D. Trumpas ir V. Putinas po praeitą mėnesį įvykusio telefono pokalbio atrodė pasiryžę susitikti Vengrijoje, tačiau JAV prezidentas atšaukė derybas, matyt, abejodamas, ar jos padės pasiekti pažangą dėl Ukrainos.
„Reuters“: Putino grasinimai nė motais – Vašingtonas ir ES sutaria dėl skaudaus smūgio Rusijai
JAV visiškai remia Europos Sąjungos (ES) sprendimą naudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip priemonę padėti Ukrainai ir užbaigti karą su šalimi agresore, rašo agentūra „Reuters“.
Vakarams siekiant sustiprinti spaudimą Maskvai, Europos Komisija (EK) pasiūlė planą, kuris leis ES šalių vyriausybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų – didžiąją dalį Rusijos suvereninių aktyvų, įšaldytų Europoje, – be jų konfiskavimo.
Vašingtonas „visiškai remia ES ir veiksmus, kurių ji imasi dabar, kad galėtų panaudoti šiuos aktyvus kaip priemonę“, – teigė vienas iš leidinio šaltinių, pageidavęs likti anonimu.
Kiek anksčiau Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas pažadėjo „skausmingą atsaką“ tuo atveju, jei bus konfiskuotas Rusijos turtas.
Zelenskis: Pokrovske yra daugiau nei 300 Rusijos kareivių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pagrindinis Rusijos tikslas mūšio lauke išlieka greitas Pokrovsko, kalnakasybos miesto Rytų Ukrainoje, užėmimas. Įnirtingos kovos dėl šio miesto vyksta jau daugiau nei metus.
„Remiantis mūsų duomenimis, pačiame mieste yra 314 rusų“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis. Pasak jo, spalio pabaigoje Pokrovske jų veikė iki 200.
Prezidento žodžiais, per pastarąsias tris dienas Rusijos pajėgos 220 kartų mėgino šturmuoti Pokrovską.
„Rusijai labai svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad iš tikrųjų užimtų Pokrovską“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Maskva nori parodyti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, jog ji pasiekia pergalių mūšio lauke ir gali užimti visą Donbasą – šalies pramonės ir anglies kasybos širdį.
Nepaisant nuolatinių atakų, Rusijos pajėgos nepadarė jokios pažangos prie netoliese esančių Siversko, Kramatorsko ir Kostiantynivkos miestų, teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pranešė apie Ukrainos karių pasistūmėjimą prie Kupiansko miesto, Doneckui, kuriame yra Pokrovskas, gretimoje Charkivo srityje. Tačiau jis teigė, kad situacija Vovčanske, mieste netoli Rusijos sienos, blogėja, Kremliaus pajėgos ten rengiasi naujiems puolimams.
Ukraina daugiau nei trejus su puse metų ginasi nuo Rusijos invazijos, remiama Vakarų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą teigė, kad Ukrainos pajėgos Pokrovske ir Kupianske yra apsuptos – šiuos teiginius V. Zelenskis ir Ukrainos generalinis štabas nuolat atmeta.
Pietinėje Chersono srityje per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai du civiliai, o dar šeši buvo sužeisti, penktadienį socialiniuose tinkluose pranešė regiono prokuratūra.
Rusijos pajėgos panaudojo artileriją, raketų paleidimo įrenginius ir dronus prieš srities sostinę Chersoną bei Novovoroncovkos ir Bilozerkos kaimus, pranešė prokuratūra. Buvo apgadinti keli namai ir klinika.
Rusija okupuoja didesniąją Chersono srities dalį, fronto linija driekiasi palei Dnipro upę.
Ukrainoje konfiskuotas lėšas pavogęs policijos pareigūnas aptiktas gyvenantis miške
Ukrainos valstybinio tyrimų biuro darbuotojai kartu su Nacionalinės policijos Vidaus saugumo departamento pareigūnais aptiko miške pasislėpusį vieno iš Kyjivo tyrimų policijos padalinių vadovą, pavogusį 13 mln. grivinų vertės konfiskuotas lėšas. Jis buvo apsigyvenęs miške Rivnės rajone.
Pasak tyrėjų, pareigūnas, pažeisdamas įstatymus, savo kabinete laikė daiktinius įrodymus – pinigus įvairiomis valiutomis. Lėšas anksčiau buvo konfiskavę jo pavaldiniai ikiteisminio tyrimo metu ir jos turėjo būti pervestos į banką saugiam saugojimui. Lapkričio 3 d. pareigūnas nepasirodė darbe, o minėtos lėšos buvo dingusios iš jo kabineto.
Po trijų dienų policija rado vyrą – jis buvo įsirengęs laikiną prieglobstį miške Rivnės srityje. Tam jis įsigijo mikroautobusą, palapinę, elektros generatorių, didelį kiekį maisto ir įvairios įrangos ilgalaikiam gyvenimui miške.
Per kratas jo automobilyje ir „slėptuvėje“ teisėsaugos pareigūnai rado ir konfiskavo užsienio valiutos, kurios vertė viršija 12,6 mln. grivinų.
Pareigūnas buvo sulaikytas. Tyrimas tęsiamas, toliau aiškinamasi, kas nutiko likusiems pinigams. Įtariamajam pateikti kaltinimai itin didelio turto pasisavinimu piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Jam gresia laisvės atėmimas iki 12 metų ir turto konfiskavimas.
Trumpas paklausė Orbano, ar Ukraina gali laimėti – šis nepraleido progos apšmeižti Europą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paklausė Vengrijos premjero Viktoro Orbano, ar Ukraina gali laimėti karą, rašo „Sky news“.
D. Trumpas žurnalistams pasakė, kad, jo nuomone, V. Orbanas supranta Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną ir „labai gerai jį pažįsta“.
Trumpas prabilo apie susitikimą su Putinu: „Visada yra galimybė“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį atvyko į Baltuosius rūmus susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. D. Trumpas pasveikino V. Orbaną ir tarė keletą žodžių žiniasklaidai, rašo „Sky news“.
D. Trumpo buvo paklausta, ar jis susitiks su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu Budapešte. Toks susitikimas jau buvo planuotas, tačiau D. Trumpas jį kartą jau atšaukė.
Šįkart D. Trumpas atsakė, kad „visada yra galimybė“.
V. Orbanas pas D. Trumpą atvyko siekdamas išimties Budapeštui iš Vašingtono sankcijų prieš Rusijos naftą.
Zelenskis: Rusija neužkirto Ukrainai kelio į Europą, neužkirs ir Orbánas
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas neturi galimybės sustabdyti Ukrainos judėjimo link Europos Sąjungos, o jo bandymai blokuoti šį procesą tik parodo, kad jis palaiko Maskvos retoriką.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė per spaudos konferenciją, surengtą po Aukščiausiojo kariuomenės vado štabo posėdžio, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Pirmiausia Orbánas nori pakviesti Trumpą į Vengriją susitikti su Putinu... Jei susitikimas įvyks – nesvarbu, kur jis vyks – ir tai tikrai lems paliaubas ir karo pabaigą, Ukraina palaikys bet kokį jo formatą. Tačiau jei tokie susitikimai reikalingi tik Orbáno „rinkimų fejerverkams“ ir neduos jokių rezultatų, tada mes negalime tam pritarti“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šalis gali sutikti su bet kokia derybų vieta, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, „o tada viskas priklausys nuo rezultato“.
Tuo pačiu Ukrainos prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad V. Orbáno susitikimo su D. Trumpu metu Vengrijos lyderis kels energetikos ir ypač sankcijų Rusijos įmonėms klausimus.
„Visi supranta Baltųjų rūmų sankcijų pasekmes. Orbánas ieškos būdų, kaip užsitikrinti, kad su juo būtų elgiamasi kitaip nei su visais. Bet mes tokio išskirtinio elgesio neremsime... Negalime leisti rusams pelnytis iš energijos. Vis tiek rasime būdą, kaip užtikrinti, kad rusiška nafta išnyktų iš Europos. Ir labai gerai, kad Jungtinės Valstijos taip pat yra tuo suinteresuotos“, – pabrėžė Zelensky.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad Budapešto ir Vašingtono susitikimo metu V. Orbánas tvirtins, kad Putinas nori užbaigti karą.
„Vengrijos ministro pirmininko retorika nesiskiria nuo Rusijos. Jis sakys, kad Ukraina karą pralaimi. Tai iš esmės yra tiesioginė Rusijos pranešimų perdavimo paslauga Jungtinėse Valstijose“, – sakė valstybės vadovas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina neturi nieko prieš Vengriją ar jos žmones, tačiau negali tylėti, kai kaimyninės šalies vadovybė padeda skleisti Rusijos propagandą.
„Mes nedarome nieko, kas galėtų pakenkti Vengrijos žmonėms, ir esame jiems dėkingi. Mes nedarome nieko, kas galėtų pakenkti Vengrijos lyderiui, bet negalime elgtis diplomatiškai, kai jie sako apie mus tokius dalykus arba padeda Rusijai retorika, diplomatija ar kitais veiksmais. Mes giname savo orumą, laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė jis.
Jo nuomone, Vengrijos ministras pirmininkas turėtų daugiau dėmesio skirti ne „neapykantai Ukrainai“, o konstruktyviems santykiams ir bendros Europos ekonomikos plėtrai.
„Jis mano, kad gali pasiekti sėkmę neapykantos Ukrainai dėka. Bet jam tai nepavyks. Santykius reikia kurti draugystės, o ne neapykantos pagrindu. Mes jam nieko nesame skolingi, bet esame pasirengę sąžiningam dialogui, jei jis bus prasmingas“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pridūrė, kad jokios politinės manipuliacijos ar asmeniniai interesai neturės įtakos Ukrainos europinės integracijos kursui.
„Niekas negali paveikti mūsų kelio į Europą. Ir būtent todėl jis jį blokuoja – jis mano, kad gali mus sustabdyti. Bet jis negali. Rusija to padaryti negalėjo, negalės ir Orbánas. Jis mano, kad jei tai įvyks pusmečiu vėliau, tai kažkaip pakeis padėtį. Nepakeis“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų sudaryti strateginę partnerystę su Ukraina, nesuteikdama jai narystės bloke.
Zelenskis kirto „prakalbusiam“ Lukašenkai: „Mes, jauni žmonės, viską labai gerai prisimename“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymus ukrainiečiams atvykti į Baltarusiją, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis pabrėžia, kad būtent iš A. Lukašenkos šalies teritorijos Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Ukrainą.
Prieš Orbano ir Trumpo susitikimą – griežta Zelenskio žinutė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimą pasiuntė griežtą žinutę.
Kaip rašo UNIAN, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neleis rusams parduoti naftos Europoje.
V. Orbanas penktadienį Vašingtone susitiks su D. Trumpu, siekdamas išimties Budapeštui iš Vašingtono sankcijų prieš Rusijos naftą.
Buvęs Vokietijos ministras pripažino klaidas santykiuose su Rusija
Buvęs Vokietijos aukščiausiasis diplomatas pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų neteisingą vertinimą „viena didžiausių Vokietijos užsienio politikos klaidų“.
Sigmaras Gabrielis, iš pradžių ėjęs ekonomikos ministro, o vėliau – užsienio reikalų ministro pareigas buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo laikais nuo 2013 iki 2018 m., penktadienį liudijo tyrimo komitete, nagrinėjančiame galimą Rusijos įtaką Vokietijos fondui, susijusiam su „Nord Stream“ dujotiekiais.
S. Gabrielis neigė, kad federalinė vyriausybė glaudžiai ir nuolat bendradarbiavo su fondu Meklenburgo ir Pomeranijos žemėje, kur baigiasi dujotiekiai, tačiau pripažino, kad santykiuose su Rusija buvo padaryta klaidų.
V. Putino ir jo ketinimų neteisingas vertinimas „yra viena didžiausių Vokietijos užsienio politikos, kurios dalyvis buvau, klaidų“, – sakė S. Gabrielis. Jis tai apibūdino kaip „kartų suvokimą“.
Tyrimas Meklenburgo ir Pomeranijos žemės parlamente vyksta siekiant išsiaiškinti, ar Rusija darė įtaką įsteigiant fondą, kuris 2021 m. padėjo užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą, nepaisant susijusioms įmonėms gręsiančių JAV sankcijų.
Zelenskis atsakė, kodėl rusams taip svarbus Pokrovskas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, rašo „Sky news“. V. Zelenskis pranešė, kad rusai telkia pajėgas Charkivo šiaurės rytuose.
Anot jo, Rusija bando parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui mūšio lauke pasiektą sėkmę, ypatingai Pokrovske. Dėl šio miesto jau kurį laiką tęsiasi intensyvūs mūšiai.
V. Zelenskio teigimu, Rusija turi užimti Pokrovską, kad galėtų skleisti naratyvą, jog rusai tariamai galės užimti visą Donbasą.
Ukrainos gynybos pajėgos: vengdami tolesnių nuostolių, rusai mažina veiksmų Pokrovske aktyvumą
Laukdami pagrindinių pajėgų pastiprinimo ir siekdami sumažinti nuostolius, Rusijos kariai sumažino savo veiksmų aktyvumą Pokrovske ir rečiau juda po miestą.
Rusai prisidengdami civiliais gyventojais taip pat bandė įsiskverbti į Hryšyną. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė 7-asis oro desanto pajėgų greitojo reagavimo korpusas.
7-ojo oro desanto pajėgų korpuso kontroliuojamoje teritorijoje tęsiamos paieškos ir puolamosios operacijos, kurių tikslas – Pokrovske aptikti ir likviduoti rusus įsibrovėlius.
Gynimo pajėgos toliau vykdo karines operacijas pačiame mieste ir jo apylinkėse.
Priešas bando įkurti logistikos bazę pietiniuose Pokrovsko priemiesčiuose. Jis keletą kartų bandė automobiliais ir motociklais perkelti ten savo personalą. Gynybos pajėgos užkirto kelią šioms pastangoms.
Nuo lapkričio pradžios Ukrainos gynybos pajėgos Pokrovske sunaikino 71 Rusijos ginkluotųjų pajėgų karį ir dar 36 kareivius sužeidė.
Pastarosiomis dienomis rusai keletą kartų bandė įsiskverbti į Hryšyną. Norėdami suklaidinti gynėjus, jie apsimetė civiliais. „Mūsų pajėgos priešą sustabdė“, – pranešė oro desanto pajėgos.
Padėtis Myrnohrado rajone išlieka įtempta. Pasak gynybos pajėgų, po daugybės nesėkmingų bandymų šturmuoti miestą iš rytų, Rusijos kariuomenė bandys pakeisti puolimo kryptį.
„Ukrinform“ pirmiau pranešė, kad per pastarąją parą Pokrovsko sektoriaus Červonyj Lymano, Fedorivkos, Šachovo, Myrnohrado, Nykanorivkos, Rodynsko, Dorožno, Novopavlivkos, Novoekonomično, Lysivkos, Pokrovsko, Kotlyno, Udačno, Molodecko ir Filijos rajonuose Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė 58 Rusijos kariuomenės puolimus.
Ukrainos vėliavos nuėmimas nuo Čekijos parlamento pastato sukėlė protestą
Čekijoje įsiplieskė diskusijos dėl mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavos, kai naujojo pirmininko, kraštutinių dešiniųjų politiko Tomio Okamuros, įsakymu ji buvo nukabinta nuo šalies parlamento.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD), kritikuojančios tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, įkūrėjas T. Okamura trečiadienį buvo išrinktas Čekijos Deputatų rūmų pirmininku.
Jis socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kaip nuimama Ukrainos vėliava ir jis pats laiko kopėčias.
Tuo pasipiktino kadenciją baigiančios centro dešiniųjų vyriausybės partijos. Jos iškabino Ukrainos vėliavas ant savo parlamentinių frakcijų biurų.
T. Okamuros pirmtakė Markéta Pekarová Adamová socialiniame tinkle X parašė, kad tai buvo gėdingas jos įpėdinio veiksmas, nukreiptas ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš pagrindines Čekijos Respublikos vertybes.
Vėliava buvo iškelta 2022 m. vasario 22 d., likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kaip solidarumo su Kyjivu ženklas. Nuo tada ji ten kabojo visą laiką.
Panaši diskusija neseniai kilo dėl Prahos nacionalinio muziejaus sprendimo nuimti didžiulę Ukrainos vėliavą nuo pagrindinio portalo. Muziejaus vadovybė teigė norinti vėl panaudoti erdvę parodų reklamai ir neigė bet kokį politinį kontekstą. Prieš savaitę prie Nacionalinio muziejaus protestavo kiek mažiau nei 100 žmonių.
Ukrainos dronai smogė Rusijai: liepsnoja svarbus objektas
Ukrainos gynybos žvalgybos dronai smogė vienai pagrindinių Rusijos naftos ir chemijos gamyklų Baškirijoje. Po atakos Sterlitamako įmonėje kilo gaisras, o žvalgyba teigia, kad čia gaminti produktai buvo skirti Rusijos kariuomenės ir karinio pramonės komplekso poreikiams. Tai jau ne pirmas Ukrainos smūgis Rusijos energetikos infrastruktūrai per pastarąsias dienas.
Lapkričio 6 d. Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos tolimųjų dronų operatoriai sėkmingai smogė Sterlitamako naftos chemijos gamyklai.
Gamyklos kompleksas įsikūręs Baškirijoje ir yra viena pagrindinių agresorės valstybės naftos chemijos pramonės įmonių, pranešė GUR.
Pažymima, kad gamykloje gaminami produktai, skirti Rusijos okupacinės armijos ir karinio pramonės komplekso poreikiams.
„Dėl smūgio į priešo naftos chemijos įmonę kilo gaisras“, – informavo žvalgyba.
Ukraina ir Švedija stiprina partnerystę gynybos inovacijų srityje
Ukrainos gynybos ministras Denisas Šmyhalis ir Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama plėtoti bendradarbiavimą gynybos inovacijų srityje ir atverti naujas galimybes Ukrainos gynybos pramonės plėtrai.
D. Šmyhalis apie sutarties pasirašymą paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Jis pažymėjo, kad šis dokumentas taip pat paskatins naujus bendradarbiavimo formatus ir padės Ukrainai integruotis į Europos inovacijų ir pramonės ekosistemą.
Per susitikimą ministrai aptarė Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimą, įskaitant galimą švediškų naikintuvų „Gripen“ tiekimą.
D. Šmyhalis pasiūlė apsvarstyti galimybę bendrai kurti „žemė-oras“ raketų gaudykles ir gaminti radiolokacines sistemas.
Ministrai taip pat aptarė Ukrainos oro gynybos sistemų stiprinimą. „Būtume dėkingi už papildomų raketų mūsų sistemoms tiekimą“, – sakė D. Šmyhalis.
Jis padėkojo Švedijai už nuoseklią paramą nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Švedija jau suteikė daugiau kaip 9 mlrd. dolerių paramos ir paskelbė, kad per ateinančius dvejus metus skirs dar 8 mlrd. dolerių.
D. Šmyhalis taip pat išreiškė padėką už Švedijos dalyvavimą Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašo (PURL) iniciatyvoje, taip pat už jos dalyvavimą Danijos modelyje, pagal kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 400 tolimojo nuotolio kovinių bepiločių orlaivių.
Pasak „Kyiv Independent“, šiuos orlaivius Ukraina dažnai naudoja smūgiams prieš Rusijos gilumoje esančias naftos perdirbimo gamyklas.
ES dėl karo Ukrainoje ribos vizų išdavimą rusams
Europos Sąjunga (ES) pareiškė dėl karo Ukrainoje ribosianti vizų išdavimą rusams.
Kremlius sureagavo į pranešimus apie Putino ir Lavrovo konfliktą
Kremlius paneigė gandus, esą Vladimiras Putinas susipyko su vienu iš seniausių ir ištikimiausių savo padėjėjų – užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„The Moscow Times“ straipsnyje teigiama, kad nesutarimų tarp šių dviejų politikų priežastimi galėjo tapti „katastrofiškas“ S. Lavrovo pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Šis pokalbis, kaip nurodoma, įvyko prieš pat Vašingtonui paskelbiant sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms ir atšaukiant planuotą V. Putino bei D. Trumpo susitikimą.
Paslėpta grėsmė fronte: rusų triukas gali susilpninti HIMARS smūgius
Rusija rado būdą, kaip silpninti Ukrainos ginkluotės galią. Karo analitikas Sergejus Beskrestnovas atskleidė, kad Maskva per metus sukūrė veiksmingą sistemą, galinčią „apakinti“ Ukrainos žvalgybos dronus ir taip sumažinti tokių ginklų kaip HIMARS tikslumą. Pasak eksperto, pagrindinis šios grėsmės ginklas – ne raketos ar dronai, o naujos kartos radijo stotys, slepiamos netoli fronto linijos.
Pasak jo, aukšto lygio tikslumo ginklų, tarp jų ir tokių sistemų kaip HIMARS, veiksmingumas priklauso nuo patikimos ir aktualios žvalgybos. Jei priešas užblokuos priėjimą prie taikinių, artilerijos smūgiai praras efektyvumą.
SKVP (oro erdvės kontrolės sistema) – mažų radarų ir ryšio stočių tinklas, sukurtas aptikti ir sekti žvalgybinius bepiločius orlaivius netoli fronto. Sistema fiksuoja dronus, nustato jų apytikslę vietą ir perduoda duomenis operatoriams bei priešdroninėms priemonėms, taip sudarydama galimybę greitai reaguoti.
S. Beskrestnovas teigia, kad prieš sunaikinant taikinį, pirmiausia jį reikia pamatyti. Šiuo metu apie 90 proc. priešdroninių stebėjimo sistemų sudaro SKVP. Rusija didžiąja dalimi nukopijavo ir pritaikė idėjas, kurios Ukrainos gynybos pajėgose atsirado 2024 m. pavasarį-vasarą.
Tokias radarų stotis aptikti nėra paprasta. Jas sunku užfiksuoti elektroninės kovos priemonėmis. Radijo techninės žvalgybos palydovai gali pastebėti spinduliavimą, bet nurodo tik apytikslį rajoną.
Vizualinė paieška iš dronų lieka vienintelė patikima priemonė nustatyti tikslų stoties lokalizavimą.
S. Beskrestnovas pažymi, kad Ukrainai būtina sukurti specialius sprendimus mažų, sunkiai pastebimų radarų aptikimui ir neutralizavimui sudėtingose vietovėse.
Įspėjama apie grėsmę: Baltarusijoje dislokuotos „Orešnik“ raketos kelia rimtą pavojų Ukrainai
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalyje dislokuojamos Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“. Leidinys „Forbes“ įspėja, jog toks žingsnis gali gerokai padidinti grėsmę Ukrainai ir sustiprinti Rusijos smogiamąjį potencialą.
Įvardijo 6 Ukrainos sritis, kurios pateko į rimtą pavojų
Rusija žengė dar vieną žingsnį – į savo bombas įmontavusi reaktyvinius variklius, jos dabar gali smogti dvigubai toliau. Ekspertai perspėja, kad naujieji ginklai kelia grėsmę 6 Ukrainos regionams ir dar labiau apsunkins jau ir taip įtemptą šalies oro gynybos sistemą, rašo „The Telegraph“.
Ukrainos pajėgos naktį neutralizavo 94 iš 128 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 94 bepiločius orlaivius, kuriuos Rusijos kariuomenė panaudojo per naktines atakas prieš šalį, o smūgiai buvo užfiksuoti 11-oje vietų, platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo ketvirtadienio, lapkričio 6 d., 20 val. okupantai į Ukrainą paleido 128 įvairaus tipo bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“ bepiločius. Jie buvo paleisti iš Rusijos Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko Achtarsko miestų teritorijų, taip pat iš Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Nustatyta, kad apie 80 taikinių buvo „Shahed“ tipo puolamieji bepiločiai orlaiviai.
Puolimą atrėmė Ukrainos orlaiviai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamųjų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki penktadienio, lapkričio 7 d., 9 val. oro gynybos pajėgos šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose numušė arba nuslopino 94 rusų bepiločius orlaivius.
11-oje vietų fiksuoti 31 puolamojo bepiločio orlaivio smūgiai. Oro pajėgos pažymėjo, kad ataka vis dar tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje šiuo metu stebimi keli rusų bepiločiai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 tūkst. 170 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 7 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 148 tūkst. 910 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 tūkst. 170 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 330 (+1) priešo tankų, 23 tūkst. 543 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 34 tūkst. 301 (+13) artilerijos sistemą, 1 tūkst. 535 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 238 (+1) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 78 tūkst. 678 (+248) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 918 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 66 tūkst. 723 (+65) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 993 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Šaltiniai: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Ispanijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Ispanijoje, ketvirtadienį pranešė šaltiniai iš Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuro.
„Galime patvirtinti, kad vizitas įvyks netrukus, tačiau dėl saugumo priežasčių negalime atskleisti datos“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis.
Tai būtų antroji V. Zelenskio kelionė į Ispaniją po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą po to, kai surengė vizitą 2024-ųjų gegužę.
Ispanijos radijo stotis „Cadena SER“ ketvirtadienį pranešė, kad pareigūnai tikisi, jog kelionė įvyks „maždaug per dvi savaites“.
Vizito metu V. Zelenskis turėtų susitikti su P. Sanchezu ir aplankyti Nacionalinį karalienės Sofios (Sofijos) muziejų Madride, kuriame saugomas Pablo Picasso antikarinis šedevras „Gernika“, praneša „Cadena SER“.
AFP susisiekus su šaltiniais iš Ispanijos lyderio biuro, jie teigė, kad Madridas ir Kyjivas „šiuo metu rengia programą“.
2022 metais V. Zelenskis, kreipdamasis į Ispanijos parlamentą, palygino Rusijos invaziją prieš jo šalį su 1937-aisiais nacių įvykdytu Šiaurės Ispanijos Gernikos miesto bombardavimu.
Tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, Ukraina įnirtingai prašo sąjungininkų daugiau ginklų, ypač oro gynybos sistemų.
Buvęs NATO generalinis sekretorius: Ukrainai gresia „amžinas karas“
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas perspėja, kad Ukrainai gresia „amžinas karas“ ir lėtas teritorijų praradimas, jei Europa nesiims ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją. Anot jo, tik didesnis spaudimas Maskvai, įskaitant oro gynybos sistemų dislokavimą ir karinės paramos stiprinimą, gali priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, skelbia „The Guardian“.
„ABC News“: Pokrovsko žlugimas gali tapti skaudžiausia Kyjivo nesėkme fronte
Ukraina atsidūrė ties vienos svarbios pozicijos praradimo riba. Po daugiau nei pusantrų metų įnirtingų kovų Rusijos pajėgos artėja prie Pokrovsko Donecko srityje – miesto, kuris tapo vienu pagrindinių Kremliaus taikinių. Ekspertai perspėja, kad jo praradimas būtų skaudus smūgis Kyjivui ir galėtų tapti viena rimčiausių Ukrainos nesėkmių nuo pavasario.
Ukrainos smūgis Rusijos logistikos objektams Kryme: sunaikintos naftos bazės, kilo galingi gaisrai
Laikinai okupuotame Kryme driokstelėjo galingi sprogimai – Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos surengė taiklius smūgius Rusijos okupacinių pajėgų logistikos objektams Kryme. Dronų atakos metu buvo sunaikintos kelios naftos bazės ir degalų sandėliai, kilo galingi gaisrai.
Naktį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai smogė priešo logistikos objektams laikinai okupuoto Krymo teritorijoje.
Savo „Telegram“ kanale Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė smūgių vaizdus ir pateikė išsamesnę informaciją apie operacijos eigą.
Pranešama, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dronai atakavo naftos bazę. Smūgio metu buvo sunaikintas naftos rezervuaras RVS-400, kuris tuo metu buvo pilnas.
Tuo pačiu metu buvo sunaikinti du traukiniai su cisternomis. Smūgio metu jie buvo pakrauti naftos produktais.
„Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dronai taip pat smogė kelioms naftos bazėms ir degalų sandėliams Simferopolyje bei jo apylinkėse. Buvo užfiksuota daugybė gaisrų“, – teigiama pranešime.
Rusijos dronai atakavo Odesą: smogė į energetikos objektus
Naktį Rusijos dronai surengė ataką prieš Odesos sritį. Kaip pranešama, dronai pataikė į energetikos objektus, buvo apgadinti sandėliai ir administracinis pastatas, tačiau žmonės per išpuolį nenukentėjo.
Kremliaus marionete vadinama bendrovė persigalvojo dėl „Lukoil“ turto pirkimo
Bendrovė „Gunvor“, JAV vadinama Kremliaus marionete, staiga atsiėmė savo pasiūlymą pirkti Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ turtą. Tokį sprendimą bendrovė priėmė po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad „niekada“ nepatvirtins šio sandorio, kurį vadina grėsme sankcijų režimui prieš Maskvą, rašo „Politico“.
Ukraina derasi su JAV dėl „Tomahawk“ raketų: pranešama apie „teigiamus“ signalus
Ukraina veda „teigiamas“ derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pranešė šalies ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Pasak jos, Kyjivas siekia išplėsti ilgojo nuotolio ginklų arsenalą ir sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus prieš Rusijos agresiją, rašo UNIAN.
Trumpas prabilo apie proveržį siekiant taikos Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali būti arti pabaigos. Pasak jo, Vašingtonui pavyko pasiekti „reikšmingą pažangą“.
Apie tai jis pranešė per susitikimą su Centrinės Azijos šalių atstovais Baltuosiuose rūmuose, rašoma UNIAN.
„Forbes“: yra tik viena priežastis, kodėl Putinui reikia branduolinės ginkluotės
Vladimiras Putinas vėl grasina pasauliui – šįkart branduoline torpeda „Poseidon“. Tačiau, pasak „Forbes“, šis ginklas reikalingas visai ne kovai su JAV, o tam, kad Kremlius paslėptų savo nesėkmes kare prieš Ukrainą.
Pastangos paversti Donaldą Trumpą Rusijos sąjungininku galutinai žlugo, todėl V. Putinas grįžo prie įprastos taktikos – branduolinio šantažo ir bauginimo. Šiuo tikslu Kremlius pasigyrė tariamai sėkmingais branduolinės torpedos „Poseidon“ bandymais, rašo „Forbes“.
Ši torpeda aprūpintas ne tik 2 megatonų galingumo branduoline galvute, bet ir branduoliniu varikliu.
Teoriškai pastarasis suteikia „Poseidon“ neribotą veikimo nuotolį, leidžiantį nepastebimai priartėti prie priešo pakrantės ir sunaikinti uostus.
Vis dėlto „Forbes“ autorius nesikoncentruoja į „Poseidon“ technines charakteristikas ar galimus naudojimo scenarijus. Vietoj to jis bando paaiškinti, kodėl V. Putinas apskritai pradėjo girtis ginklu.
Žurnalisto nuomone, V. Putinas kalba apie šį projektą todėl, kad dėl itin nesėkmingo karo su Ukraina Rusija prarado pažangiausios karinės galios reputaciją.
Pareiškimai apie unikalius ginklus, kurių niekas kitas pasaulyje neturi, turėtų parodyti, kad Rusija vis dar yra pažangiausių ginklų lyderė.
Autoriaus teigimu, V. Putinas pasirinko tam tinkamą momentą – tai akivaizdi reakcija į kalbas apie galimą „Tomahawk“ raketų tiekimą Ukrainai.
„Poseidon“ atspindi Maskvos siekį išlaikyti strateginį paritetą su Vakarais po nesėkmių mūšio lauke ir pramonės apribojimų. Nepriklausomai nuo to, ar jis pakeis povandeninį karą, ar liks daugiausia simbolinis, „Poseidon“ pabrėžia platesnį Rusijos bandymą atkurti savo lyderio vaidmenį karinėje technologijoje ir sustiprinti strategines pozicijas pasaulio saugumo srityje“, – apibendrina autorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapijoje sustojo Tuapse naftos terminalas, ukrainos jūrų dronai rusijos ekonomiką pastatė rakum
Slava Ukraini, smert kacapam!
youtube Walk & Talk in Kyiv: Blackouts, Generators, Missile Alerts & Daily News
Trumpas atsakė, kodėl atšaukė susitikimą su Putinu: „Tai akivaizdu“
JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį buvo paklausta, kodėl Budapešte neįvyks jo susitikimas su Vladimiru Putinu, rašo „Sky news“.
D. Trumpas ir V. Putinas po praeitą mėnesį įvykusio telefono pokalbio atrodė pasiryžę susitikti Vengrijoje, tačiau JAV prezidentas atšaukė derybas, matyt, abejodamas, ar jos padės pasiekti pažangą dėl Ukrainos.
„Pagrindinis ginčas yra tas, kad jie tiesiog dar nenori sustoti“, – pareiškė JAV prezidentas.
„Manau, kad jie tai padarys, manau, kad tai daro didelę žalą Rusijai, didelę žalą abiem šalims, tai akivaizdu“, – pridūrė D. Trumpas.
D. Trumpo taip pat buvo paklausta, ar jis susitiks su Rusijos režimo lyderiu V. Putinu Budapešte. D. Trumpas atsakė, kad „visada yra galimybė“.
V. Orbanas pas D. Trumpą atvyko siekdamas išimties Budapeštui iš Vašingtono sankcijų prieš Rusijos naftą.