Susitarimas pratęsti sankcijas maždaug 3 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, buvo pasiektas prieš pat antradienį sueinant terminui, kai Prancūzijos pastangoms užtikrinti šias išimtis prieštaravusi Latvija sutiko atsisakyti savo veto, pranešė diplomatai.
Ukraina griežtai sukritikavo sprendimą panaikinti turto įšaldymą ir vizų draudimus šiems dviem milijardieriams.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį ES žingsnį pavadino „gėdingu ir nepateisinamu“.
„Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“, – komentavo A. Sybiha.
Tarp susitikimų JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke prezidentas Volodymyras Zelenskis šį žingsnį pavadino nuolaida Kremliui.
„Tuo metu, kai Rusija vykdo žiaurius išpuolius prieš mūsų žmones – ir net dabar, JT Generalinės Asamblėjos metu, daugelyje regionų dėl dronų ir balistinių raketų kaukia oro pavojaus sirenos – signalai apie sankcijų panaikinimą atskiriems Rusijos oligarchams yra žalingi ir duodantys priešingą rezultatą“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
Kompromisas užbaigė ginčus
A. Usmanovas ir M. Fridmanas į sankcijų sąrašą buvo įtraukti po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais dėl įtarimų, kad jų verslas teikia dideles pajamas Kremliui.
ES pirmininkaujančios Airijos atstovas pareiškė, kad kompromisas pratęs sankcijų režimą iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos.
„Taip pat priimtas sprendimas išbraukti tam tikrus asmenis iš šio režimo sąrašo“, – pridūrė jis.
ES šalys įnirtingai ginčijosi po to, kai Prancūzija prisijungė prie Slovakijos, reikalavusios išbraukti Rusijos ir Uzbekistano milijardierių A. Usmanovą iš juodojo sąrašo.
Tada Liuksemburgas pareikalavo, kad sankcijos būtų panaikintos ir M. Fridmanui.
Paryžiaus pareigūnai, prašydami išbraukti A. Usmanovą, nurodė „nacionalinio saugumo“ sumetimus, tačiau viešai atsisakė pateikti išsamesnę informaciją.
Vienas aukšto rango diplomatas Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Paryžius šį reikalavimą paaiškino kaip susijusį su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane sulaikytų Prancūzijos piliečių paleidimo. Prancūzija siekia, kad būtų paleistas vienas Azerbaidžane įkalintas verslininkas.
Liuksemburgas siekė, kad M. Fridmanas būtų išbrauktas iš sąrašo, nes kovoja su jo reikalavimu priteisti 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo už jo turto įšaldymą pagal ES sankcijas.
Ypač Prancūzijos reikalavimas supykdė kitas ES valstybes nares, kurios teigia, kad žmonių išbraukimas dėl politinių priežasčių kuria pavojingą precedentą.
„Tai tikrai siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sąrašo“, – sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija visa tai blokuoja“, – pridūrė jis.
„Tai nebuvo pasirinkimas tarp gero ir blogo sprendimo, o tarp blogo ir daug blogesnio“, – apie savo šalies pasipriešinimą sankcijų išimtims sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie susitarimą, A. Kulbergas pranešė, kad Prancūzija sutiko pradėti derybas dėl savo branduolinio atgrasymo priemonių išplėtimo Latvijai ir savo oro pajėgų buvimo Baltijos šalyje didinimo.
Kremlius pasinaudojo ES nesutarimais ir pareiškė, kad pritaria A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimui iš juodojo sąrašo, bei pridūrė, kad blokas turėtų panaikinti sankcijas „visiems Rusijos verslininkams“.
„Reikia stabilumo“
Be šio susitarimo ES rizikavo, kad sankcijų galiojimas baigsis.
Dabar susitarimas pratęsti sankcijas 36 mėnesiams – vietoje ankstesnių šešių mėnesių pratęsimų – reiškia, kad ES artimiausioje ateityje turėtų išvengti šio konkretaus galvos skausmo.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pabrėžė, kad blokui reikia stabilumo sprendžiant savo sankcijų ateitį.
Metalo magnatas A. Usmanovas ir bankininkystės magnatas M. Fridmanas yra tarp dešimčių Rusijos verslininkų, apskundusių ES sankcijas teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
