Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“. Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams. „Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis. „Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės ir mažiausiai devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai, Maskvai tęsiant daugiau nei trejus metus trunkantį karą, nepaisant Vakarų šalių pasmerkimo. Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo, siekiant kovoti su nusikalstamumu JAV miestuose, į Memfį siunčiamas Nacionalinės gvardijos karių, FTB agentų ir kovos su narkotikais pareigūnų kontingentas. Pasirašydamas memorandumą, D. Trumpas sakė, kad toks sprendimas priimtas Respublikonų partijai priklausančio gubernatoriaus Billo Lee prašymu. Jis pridūrė, kad šios pajėgos veiks pagal Vašingtone vykdomos operacijos modelį.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio suabejojo galimybe diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Gazos Ruože. Pirmadienį per savo kelionę į Izraelį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, M. Rubio sakė, kad konfliktas gali baigtis tik tuo atveju, jei bus paleisti visi įkaitai ir palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“ nustos egzistuoti kaip ginkluota jėga, kelianti grėsmę Gazos Ruožui. „Idealiu atveju, tobulame pasaulyje, tai būtų pasiekta diplomatiniu susitarimu, – sakė M. Rubio.

JAV pajėgos tarptautiniuose vandenyse atakavo dar vieną laivą, neva gabenusį narkotikų kontrabandą, per antpuolį žuvo trys venesueliečiai, pirmadienį savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Lenkijos valstybės saugumo pajėgos neutralizavo virš vyriausybės pastatų Varšuvoje skridusį nepilotuojamąjį orlaivį, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. D. Tuskas socialinių tinklų platformoje „X“ teigė, kad dronas taip pat praskrido virš Belvederio rūmų – oficialios Lenkijos prezidento rezidencijos. D. Tuskas pridūrė, kad dėl šio incidento buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai, ir teigė, kad policija tiria incidento aplinkybes.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios užregistruota 11 tūkst. atvejų, kai rusai panaudojo chemines medžiagas, nuo jų nukentėjo 3 000 Ukrainos karių, per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai. „Šiuo metu turime apie 11 tūkst.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad valstybės saugumo tarnybos (SOP) neseniai neutralizavo virš vyriausybės pastatų ir Belvederio rūmų skraidžiusį droną. Buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai. Policija tiria šio incidento aplinkybes. „Ką tik Valstybės apsaugos tarnyba neutralizavo virš vyriausybės pastatų (Parkowa) ir Belvederio rūmų skraidžiusį droną. Sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.

Aštresnių sankcijų Rusijai klausimas ir taip buvo delikati tema JAV, o dabar, dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų, jis kelia grėsmę Europai, kad pablogės santykiai su Kinija, kuri yra Rusijos partnerė. Kaip rašo „Le Monde“, D. Trumpas bando pagerinti santykius su Maskva ir neskuba įvesti sankcijų, nepaisydamas Europos sąjungininkų reikalavimų, kurie tai laiko būdu priversti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje.

Rusijos kariai užfiksuoti išbandant naują maskuotės būdą – slėpėsi užsidėję didelius juodus maišus, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“. „Rusų pėstininkai Trečiojo armijos korpuso atsakomybės zonoje eksperimentuoja su įvairiais maskuotės būdais. Šį kartą okupantai užsidėjo didelius maišus, tačiau, nepaisant to, buvo aptikti ir likviduoti“, – rašoma kanale.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATO šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

Paryžiuje pirmadienį prieš teismą stojo dvylika aktyvistų, kaltinamų padėjus žmonėms neteisėtai gauti vaistų eutanazijai. Šie aktyvistai yra asociacijos "Ultime Liberte“ (Galutinė laisvė), kovojančios dėl pagalbinės savižudybės ir eutanazijos legalizavimo Prancūzijoje, nariai.  Jie kaltinami tuo, kad nuo 2018-ųjų rugpjūčio ir 2020 lapkričio padėjo dešimtims žmonių įsigyti vaistą pentobarbitalį, naudojamą gydytojo asistuojamai savižudybei Belgijoje ir Šveicarijoje.

 Rusijos sąjungininkė Baltarusija pakvietė JAV kariuomenės atstovus į bendras karines pratybas pirmadienį. „Jums bus paruoštos geriausios žiūrovų vietos“, – sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas JAV kariniam atašė Bryanui Shoupe'ui, apsilankiusiam pratybose Baltarusijos Barysavo mieste, esančiame į rytus nuo Minsko. Minskas pirmadienį pranešė, kad pratybose dalyvauja apie 7 tūkst. karių – 6 tūkst. iš Baltarusijos ir 1 tūkst. iš Rusijos.

Jungtinės Karalystės naikintuvai prisidės prie NATO operacijos oro erdvėje virš Lenkijos, kad padėtų ginti Aljanso rytinį flangą, pirmadienį, po praėjusios savaitės incidento, kai Rusijos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija.

Praėjus daugiau kaip 100 metų nuo nuskendimo, iš garsiojo „Titaniko“ brolio – laivo „Britanikas“ – iškelti pirmieji objektai. Vykdant tyrimų programą, jie ištraukti iš daugiau kaip 120 metrų gylio, pirmadienį pranešė Graikijos kultūros ministerija. Tai, be kita ko, laivo varpas, signalinė lempa ir žiūronai. Dėl srovių, gylio ir prasto matomumo darbai „Britaniko“ nuolaužose buvo „ypatingai sudėtingi“, teigiama ministerijos pranešime. Operacijoje dalyvavo 11 profesionalių narų.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Briuselio gatvėje nežinomi asmenys pneumatiniu pistoletu apšaudė Lenkijos europarlamentaro Waldemaro Budos automobilį, pranešė Lenkijos naujienų ir radijo tarnyba RFM24.  Tuo metu Europos Parlamento nario automobilyje nebuvo. Į Europos Parlamentą išrinktas Lenkijos konservatyvios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovas Waldemaras Buda teigė, kad jo automobilis buvo apšaudytas iš pneumatinio pistoleto.  Pasak jo, į automobilį buvo paleisti 9 šūviai.

Po penktadienio dronų atakos Primorsko uoste, dešimtys rusų šešėlinio laivyno laivų stovi Suomijos įlankoje ir laukia pakrovimo. Estų ekonomisto Raivo Vare skaičiavimais, uosto uždarymas Rusijai gali kainuoti iki 50 milijonų dolerių (apie 43 mln. eurų) per dieną. Praėjusį penktadienį Ukraina dronais atakavo Primorsko uostą. Primorsko uostas yra vienas didžiausių Rusijos naftos uostų Suomijos įlankoje, aptarnaujantis Rusijos šešėlinį laivyną.

Britų vyriausybė griežtai sukritikavo JAV milijardieriaus ir „Tesla“ kompanijos vadovo Elono Musko pasisakymą per dešiniųjų populistų demonstraciją Londone. Paskutinis dalykas, ko nori britai, yra ši „pavojinga ir kurstanti kalba“, sakė ministro pirmininko Keiri Starmerio atstovas. E. Muskas per masinę dešiniųjų populistų demonstraciją Londone, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 000 žmonių, vaizdo ryšiu kreipėsi į protestuotojus.

Didžioji Britanija pareiškė, kad gali „panaudoti jėgą“ atsakydama į naujus Rusijos dronų įsibrovimus į NATO šalių teritoriją. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovas, kuris pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl praėjusią savaitę įvykusio Rusijos karinių oro pajėgų dronų įsibrovimo į Šiaurės Atlanto aljanso oro erdvę.

DNR mėginys, rastas JAV konservatyviųjų pažiūrų nuomonės formuotojo Charlie Kirko nužudymo vietoje, sutapo su įtariamojo jo nužudymu Tylerio Robinsono DNR, pirmadienį pranešė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis. 22 metų T. Robinsonas buvo sulaikytas ketvirtadienį po 33 valandas trukusių gaudynių, o vėliau šią savaitę jam turėtų būti pateikti oficialūs kaltinimai dėl žmogžudystės. Pareigūnai teigė, kad įtariamasis panaudojo snaiperio šautuvą ir nuo stogo nušovė Ch.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad kitais metais gynybos biudžetą padidins 26,6 mlrd. kronų (2,4 mlrd. eurų), o gynybos išlaidos sudarys 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje teigė, kad šis padidinimas yra „kitas didelis žingsnis i6 naujo apginkluojant Švedijos gynybą“. Kovą vyriausybė paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas šalis didins maždaug 300 mlrd. kronų (27,5 mlrd.

Italija nėra pasirengusi, jei Rusija ar kokia nors kita šalis nuspręstų ją užpulti, pirmadienį pareiškė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. „Mes nesame pasirengę nei Rusijos, nei kitos šalies atakai“, – sakė G. Crosetto, kalbėjęs per renginį, skirtą neseniai vykusiai Italijos karinio jūrų laivyno mokomojo laivo „Amerigo Vespucci“ pasaulinei kelionei.  „Aš tai sakau jau seniai.

Bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ eina į pabaigą, o Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui lieka keletas galimų variantų, kaip panaudoti sutelktas pajėgas, rašo „Bild“. Anot leidinio, pratybose dalyvauja apie 30 tūkstančių karių, o Europoje neatmetama naujo puolimo rizika. Visų pirma, pasibaigus „Zapadi-2021“ pratyboms, Maskva paliko karius pratybų vietoje ir po kurio laiko pradėjo invaziją į Ukrainą.

JAV kariai pirmadienį, rugsėjo 15 d., atvyko į Baltarusiją stebėti Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad-2025“, pranešė šalies gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Manevrus, kurie prasidėjo rugsėjo 12 d. ir kurių metu bus išbandomas „branduolinio ginklo panaudojimo planavimas“ ir raketos „Orešnik“, taip pat stebi dviejų kitų NATO šalių – Turkijos ir Vengrijos – atstovai, pažymėjo ministerija.

Lenkija deda viltis į diplomatinį dialogą – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir ketina raginti Pekiną prisidėti prie konflikto deeskalacijos pasienyje, kur dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų uždarytas vienas svarbiausių prekybos kelių į Europą, rašo „Zerkalo“. R. Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sulaukė neįprastai aštrios Švedijos kritikos, užsipuolęs šalies teisėtvarką.  Pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas užsipuolė Europos Sąjungos šalį, teigdamas, kad Švedijos vyriausybė moko Vengriją apie teisinę valstybę, kai joje pačioje viešoji tvarka griūva.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareikalavus, kad visos NATO šalys taikytų muitus kiniškoms prekėms ir nebepirktų rusiškos naftos, Kinija pagrasino padariniais. Jei bus pakenkta Kinijos interesams, Liaudies Respublika imsis atsakomųjų priemonių ir gins savo saugumą bei vystymosi interesus, Pekine pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Savaitgalį iš viso 166 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 9920 asmenų mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 22 asmenys.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Madride pareiškė, kad Vašingtonas yra labai arti susitarimo su Kinija dėl jų ginčo dėl socialinio tinklo „TikTok“ išsprendimo. Sekmadienį Madride S. Bessentas ir Kinijos vicepremjeras He Lifengas surengė naujausią derybų turą, siekdami sumažinti įtampą dėl prekybos ir dėl „TikTok“. Tikimasi, kad susitikimai tęsis iki trečiadienio – nustatyto termino, iki kurio „TikTok“ turi rasti naują pirkėją, kad nebūtų uždrausta JAV.

Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras per dviejų dienų vizitą Ukrainoje patikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, kad, kaip ir šiemet, kitąmet Estija toliau teiks karinę paramą Ukrainai, sudarančią ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 100 mln. eurų. „Estija ir toliau ryžtingai rems Ukrainą Rusijos agresijos kare. Ir kitais metais laikysimės principo Ukrainai skirti mažiausiai 0,25 proc. BVP.

Rusijos Baltijos laivynas Kaliningrado srityje surengė pratybas, kurios yra bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad-2025“ dalis, pranešė „Radio Liberty“ Baltarusijos tarnyba. Remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu, žiniasklaidos priemonė pranešė, kad pratybose dalyvauja Rusijos Baltijos laivyno jūrų pėstininkai.

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Izraelyje apsilankęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažadėjo, kad Vašingtonas teiks „nepalaužiamą paramą“ Izraeliui šiam siekiant savo tikslų Gazos Ruože, ragindamas išnaikinti islamistų grupuotę „Hamas“. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savo ruožtu teigė, kad M. Rubio vizitas yra aiški žinia, jog JAV palaiko Izraelį.

Manoma, kad antroje rugsėjo mėnesio pusėje Rusijos propaganda tęs intensyvias informacines atakas prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras. „Centras prognozuoja, kad Rusijos propaganda antroje rugsėjo pusėje nesilpnins savo informacinės atakos prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Rusijos leidiniui gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tiesmuką bendravimą, teisinosi dėl santykių su Lenkija krizės ir pasakojo apie savo sporto rutiną. Tai – ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka teigiamai atsiliepia apie JAV lyderį: jis ne kartą gyrė D. Trumpą už taikos iniciatyvas, yra siūlęs jam Nobelio premiją, o šiemet net padėkojo už pastangas siekti taikos Ukrainoje.

Dėl saugumo kai kuriuose lėktuvuose įvestos naujos taisyklės: keleiviai nebegalės naudoti nešiojamų įkroviklių ir privalės juos laikyti matomoje vietoje, praneša portalas „The Sun“. Naujos taisyklės reiškia, kad keleiviai negalės lėktuve įkrauti savo įrenginių naudodami nešiojamus įkroviklius. Nešiojamas baterijas galima turėti tik rankiniame bagaže, o lėktuvo salone jas reikia laikyti matomoje vietoje. Šis draudimas įvestas dėl didėjančio susirūpinimo ličio baterijų saugumu lėktuvuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nacionalinės gvardijos daliniai koordinuotų operacijų metu Donecko srityje išlaisvino Pankivkos gyvenvietę ir aplinkines teritorijas, platformoje „Telegram“ pranešė nacionalinės gvardijos 1-ojo „Azovo“ korpuso spaudos tarnyba. Kaip teigiama, „Azovo“ operatyvinėje zonoje veikiančios Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau vaduoja teritorijas Dobropilios sektoriuje.

Metų infliacija Lenkijoje rugpjūtį sulėtėjo iki 2,9 proc. nuo 3,1 proc. liepą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS pirmadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis – 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtas išankstinis, o rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų birželio. Anot GUS, infliaciją praėjusį mėnesį toliau smukdė išlaidų metinio prieaugio mažėjimas poilsiui ir pramogoms (iki 2,9 proc.

Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO šiuo metu neva kariauja prieš Rusiją, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. „NATO de facto kariauja su Rusija, tai akivaizdu“, – jį cituoja agentūra. D. Peskovas taip pat pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje yra sustojusios. Nėra proveržio ir dėl Rusijos, Ukrainos ir JAV lyderių susitikimo. „Kol kas jokių pokyčių nėra“, – pareiškė jis.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba pranešė, kad antradienį surengs skubius debatus dėl Izraelio antskrydžio Katare, kurio taikiniu buvo islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ lyderiai.  Taryba pirmadienį paskelbė, kad debatai sušaukti gavus du oficialius prašymus: vieną iš Pakistano Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir kitą iš Kuveito Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos.

Sekmadienį vėlai vakare Austrijos policija pranešė, kad šalies kalnuose netoli Čagunso nukritęs iš beveik 100 metrų aukščio žuvo 77-erių metų žygeivis iš Vokietijos. Vyras kartu su dar aštuoniais bendrakeleiviais kopė į Mittagsšpitzo kalną. Sekmadienio popietę nusileidimo metu jis už kažko užkliuvo ir, krisdamas nuo akmenuoto, žole apaugusio šlaito, patyrė mirtinus sužalojimus, teigiama policijos pranešime. Valdžios institucijos jo kūną rado pasitelkusios policijos sraigtasparnį.

Sekmadienį mažiausiai 50 tūkst. žmonių dalyvavo Turkijos pagrindinės opozicinės partijos CHP proteste, surengtame prieš svarbų teismo posėdį, kurio metu gali būti nušalinta šios partijos vadovybė, pranešė organizatoriai ir naujienų agentūros AFP korespondentai. Protestuotojai užpildė Turkijos sostinėje Ankaroje esančią Tandogano aikštę, taip demonstruodami pasipriešinimą posėdžio išvakarėse. CHP vicepirmininkas Muratas Bakanas sakė, kad susirinko 50 tūkst.

Kryme esantys strategiškai svarbūs Rusijos kariniai objektai Ukrainos pajėgoms yra visiškai pasiekiami. Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas. „Kova su priešu Kryme yra abipusė ir tęsiasi nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – teigė D. Pletenčiukas.

Vokietijos Reino-Pfalco žemėje nežinomi nusikaltėliai pavogė beveik visas prinokusias vynuoges iš maždaug 8 000 kv. metrų ploto dviejuose vynuogynuose. Pavogtos vynuogės buvo „Riesling“ ir „Sauvignon blanc“ veislės, sekmadienį pranešė policija. Skaičiuojama, kad du nepriklausomi vyndariai, įsikūrę Gundheimo kaime netoli Vormso miesto Reino-Pfalco žemėje, dėl vagystės prarado kelis tūkstančius eurų. Policija nusikaltėlių elgesį apibūdino kaip profesionalų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“. Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje. „Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis. Trumpas grasina sankcijomis, bet nori Europos veiksmų Anksčiau D. Trumpas vengė taip atvirai įvardyti Rusiją.

ES planai kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete įplieskė audringas diskusijas: socialiniuose tinkluose plinta įrašai, esą Briuselis jau ruošiasi skaityti kiekvieno europiečio žinutes. Tačiau teisėkūros procesas dar toli gražu nebaigtas, o ekspertai perspėja – kalbos apie visuotinį pranešimų sekimą gerokai perdėtos. Internete keliama panika, esą Europos Sąjunga netrukus pradės tikrinti visus tekstinius pranešimus.