Rusija

Sankt Peterburgo oro uostas pranešė, kad buvo įsilaužta į jo interneto svetainę, skelbia „Sky news“. Pulkovo oro uostas, esantis antrame pagal dydį Rusijos mieste, dar neatskleidė įsilaužimo priežasties. Šis oro uostas yra antras pagal keleivių srautą Rusijoje. Primename, kad neseniai buvo įvykdyta hakerių ataka prieš Rusijos aviakompaniją „Aeroflot“. Skelbiama, kad kai kurie įmonės darbuotojai nesilaikė elementarių slaptažodžių saugumo taisyklių.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija priėmė rezoliuciją „Branduolinė sauga, branduolinis saugumas ir priemonės Ukrainoje“, kurioje Rusija raginama nedelsiant nutraukti Zaporižios atominės elektrinės okupaciją. Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Rezoliucijoje yra tiesioginis raginimas nedelsiant išvesti visą neleistiną karinį ir kitą personalą iš ZAE.

JAV karo tyrimų institutas (ISW) išanalizavo neseniai paskelbtus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškimus ir pateikė išvadą, jog Rusijos planas – nualinti Ukrainą ir taip laimėti karą, skelbia UNIAN. ISW priminė, jog rugsėjo 18 d. V. Putinas paskelbė, jog šiuo metu fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakomentavo Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. D. Trumpas mano, kad dronai buvo disorientuoti, tačiau pareiškė, kad jie bet kokiu atveju neturėjo būti taip arti Lenkijos.

Prie Rusijos Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalio krantų anksti penktadienį įvyko stiprus 7,8 balo žemės drebėjimas, kuris supurtė pastatus ir privertė institucijas paskelbti cunamio pavojų, kuris vėliau buvo atšauktas. Žemės drebėjimas įvyko už 128 km į rytus nuo regiono sostinės Kamčiatkos Petropavlovsko ir 10 km gylyje, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Rusijos valstybinės geofizikos tarnybos vietinis padalinys nurodė mažesnį – 7,4 balo stiprumą.

Dabar ne laikas reikalauti Kremliaus nutraukti ugnį Ukrainoje. Tokią nuomonę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė žurnalistams prieš savo vizitą į Didžiąją Britaniją, kuris prasidėjo vakar. „Manau, kad dabar ne laikas prašyti Putino nutraukti ugnį. Jei man teks reikalauti nutraukti ugnį, imsiuosi griežtų priemonių. Reikia toliau mažinti naftos kainas“, – teigiama JAV prezidento komentare, kurį žurnalistai paskelbė tik šiandien.

2010–2011 m. tuometinis premjeras Vladimiras Putinas reguliariai susitikinėjo su Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos fakulteto studentė Alisa Harčeva. Putinas apie ją sužinojo iš erotinio kalendoriaus, kuris buvo išleistas jo gimtadienio proga organizuojant prokremliškam judėjimui „Naši“. Romano pradžioje merginai buvo vos 17 metų. Susitikimą surengę žmonės bandė pasinaudoti šiais santykiais, kad darytų įtaką vyriausybės vadovui.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori pašalinti Ukrainos klausimą, kad galėtų vystyti ekonominius santykius su teroristine Rusijos valstybe.

Panašu, kad dronai atakavo „Gazprom“ naftos perdirbimo gamyklą Baškirijoje, skelbia „Kanal 24“. Apie tai pranešama rusų žiniasklaidoje ir „Telegram“ kanaluose. Pirminiais duomenimis, smūgis suduotas Rusijos naftos ir chemijos kompleksui, kuris gamina benziną, dyzelinį kurą ir kitus produktus. Smūgio metu buvo pažeista pirminio naftos perdirbimo įranga. Smogė du dronai Įmonė priklauso „Gazprom“ struktūrai. Skaičiuojama, kad kompleksas per metus gali apdoroti apie 12 mlrd. tonų naftos.

Šeštadienį Rusijoje vyks „Intervizija“ – dainų konkursas, kuriame dalyvaus atlikėjai iš 23 šalių ir kuris, kaip tikimasi, turėtų pritraukti daugiau nei milijardą žiūrovų. Maskva šį konkursą, kuriam blizgesio turėtų netrūkti, pristato kaip „Eurovizijos“ konkurentą.

Prancūzų dviratininkas, sulaikytas po bandymo įvažiuoti į Rusijos Tolimuosius Rytus, bus laikomas kalėjime mažiausiai iki kito mėnesio, trečiadienį pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, remdamasi vietos teismu. Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad Sofiane'as Sehili buvo sulaikytas, kai neteisėtai kirto Rusijos sieną su Kinija, bandydamas pagerinti greičiausios kelionės dviračiu iš Lisabonos į Vladivostoką rekordą.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį aukšto rango Rusijos karininkas, apžiūrėjęs savo kariuomenės pozicijas Ukrainoje, pareiškė, jog Maskvos pajėgos smarkiai žengia į priekį, o intensyviausi kovos veiksmai vyksta aplink Pokrovsko logistikos centrą.

Lenkija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis iki 2026 m. pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą, kad būtų galima apriboti Rusijos karo mašinos finansavimą ir padėti Ukrainai užbaigti karą, pareiškė Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka, praneša laikraštis „The Guardian“, kuriuo remiasi Ukrainos naujienų agentūra „RBC Ukraine“. Laiške, nusiųstame kitiems ES energetikos ministrams netrukus po Rusijos bepiločių orlaivių įskridimo į Lenkijos teritoriją, M. Motyka rašė, kad „dabartinės ...

Buvęs žlugusios Vokietijos skaitmeninės finansų bendrovės „Wirecard“ vadovas Janas Maršalekas, kuris nuo 2020 metų yra ieškomas, gyvena Maskvoje naudodamas netikrą tapatybę, rodo antradienį paskelbtas tarptautinės žiniasklaidos tyrimas. Įtraukto į Interpolo sąrašą Austrijos piliečio J. Maršaleko Vokietija ieško dėl sukčiavimo įtarimų po kadaise garsios internetinių mokėjimų bendrovės „Wirecard“ žlugimo 2020 metų birželį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį telefoninio pokalbio metu gyrė abiejų valstybių draugystę ir šiltus santykius.  Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki 50 proc. padidinus muitus daugumai Indijos eksportuojamų prekių, dėl to, kad Naujasis Delis ir toliau perka rusišką naftą.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir ilgametis Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Kozakas nusprendė palikti savo pareigas. Apie tai pranešė politologas Arkadijus Dubnovas, remdamasis šaltiniais, vėliau informaciją patvirtino žurnalistas Aleksejus Venediktovas, rašo „Svarbios istorijos“. Pasak A. Dubnovo, D. Kozakas palieka savo pareigas „savo noru“. „Dmitrijus Kozakas, kuris, remiantis artimų jam žmonių liudijimais, jautė naštą dėl savo dalyvavimo vykstančiuose įvykiuo...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl svarstymų siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. „Europa svarsto apie savo kontingentų siuntimą, kaip jau sakiau, į Ukrainą, kurie, kaip jau paskelbėme, bus laikomi teisėtu kariniu taikiniu“, – Kremliaus gaidelę pakartojo S. Lavrovas. Kyjivas teritorinių nuolaidų Rusijai daryti nesutinka ir nori, kad Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgos būtų dislokuoti Europos kariai, o tai jau yra nepriimtina Maskvai.

Rusijos daliniai, dalyvavę pratybose „Zapad-2025“, baigia jas ir ruošiasi palikti Baltarusijos teritoriją, sako Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrejus Demčenko, rašo UNIAN. „Šiuo metu matome, kaip Rusijos pajėgos traukiasi iš Baltarusijos teritorijos, baigus aktyviąją fazę jos ruošiasi išvykti į Rusijos teritoriją. Tikimės, kad jie vyks būtent ta kryptimi ir nebus sukurta jokių kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę mūsų šaliai“, – sako A. Demčenko.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) rugpjūčio 27-ąją sulaikė Latvijos pilietį, įtariamą tyčiniu neteisėtu informacijos apie Latvijos karinius objektus rinkimu ir šios informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnybai, pranešė VDD naujienų agentūrai LETA. VDD sužinojo, kad Latvijos pilietis perdavė Rusijos žvalgybos tarnyboms informaciją apie kelių Latvijos karinių objektų vietą, išdėstymą ir saugumo sprendimus.

Kalėjime mirusio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno žmona Julija Navalnaja pareiškė, kad jos vyras buvo nunuodytas, skelbia „Reuters“. Anot jos, tokią išvadą leidžia daryti Vakarų laboratorijose atlikti tyrimai. „2024 m. vasario mėnesį mums pavyko gauti ir saugiai pervežti Aleksejaus biologinius mėginius į užsienį. Laboratorijos mažiausiai dviejose šalyse juos nepriklausomai ištyrė.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Bundestage įspėjo dėl galimų Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje padarinių. Tai tik paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „ieškoti kito taikinio“, sakė jis debatuose dėl 2025 m. federalinio biudžeto. „V. Putinas seniai bando ribas. Jis sabotuoja, jis šnipinėja, jis žudo, jis bando kelti sumaištį“, – pažymėjo F. Merzas. Tai esą pastaruoju metu buvo matyti ne tik Lenkijoje. Rusija nori destabilizuoti ir vokiečių visuomenę, kalbėjo F. Merzas.

Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jei Europos Sąjunga įves naujus apribojimus vizų išdavimui Rusijos Federacijos piliečiams. Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova propagandinei Rusijos naujienų agentūrai TASS, kurią cituoja „The Moscow Times“. „Jei kalbama apie grasinimus įvesti priemones, kurios beveik prilygtų Rusijos diplomatų blokadai, mes ne kartą sakėme, kad į tai atsakysime. Dėl visų kitų dalykų reikės žiūrėti į konkrečius žingsnius.

Per didelio masto manevrus „Zapad 2025“ Rusija ir Baltarusija treniravosi planuoti naujų rusiškų vidutinio nuotolio raketų „Orešnik“ dislokavimą, antradienį pranešė Baltarusijos generalinio štabo viršininkas Pavelas Muraveika.  Visos pratybų „Zapad 2025“ užduotys buvo įvykdytos, citavo P. Muraveiką valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, tai sakiusį oficialiai skelbiamą paskutinę karinių pratybų dieną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atskrido į Žemutinio Naugardo sritį, kur Mulino poligone vyksta pagrindinis „Vakarai-2025“ pratybų etapas, kur stebėjo pratybas ir susirinko su sukviestais draugiškų Rusijai valstybių „stebėtojais“. Kremlius paskelbė, kad pratybose šiais metais dalyvavo, be Rusijos ir Baltarusijos, Bangladešas, Indija, Iranas, Burkina Fasas, Kongas ir Malis.

Rusijos saugumo tarnyba FSB antradienį pranešė sulaikiusi į šeštą dešimtį įkopusią moterį, kaltinamą sprogmenų detonavimu, siekiant įvykdyti diversiją prieš Transsibiro magistralę. FSB mano, kad įtariamoji veikė Ukrainos žvalgybos nurodymu. „2025-ųjų rugpjūtį, vykdydama priešo nurodymus, įtariamoji iš viešai prieinamų komponentų pasigamino savadarbį sprogstamąjį įtaisą, padėjo jį ant geležinkelio bėgių ir jį aktyvavo“, – pranešė rusų agentūra.

Baltarusijoje baigiasi pirmosios bendros pratybos su Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – „Zapad-2025“, o provokacijos Europos šalyse šiuo kontekstu nebuvo atsitiktinės. Tokią nuomonę interviu UNIAN išreiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevgenijus Dykyjus. „Visa tai yra Rusijos strategijos, skirtos Vakarams įbauginti ir pakenkti sąjungininkų vienybei, dalis.

Maskvoje vyksiančiam „Eurovizijos analogui“ – „Intervizijai“ – visą rugsėjį buvo rengiami masinių scenų filmavimai. Statistai buvo atvirai renkami skelbimuose, o vėliau pasirodė nuotraukos iš filmavimų, kur rusai buvo perrengiami „pasaulio šalių gerbėjais“.  Maskvoje rugsėjo pradžioje buvo renkami statistai muzikiniam konkursui „Intervizija“, kuris trumpai veikė sovietmečiu ir buvo atnaujintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu 2025 m. Skelbimai su pasiūlymu dalyvauti dviejų dien...

Austrija jau seniai save laiko tiltu tarp Maskvos ir Vakarų šalių – nuo ​​1955 metų ji išlaiko neutralumą, įtvirtintą konstitucijoje, čia taip pat yra įsikūrusios daugelis Jungtinių Tautų (JT) ir kitų tarptautinių institucijų būstinių.

19-asis sankcijų Rusijai paketas, kurį Europos Sąjunga ketino pristatyti rugsėjo 17 dieną, atidėtas: jis dingo iš ES šalių nuolatinių atstovų susitikimo darbotvarkės, antradienį pranešė „Politico“, remdamasis dviem Europos šaltiniais. Sankcijų pristatymas buvo atidėtas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo – jis reikalauja, kad NATO nustotų pirkti rusišką naftą.

Indija nusiuntė karius ir prisijungė prie pratybų „Zapad-2025“, skelbia „The Times“. Apie 30 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių vykdo pratybas, kurių metu atliekami balistinių raketų paleidimai ir imituojami oro smūgiai. Indijos gynybos ministerija pranešė, kad išsiuntė 65 karius, tarp kurių yra ir vieno iš labiausiai gerbiamų armijos dalinių Kumaon pulko kariai. Jie dislokuoti Mulino mokymo poligone.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATO šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Po penktadienio dronų atakos Primorsko uoste, dešimtys rusų šešėlinio laivyno laivų stovi Suomijos įlankoje ir laukia pakrovimo. Estų ekonomisto Raivo Vare skaičiavimais, uosto uždarymas Rusijai gali kainuoti iki 50 milijonų dolerių (apie 43 mln. eurų) per dieną. Praėjusį penktadienį Ukraina dronais atakavo Primorsko uostą. Primorsko uostas yra vienas didžiausių Rusijos naftos uostų Suomijos įlankoje, aptarnaujantis Rusijos šešėlinį laivyną.

Didžioji Britanija pareiškė, kad gali „panaudoti jėgą“ atsakydama į naujus Rusijos dronų įsibrovimus į NATO šalių teritoriją. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovas, kuris pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl praėjusią savaitę įvykusio Rusijos karinių oro pajėgų dronų įsibrovimo į Šiaurės Atlanto aljanso oro erdvę.

JAV kariai pirmadienį, rugsėjo 15 d., atvyko į Baltarusiją stebėti Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad-2025“, pranešė šalies gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Manevrus, kurie prasidėjo rugsėjo 12 d. ir kurių metu bus išbandomas „branduolinio ginklo panaudojimo planavimas“ ir raketos „Orešnik“, taip pat stebi dviejų kitų NATO šalių – Turkijos ir Vengrijos – atstovai, pažymėjo ministerija.

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Rusijos leidiniui gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tiesmuką bendravimą, teisinosi dėl santykių su Lenkija krizės ir pasakojo apie savo sporto rutiną. Tai – ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka teigiamai atsiliepia apie JAV lyderį: jis ne kartą gyrė D. Trumpą už taikos iniciatyvas, yra siūlęs jam Nobelio premiją, o šiemet net padėkojo už pastangas siekti taikos Ukrainoje.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale paskelbė įžeidžiančių komentarų apie Ukrainos sąjungininkes, NATO ir Europos Sąjungą. Jis vėl pasitelkė agresyvią retoriką, grasino tarptautinei bendruomenei ir piktinosi planuojamais sprendimais dėl Rusijos turto.

Mažėjant atsargoms ir didėjant trečiųjų šalių paklausai, pranešama, kad Rusija kreipėsi į Turkiją su pasiūlymu atpirkti 2019 m. Ankarai parduotas oro gynybos sistemas „S-400“, cituodamas Turkijos žiniasklaidos kanalo „Nefes“ paskelbtą informaciją pranešė naujienų portalas „TVP World“. Ankara šio pranešimo oficialiai nepatvirtino, nors kariniais klausimais besispecializuojanti Ukrainos naujienų svetainė „Militarnyj“ teigė, kad šaltiniai rodo, jog Turkijos pareigūnai Maskvos pasiūlymą „vertina te...

Rusijos ambasada Bukarešte pareiškė, kad dronų įsiveržimas į Rumunijos oro erdvę esą buvo Ukrainos provokacija, kai dėl incidento Užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos pasiuntinį. Ambasadorius Vladimiras Lipajevas pareiškė, kad Rumunijos kaltinimas, jog Rusija atsakinga už įsiveržimą, yra nepagrįstas. Ambasados ​​pareiškime teigiama: „Visi faktai leidžia manyti, kad tai buvo tyčinė Kyjivo režimo provokacija.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gilėja humanitarinė katastrofa – gyventojai jau ne vienerius metus kovoja su vis didėjančiu geriamojo vandens trūkumu. Susprogdinta Kachovkos užtvanka, sugriauta infrastruktūra ir okupacinės valdžios abejingumas paliko milijonus žmonių be patikimo vandens tiekimo, o kai kur vanduo iš čiaupo – geltonas, dvokiantis ir pavojingas sveikatai.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Lenkija gali manyti, kad Rusija ją „bando“, sakė Lenkijos naikintuvo „F-16“ pilotas Lukaszas Piatekas iš Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietės Debline, komentuodamas trečiadienį Maskvos įvykdytą pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą per didelio masto puolimą Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai. Priežastis yra ta, kad kai kurios Europos šalys neįvykdys jo pagrindinių reikalavimų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinyje primenama, kad anksčiau D. Trumpas iškėlė sąlygas naujų sankcijų Rusijai įvedimui. Jis pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei visos NATO šalys narės padarys tą patį. Be to, jis pareikalavo, kad visos Aljanso narės nutrauktų Rusijos naftos pirkimą ir įvestų didelius muitus Kinijai.

Sekmadienį ryte dviejose skirtingose Leningrado srities Rusijos vakaruose dalyse nuo bėgių nuvažiavo du traukiniai, incidentų metų žuvo vieno iš jų mašinistas ir sutriko geležinkelių eismas, pranešė regiono gubernatorius. Šie incidentai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šeštadienį vakare Oriolo regione vakarinėje Rusijos įvyko geležinkelio bėgių atkarpos padėto sprogstamojo užtaiso sprogimas, nusinešdamas trijų žmonių gyvybes.

Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pavadino trečiadienio Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę „apgailėtinu ir pavojingu įvykiu“. „Kyla klausimas, ar tie dronai buvo specialiai nukreipti į Lenkiją. Jei taip yra, jei įrodymai mus prie to prives, tuomet akivaizdu, kad tai bus (...) labai eskaluojantis veiksmas“, – sakė M. Rubio žurnalistams Vašingtone.

Rusijos vakarinėje Oriolo srityje šeštadienį sprogus sprogstamajam užtaisui geležinkelio ruože, žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono gubernatorius. Pasak jo, incidentas įvyko pareigūnams tikrinant bėgius. „Deja, du žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – gubernatorius Andrejus Klyčkovas rašė socialiniame tinkle „Telegram“. Jis nenurodė žuvusiųjų tapatybės, tačiau kaimyninės Kursko srities gubernatorius sakė, kad tai buvo Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnai.