Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymus ukrainiečiams atvykti į Baltarusiją, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis pabrėžia, kad būtent iš A. Lukašenkos šalies teritorijos Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. „Reikia nepamiršti Lukašenkos, nes dabar jis tapo labai kalbus žiniasklaidoje ir rodo, koks jis geras mūsų tautai. Mums nereikia jo gerumo, kuris pasirodė ketvirtą valandą ryto su raketomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimą pasiuntė griežtą žinutę. Kaip rašo UNIAN, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neleis rusams parduoti naftos Europoje. V. Orbanas penktadienį Vašingtone susitiks su D. Trumpu,  siekdamas išimties Budapeštui iš Vašingtono sankcijų prieš Rusijos naftą.

Buvęs Vokietijos aukščiausiasis diplomatas pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų neteisingą vertinimą „viena didžiausių Vokietijos užsienio politikos klaidų“.  Sigmaras Gabrielis, iš pradžių ėjęs ekonomikos ministro, o vėliau – užsienio reikalų ministro pareigas buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo laikais nuo 2013 iki 2018 m., penktadienį liudijo tyrimo komitete, nagrinėjančiame galimą Rusijos įtaką Vokietijos fondui, susijusiam su „Nord Stream“ dujotiekiais.

Rusija dažnai apgaule ar prievarta verbuoja Afrikos šalių piliečius kovai prieš Ukrainą, pareiškė jos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir paragino šių šalių vyriausybes perspėti savo piliečius nedalyvauti Rusijos agresijoje.  „Remiantis turima informacija, mažiausiai 1436 piliečiai iš 36 Afrikos šalių šiuo metu kovoja Rusijos invazinės armijos gretose Ukrainoje.

Čekijoje įsiplieskė diskusijos dėl mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavos, kai naujojo pirmininko, kraštutinių dešiniųjų politiko Tomio Okamuros, įsakymu ji buvo nukabinta nuo šalies parlamento.  Kraštutinių dešiniųjų partijos „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD), kritikuojančios tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, įkūrėjas T. Okamura trečiadienį buvo išrinktas Čekijos Deputatų rūmų pirmininku.

Laukdami pagrindinių pajėgų pastiprinimo ir siekdami sumažinti nuostolius, Rusijos kariai sumažino savo veiksmų aktyvumą Pokrovske ir rečiau juda po miestą. Rusai prisidengdami civiliais gyventojais taip pat bandė įsiskverbti į Hryšyną. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė 7-asis oro desanto pajėgų greitojo reagavimo korpusas.

Diskusijos JAV dėl pagalbos Ukrainai teikimo yra trumparegiškos. Iš tiesų yra keletas vertingų pamokų, kurias Vašingtonas galėtų išmokti iš sėkmingo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijai, tačiau JAV vis dar nesugeba perlipti per pernelyg didelio pasitikėjimo savimi, rašo „Foreign Policy“. Leidinys pažymi, kad Kyjivas parodė nepaprastą išradingumą priešindamasis okupantams, neturėdamas tokių išteklių, kokius turi Maskva ar Vašingtonas.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalyje dislokuojamos Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“. Leidinys „Forbes“ įspėja, jog toks žingsnis gali gerokai padidinti grėsmę Ukrainai ir sustiprinti Rusijos smogiamąjį potencialą. Praėjusią savaitę savavališkai A. Lukašenka pranešė apie Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neketina keisti savo pozicijos dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai, nors Pentagonas jau pritarė šiam žingsniui. Tuo metu Kyjias ieško alternatyvų ir tikisi, kad britiškos „Storm Shadow“ ar ukrainietiškos „Flamingo“ raketos galėtų pakeisti amerikietiškas ginkluotes. Analitikas teigia, kad sprendimas delsiamas ne dėl karinių, o dėl politinių priežasčių. Kaip pranešama, Pentagonas davė žalią šviesą JAV ginklų tiekimui Kyjivui.

Rusija žengė dar vieną žingsnį – į savo bombas įmontavusi reaktyvinius variklius, jos dabar gali smogti dvigubai toliau. Ekspertai perspėja, kad naujieji ginklai kelia grėsmę 6 Ukrainos regionams ir dar labiau apsunkins jau ir taip įtemptą šalies oro gynybos sistemą, rašo „The Telegraph“. Anksčiau sovietinės bombos, aprūpintos GPS navigacijos sistemomis, galėjo pasiekti iki 80 kilometrų nuotolį, kai buvo numestos iš Rusijos naikintuvų Su-34 netoli fronto linijos.

Rusija bet kuriuo metu gali surengti ribotą ataką NATO teritorijoje, o tai, ar Aljansas imsis veiksmų, priklausys nuo Vakarų sąjungininkų pozicijos, įspėjo aukšto rango Vokietijos generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas. „Jei pažvelgsime į dabartinius Rusijos pajėgumus ir karinę galią, Rusija jau rytoj galėtų surengti nedidelio masto ataką NATO neritorijoje“, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė A. Sollfrankas.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas perspėja, kad Ukrainai gresia „amžinas karas“ ir lėtas teritorijų praradimas, jei Europa nesiims ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją.

Naktį Rusijos dronai surengė ataką prieš Odesos sritį. Kaip pranešama, dronai pataikė į energetikos objektus, buvo apgadinti sandėliai ir administracinis pastatas, tačiau žmonės per išpuolį nenukentėjo. Apie tai „Telegram“ kanale informavo Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. Rusai pataikė į energetikos objektus Pasak jo, regionas patyrė dar vieną priešo dronų ataką. Oro pajėgos sunaikino daugumą taikinių, tačiau dalis smūgių pataikė į energetikos objektus.

Ukraina atsidūrė ties vienos svarbios pozicijos praradimo riba. Po daugiau nei pusantrų metų įnirtingų kovų Rusijos pajėgos artėja prie Pokrovsko Donecko srityje – miesto, kuris tapo vienu pagrindinių Kremliaus taikinių. Ekspertai perspėja, kad jo praradimas būtų skaudus smūgis Kyjivui ir galėtų tapti viena rimčiausių Ukrainos nesėkmių nuo pavasario. „ABC News“ praneša, kad iki visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Pokrovske gyveno apie 60 tūkstančių žmonių.

Ukraina veda „teigiamas“ derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pranešė šalies ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Pasak jos, Kyjivas siekia išplėsti ilgojo nuotolio ginklų arsenalą ir sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus prieš Rusijos agresiją, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali būti arti pabaigos. Pasak jo, Vašingtonui pavyko pasiekti „reikšmingą pažangą“. Apie tai jis pranešė per susitikimą su Centrinės Azijos šalių atstovais Baltuosiuose rūmuose, rašoma UNIAN. JAV prezidentas teigė, kad jo administracijai jau pavyko sudaryti taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Jis pabrėžė, kad tai yra vienas iš aštuonių karinių konfliktų, kuriuos JAV esą užbaigė per aštuonis mėnesius.

JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį buvo paklausta, kodėl Budapešte neįvyks jo susitikimas su Vladimiru Putinu, rašo „Sky news“. D. Trumpas ir V. Putinas po praeitą mėnesį įvykusio telefono pokalbio atrodė pasiryžę susitikti Vengrijoje, tačiau JAV prezidentas atšaukė derybas, matyt, abejodamas, ar jos padės pasiekti pažangą dėl Ukrainos.

Rusija sutelkė karines pajėgas Ukrainos Pokrovske. Po daugiau nei metų trukusių kovų miestas iš esmės virto griuvėsiais. Prieškario laikotarpiu jame gyveno 60 tūkst. žmonių, o dabar – mažiau nei 1,3 tūkst. Jei Pokrovskas kris, jis taps didžiausiu miestu, kurį Ukraina prarado nuo kovų dėl Bachmuto 2023 m. gegužės mėn.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė skyrusi pirmąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Rusijos kareiviui, kaltinamam Ukrainos karo belaisvio nužudymu.  Kyjivas ne kartą kaltino Maskvos pajėgas žudant mūšyje pasidavusius karo belaisvius, vadina tai neteisėtomis egzekucijomis ir karo nusikaltimais.  „Tai pirmasis nuosprendis Ukrainos istorijoje, kai okupantas gavo tokią bausmę būtent už gynybos pajėgų kario egzekuciją“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime.

Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininko Petro Bolbočano vardu pavadintos 3-iosios operatyvinės brigados, dar vadinamos Spartos brigada, kariai Pokrovsko sektoriuje paėmė į nelaisvę du Rusijos kareivius, kurie pasakojo apie didelius savo pajėgų nuostolius. Apie tai nacionalinė gvardija pranešė platformoje „Telegram“. Pasak belaisvių, Rusijos puolime dalyvaujančios pajėgos masiškai bėga, kad nedalyvautų misijose ir nežūtų.

Kyjive – skandalas teisėsaugoje. Iš pareigų pasitraukęs policijos skyriaus vadovas dingo kartu su konfiskuotais pinigais, o netrukus buvo sulaikytas. Pareigūnai aiškinasi, kur prapuolė šimtai tūkstančių iš policijos saugyklos. Kyjivo Nacionalinės policijos vyriausiojo valdybos Darnyckio policijos skyriaus vadovas Jurijus Rybianskis neatvyko į tarnybą ir nesusisiekė su kolegomis.

  Masinė dronų ataka prieš Rusijos pietinį Volgogrado miestą kainavo vieno žmogaus gyvybę ir sukėlė gaisrą pramoniniame rajone, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnas, o Ukraina skelbė smogusi netoliese esančiai naftos perdirbimo gamyklai. Pataikyta į 24 aukštų daugiabutį, padaryta žalos netoliese esančių namų balkonams ir langams, socialiniame tinkle „Telegram“ tvirtino Volgogrado gubernatorius Andrejus Bočarovas. „48 metų civilis vyras žuvo nuo šios atakos skeveldrų“, – skelbė jis.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakvietė ukrainiečius atvykti į Baltarusiją. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, apie tai jis kalbėjo atidarydamas atnaujintą tiltą per Pripetės upę. Jis pareiškė esąs pasirengęs priimti į šalį papildomų migrantų iš Ukrainos. Lukašenka pakvietė ukrainiečius atvykti A. Lukašenka kalbėjo, kad Ukraina yra visai šalia, ir iš pradžių jis net atmetė pasiūlymą vykti į Mozyro rajoną.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Lenkijos televizijai „TVP World“ sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, gindamas asmeninius interesus, atsisakė lojalumo Vakarams ir pasirinko paklusnumą Pekinui. Aptardamas geopolitinius Rusijos karo prieš Ukrainą aspektus, R. Sikorskis pakomentavo Kinijos vaidmenį konflikte. Jis prisiminė lenkų kilmės amerikiečių diplomato Zbigniewo Bžezinskio, buvusio prezidento Jimmy Carterio nacionalinio saugumo patarėjo, žodžius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Lenkiją rinktis, ar leisti pinigus ginklams, ar sviestui. Tačiau jis žada, kad vyriausybė mokės tiek, kiek reikia, kad apgintų Lenkiją, praneša „TVP World.

Ukrainoje į nelaisvę paimtas rusų karys prisipažino, kad į kariuomenę įstojo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, praneša „United24 Media“. Ruso Mikhailo Krasnachokovo pranešimas buvo paskelbtas „Euromaidan Press“ lapkričio 5 d. Jame karys pasakojo, jog prieš įsitraukdamas į karą buvo traktoriaus vairuotojas, uždirbantis maždaug 430 eurų per mėnesį. Ukrainos tardytojams jis pasakojo, kad jo sprendimas prisijungti prie Rusijos kariuomenės buvo priimtas po didelių išgertuvių.

Latvija nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai skiria dar 21 šarvuotąjį transporterį. „Patria 6x6“ tipo šarvuočius per apsilankymą Latvijos Adažų karinėje bazėje priėmė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. „Patria“ perdavimas demonstruoja draugystę, partnerystę ir mūsų pasirengimą prisidėti kiek įmanoma daugiau“, – sakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Latvija, anot jo, visada rėmė Ukrainą ir toliau rems ją iš visos širdies.

Naujos JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sankcijos, įvestos Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, gali atimti iš Kremliaus iki 5,5 mlrd. dolerių mėnesinių pajamų ir taip padaryti didelį poveikį jo kariniams pajėgumams. Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas. „JK pirmoji įvedė sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“, o po savaitės tą padarė JAV.

Tęsiantis Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą ir artėjant dar vienai niūriai žiemai, Kyjivo rėmėjams Vašingtone ryškėja nauja problema: Ukrainos gynybos pramonė pagaliau dirba visu pajėgumu, bet trūksta lėšų ginklų užsakymams, rašo „Kyiv Post“. Trečiadienį Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) surengtoje diskusijoje Vašingtone Ukrainos analitikai Maxas Bergmannas, Maria Snegovaja ir Kateryna Bondar bei „Carnegie Endowment Fund“ atstovė Dara Massicot skyrė daug dėmesio ukrainie...

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo, kad Rusijos keliamas pavojus nesibaigs po karo Ukrainoje ir kad Maskva kartu su kitais ruošiasi „ilgalaikei konfrontacijai“, rašo „TVP World“. Ketvirtadienį Bukarešte vykusio NATO ir pramonės forumo metu M. Rutte aljanso pramonės sektoriui pareiškė, kad valstybių narių įsipareigojimas iki 2035 m. 5 proc.

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valdžia sako gavusi 17 piliečių, kurie prisijungė prie samdinių pajėgų, kovojančių karo nuniokotame Ukrainos Donbaso regione, prašymus padėti juos sugrąžinti namo. Plataus masto karas, prasidėjęs 2022 metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pritraukė samdinių į abi puses, taip pat ir iš kelių Afrikos šalių.

Vienoje Suomijos Espo miesto mokykloje kilo skandalas, kai 11 metų ukrainiečių kilmės mergaitė buvo verčiama dainuoti rusų dainą „Kalinka“. Kaip pranešė transliuotojas „Yle“, incidentas įvyko Storengeno mokykloje, kai muzikos mokytoja pasakojo mokiniams apie rusų kultūrą. Pasak mergaitės mamos, muzikantės Irinos Gorkun-Silen, jos dukra Nikolė, gimusi Suomijoje, atsisakė dainuoti rusų kalba, paaiškinusi, kad yra ukrainietė.

Šeštadienį rusų raketos smogė bazei Dnipropetrovske, skelbia „The Guardian“. Anot leidinio, smūgio metu žuvo elitiniai Ukrainos kariai. Buvo pradėtas tyrimas dėl galimo aplaidumo. Suduotas smūgis apdovanojimų metu Skelbiama, kad tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, vyko apdovanojimų ceremonija. Nėra aišku, kiek karių žuvo per šį išpuolį, tačiau jį patvirtino Ukrainos operatyvinė „Rytų“ grupė. Ukrainos žurnalistas Dmytro Sviatnenko pranešė, kad žuvo jo brolis – elitinis dronų operatorius.

Kovos dėl Pokrovsko pasiekė finalinę stadiją, skelbia prancūzų dienraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Rusų pajėgos apsupo Pokrovską ir įsiveržė į miestą iš pietų ir rytų. Pokrovskas gali tapti pirmu svarbiu miestu po Avdijivkos kritimo 2024 m. Pokrovskas yra yra svarbus logistikos mazgas. Jis gali tapti okupantų atakos į Dniepropetrovsko sritį placdarmu. Padėtis Pokrovske kaista Dvejus metus Pokrovskas buvo rusų artilerijos, dronų ir aviacijos bombų taikiniu.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo atakuotas Krymas, skelbia „Kanal 24“. Ten nugriaudėjo serija sprogimų, kilo gaisras naftos bazėje. Apie tai pranešama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“, informacija nėra oficiali. Kanale pranešama, kad gaisras kilo naftos bazėje Simferopolyje. Liudininkai teigia, kad bazė užsidegė apie 2:30 nakties. Prieš tai buvo girdimas neaiškių dronų skridimas.

Kai 2022 m. vasarį Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, netrukus pasirodė pranešimai apie užimtuose miestuose vykdomus plėšimus. Iš gyvenamųjų namų, muziejų, teatrų, net mokyklų buvo grobiama viskas – nuo maisto ir drabužių iki kompiuterių ir skalbimo mašinų. Pasakojimai apie įvykdytas vagystes ir turto niokojimą atskleidė Maskvos invazijos žiaurumą.

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dešimtys tūkstančių iš fronto grįžtančių karių turi amputuotas galūnes, o daugeliui jų prireiks pagalbos visą gyvenimą. Tačiau ne visos tokios amputacijos yra tiesioginių sužalojimų, patirtų fronto linijoje, pasekmė, rašo „The Telegraph“. Ukrainos vyriausiasis karo chirurgas nurodo, kad iki ketvirtadalio tokių amputacijų yra netinkamo paprastų medicininių priemonių naudojimo pasekmė. Kalbama apie kraujavimo stabdymo juostas.

Čekija, ligi šiol buvusi viena iš nuosekliausių Ukrainos sąjungininkių, sudarius naują vyriausybę greičiausiai atšauks savo pagalbą Kijevui – tai duodamas interviu naujienų portalui „Politico“, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“, pasakė ultradešiniojo sparno politikas Filipas Turekas, greičiausiai tapsiantis naujuoju Čekijos užsienio reikalų ministru. Pasak jo, naujoji vyriausybė laikysis Čekijos įsipareigojimų NATO ir gins tarptautinę teisę.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Prezidentūros teigimu, pokalbio metu šalies vadovas pakartojo, kad Lietuva tvirtai rems Ukrainą, suteikdama karines, politines ir humanitarines priemones, bei patvirtino ryžtą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Šalies vadovas pabrėžė, kad, kaip ir praėjusiais metais, Lietuva išlaikys metinį įsipareigojimą skirti Ukrainai 0,25 proc.

Rusija kaltina Ukrainą neva ši slepia, kad jos kariuomenė yra apsupta rytiniuose Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose.  Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą leisti Vakarų žurnalistams apsilankyti regione, nepaisant didelio susidomėjimo. „Kas slepiama Kyjive? Beviltiška jų pajėgų padėtis laikoma paslaptyje“, – teigė D. Peskovas.  Ukrainos kariuomenė ne kartą neigė Rusijos teiginius apie apsuptį regione.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos socialinių procesų stebėjimo ir analizės skyriaus vadovas Aleksandras Charičevas įspėjo, kad dėl susikaupusių socialinių, ekonominių ir politinių konfliktų, kad šalyje gali kilti pilietinis karas. Apie tai jis rašė straipsnyje „Kas mes esame?“ Kremliau režimo prižiūrimame žurnale „Valstybė“, cituoja „The Moscow Times“. Pilietinis karas, anot A. Charičevo, yra vienas iš penkių iššūkių, su kuriais susiduria Rusija.

Tuapsės uostas sustabdė naftos eksportą po ukrainiečių dronų atakos lapkričio 2 d., rašo „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Šiame uoste yra vienas didžiausių naftos produktų perkrovimo terminalų Rusijoje, skelbiama „Agentstvo“. Pažymima, kad per dronų ataką uoste stovėjo trys tanklaiviai, skirti transportuoti naftą, dyzelinį kurą ir mazutą. Tačiau iki trečiadienio visi trys laivai nuplaukė nuo prieplaukų ir buvo palikti plūduriuoti išmetę inkarą netoli uosto.

Rusija jau beveik ketverius metus nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą, žudo jos civilius. Anot Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimo, taip Kremlius „siekia užtikrinti šalies nepriklausomybę ir ginti nacionalinį garbę“, o Ukrainoje vykdomą genocidą V. Putinas palygino su Maskvos valstybės kova su Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos–Lenkijos valstybe) XVII a., rašo „The Moscow Times“. „Šiandien, išsaugodami šias tradicijas, mes taikiai, kūrybiškai ir karingai giname savo gimtosios Rusijo...

Rusai „TikTok“ tinkle platina vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą (DI), jais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir propaguoti „taikos bet kokia kaina“ idėjas. Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos. „TikTok“ tinkle platinami vaizdo įrašai, kuriuose „paprastų ukrainiečių“ gatvėje klausiama jų nuomonės apie karą, mobilizaciją ar taikos derybas.

425-ojo atskiro šturmo pulko kariai išvijo rusų okupantus iš Pokrovsko miesto tarybos pastato Donecko srityje ir ant jo iškėlė Ukrainos vėliavą.  ...

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pradėjo serijinę „Oreshnik“ sistemos gamybą, praneša UNIAN. V. Putinas taip pat gyrėsi, kad „Burevestnik“ neva pranoko visas pasaulyje žinomas raketų sistemas, pavyzdžiui, pagal skrydžio nuotolį, rašo Rusijos žiniasklaida.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas viešai supyko ant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, apkaltinęs jį nedėkingumu už Vengrijos pagalbą. Pasak V. Orbano, Budapeštas nuo karo pradžios išleido šimtus milijonų eurų humanitarinei paramai, tačiau, anot jo, Kyjivas to nevertina.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turėtų tapti visateise Europos Sąjungos nare be jokių apribojimų. Valstybės vadovas šį pareiškimą padarė iš Pokrovsko kreipdamasis į internetu Briuselyje vykstančio Europos plėtros viršūnių susitikimo dalyvius.

Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė masinę ataką prieš vieną svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų „LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez“. Ši gamykla aprūpina degalais Maskvos regioną, o po sprogimų ir kilusio gaisro socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, užfiksavę ryškų švytėjimą virš objekto. Apie tai pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje.