dronų ataką Kyjive. V. Putino atstovas pareiškė, kad nėra jokių priežasčių atnaujinti taikos derybas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Trečiadienį priešpiet Rusijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnis Mi-8 trumpam pažeidė Lenkijos oro erdvę, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Sraigtasparnis skrido iš Kaliningrado srities, rašo „RMF24“. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė trečiadienį pranešė, kad „rugsėjo 23 d. 11.08 val.

Rytų Lenkijoje du prekiniai traukiniai antradienio vakarą atsitrenkė į ant geležinkelio bėgių gulėjusius betoninius blokus, tačiau pareigūnai diversijos tikimybę atmeta, nors šalyje galioja padidinta parengtis dėl galimų Rusijos grėsmių. Apie tai rašo portalas „TVP World“. „Nė vienas traukinys nenuriedėjo nuo bėgių, nė vienas mašinistas nenukentėjo“, – nurodė policija. Pareigūnai vėliau pranešė, kad traukiniai nevežė jokių pavojingų medžiagų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jei bus pasiektas konkretus susitarimas dėl oficialių derybų surengimo. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraina“. „Putinas ir toliau yra pasirengęs naujam susitikimui su Trumpu“, – pareiškė D. Peskovas. Tačiau jis taip pat pripažino, kad kol kas šiuo klausimu nėra jokių konkrečių susitarimų.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimas Niujorke, kur vyksta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija, buvo įtemptas. Apie tai, remdamasi informuotu šaltiniu, praneša „Bloomberg“. Agentūros šaltinis pažymėjo, kad per susitikimą Niujorke V. Zelenskis ir U. von der Leyen aptarė tolesnę finansinę ir gynybinę paramą Ukrainai. Pasak jo, susitikimas vyko įtemptoje atmosferoje.

Aplinkos apsaugos aktyvistai užkopė ant Vokietiją valdančios konservatyvios partijos būstinės, reikalaudami griežtesnės pozicijos prieš kraštutinius dešiniuosius ir protestuodami prieš kanclerio Friedricho Merzo klimato politiką.

Europos Sąjungai (ES) išbraukus du Rusijos milijardierius iš savo sankcijų sąrašo, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį suteikė malonę prancūzui Martinui Ryanui, kuris nuo 2023 m. buvo kalinamas dėl kaltinimų šnipinėjimu. I. Alijevas iš viso suteikė malonę 20 žmonių, atsižvelgęs į jų „asmenybes, sveikatos būklę, šeimines aplinkybes“ ir kitas priežastis, skelbiama jo interneto svetainėje.

Trečiadienį paskelbtame interviu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvijos žvalgyba nenustatė pasirengimo surengti karinę operaciją prieš NATO ar Baltijos šalis, nes šiuo metu Rusija daugiausia dėmesio skiria karui Ukrainoje. Tačiau žvalgybos vertinimai rodo, jog Rusijos hibridinė veikla gali toliau stiprėti, pridūrė jis.

Lenkija padėtų Lietuvai evakuoti civilius gyventojus, jei Baltijos šalį užpultų Rusija, antradienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras. Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas tai pareiškė lankydamasis Dorohusko–Jagodino pasienio kontrolės punkte prie sienos su Ukraina, po neseniai šiame regione surengtų Rusijos dronų atakų, rašo „TVP World“. Jis priminė Lenkijos patirtį priimant 3 mln. ukrainiečių pabėgėlių po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Izraelis antradienį atsikirto Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje kritikavusiam Izraelio veiksmus Vakarų Krante. Didžiausiame kasmetiniame JT diplomatiniame renginyje pasakytoje kalboje – paskutinėje einant prezidento pareigas – E. Macronas apgailestavo dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože, iš kur „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną surengė kruviniausią išpuolį prieš Izraelį, taip pat kritikavo Izraelio veiksmus Vakarų Krante.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja mano, kad kovodama su Rusijos agresija Ukraina visame pasaulyje sugriovė „visagalės“ Rusijos įvaizdį. Tai ji pareiškė naujienų agentūrai „Ukrinform“ Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke. Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, ukrainiečiai pakeitė savo požiūrį į Baltarusiją ir supranta skirtumą tarp Aliaksandro Lukašenkos režimo ir Baltarusijos žmonių.

Niujorke antradienį įvyko neeilinis Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ir jo kolegos iš Baltarusijos Maksimo Ryženkovo susitikimas. Abiejų kaimynių santykiai ypač įtempti tapo po to, kai Baltarusija 2021 metais nusprendė atsakyti į ES sankcijas Minskui darydama migracinį spaudimą Europos Sąjungai. Tuo tikslu Baltarusija pakvietė į šalį tūkstančius migrantų, žadėdama jiems neva lengvą galimybę patekti į ES per Lenkijos ir Lietuvos sienas.

Dviejų Rusijos oligarchų išbraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašo dėl politinių priežasčių ir be teisinio pagrindo sukuria pavojingą precedentą, o Latvija tam nepritaria, naujienų agentūrai LETA pabrėžė latvių užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Komentuodama ES sprendimą iš sankcijų sąrašo išbraukti Rusijos oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, užsienio reikalų ministrė sakė, kad, viena vertus, ES individualios sankcijos daugiau nei 2,6 tūkst.

Lenkijoje artimiausius tris mėnesius suėmime praleis 34 metų moteris, kuri praėjusią savaitę sukėlė pavojingą eismo įvykį greitkelyje S17, netoli Otwocko, Mazovijos vaivadijoje. „Škoda“ vairavusi moteris iš pradžių rėžėsi į BMW, o vėliau atsitrenkė į apsauginius kelio atitvarus. Savo kelionę ji baigė už 400 metrų – važiuodama trimis ratais. Paaiškėjo, kad moteris buvo visiškai girta.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sulaukė dėmesio dėl salėje sėdėjusių pasaulio lyderių reakcijų. Socialiniuose tinkluose išplito fotografija, kurioje užfiksuotas užsimerkęs ir ranka už veido susiėmęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Socialiniame tinkle „Threads“ pasidalytoje fotografijoje matyti Lietuvos prezidentas G. Nausėda, kuris sėdi užsimerkęs, viena ranka susiėmęs už veido.

Rusijos kariuomenė puolė su Antigvos ir Barbudos vėliava plaukusį krovininį laivą, žuvo jo kapitonas – Ukrainos pilietis, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos jūrų uostų administracija. „Naktį į rugsėjo 23-ąją rusai Juodojoje jūroje smogė su Antigvos ir Barbudos vėliava plaukusiam krovininiam laivui. Ataka sukėlė gaisrą“, – sakoma pranešime. Laivo kapitonas žuvo Ukrainos jūrų uostų administracijos duomenimis, laivo kapitonas, Ukrainos pilietis, žuvo.

Dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą Lenkijos kariuomenė trečiadienio rytą pranešė pakėlusi naikintuvus. „Antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė parengties būseną“, – pranešime nurodė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. Liublino vaivadijos gyventojams buvo išsiųstas Vyriausybinio saugumo centro (RCB) perspėjimas. Karinės aviacijos operacija baigėsi prieš 8 val.

Norvegijoje įvyko skaudi tragedija – kalnuose žuvo 30-metė elitinė kalnų bėgikė Ida Amelie Robsahm. Nuo skardžio kelias dešimtis metrų nukritusią sportininkę gelbėtojai sraigtasparniu nugabeno į ligoninę, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko. 30-metė Ida Amelie Robsahm žuvo bandydama pasiekti Romsdalsegeno kalnagūbrio, laikomo viena pavojingiausių Norvegijos kalnų vietovių, viršūnę. Aukščiausias kalnagūbrio taškas siekia 1329 metrus virš jūros lygio.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tampa „vis labiau nesiskaitantis, pavojingas ir linkęs rizikuoti“, antradienį pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir siekiant suskaldyti Vakarų sąjungininkus. Aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris su naujienų agentūra AP kalbėjosi Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojų nebus. Todėl, jo nuomone, būtų logiška šį karą užbaigti, o galiausiai jis ir baigsis taikos susitarimu. Pokalbio metu M. Rubio pažymėjo, kad šiuo metu taikos susitarimo nėra, tačiau jį sudaryti būtų visiškai logiška.

Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį iš atnaujinto Rusijos sankcijų sąrašo išbraukė oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, o šį Briuselio žingsnį Ukraina pasmerkė kaip gėdingą. Susitarimas pratęsti sankcijas maždaug 3 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, buvo pasiektas prieš pat antradienį sueinant terminui, kai Prancūzijos pastangoms užtikrinti šias išimtis prieštaravusi Latvija sutiko atsisakyti savo veto, pranešė diplomatai.

Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano atstovai Jungtinėse Tautose surengė „labai geras“ derybas, trečiadienį smuko naftos kainos. Tarptautinės rinkos etalonas – „Brent“ rūšies nafta ir jos atitikmuo JAV – „West Texas Intermediate“ – per ankstyvą prekybą Azijoje atpigo atitinkamai iki 98,91 ir 89,93 JAV dolerio už barelį, atsidurdamos gerokai žemiau simbolinės 100 JAV dolerių ribos, kurią nuo vasarį prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose ne kartą buvo viršijusios.

Lenkijos naikintuvai antradienį maždaug už 40 kilometrų nuo šalies Baltijos jūros pakrantės perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20, pranešė gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. „Rusija nuolat išbando NATO rytinį flangą. Šiandien – ir vėl virš Baltijos jūros“, – antradienio vakarą socialiniame tinkle X parašė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Mūsų naikintuvai maždaug už 40 kilometrų nuo Lenkijos pakrantės perėmė Rusijos Il-20“, – nurodė jis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke teigė mananti, kad egzistuoja reali Rusijos provokacijų prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos suintensyvėjimo grėsmė. „Žinoma, tokia galimybė yra reali.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas trečiadienį išvyksta į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu susitiks su Steve'u Witkoffu, Jaredu Kushneriu ir kitais Trumpo administracijos atstovais, praneša naujienų agentūra „Reuters“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, patvirtino, kad jis tam pasiruošęs. „Esu pasirengęs. Bet kuriuo metu, kai visos šalys bus pasirengusios. Mums reikia veikti kuo greičiau“, – sakė jis. V. Zelenskio taip pat buvo teirautasi, ar D. Trumpas antradienį iškėlė kokius nors reikalavimus. Ukrainos prezidentas tai paneigė, bet pripažino, kad anksčiau jiedu yra aptarę Vašingtono prašymus Kyjivui.