Po Lenkiją, o kartu ir NATO sudrebinusios rusiškų dronų atakos, Aljansas imasi precedento neturinčių veiksmų ir skelbia apie naują atgrasymo misiją „Eastern Sentry“.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Esame fiksavę dronų įsibrovimus į Rumunijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos oro erdvę. Nepriklausomai nuo to, ar tai daroma tyčia, ar ne – tai pavojinga ir nepriimtina“, – komentavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Pagrindinis, dar vakar prasidėjusios misijos tikslas – kova su oro erdvės pažeidimais rytiniame flange ir siekis apsaugoti NATO šalis nuo Rusijos provokacijų.
„„Eastern Sentry“ bus lanksti ir greitai prisitaikanti iniciatyva, užtikrinanti dar tikslingesnį atgrasymą ir gynybą – būtent tada ir ten, kur to labiausiai reikia“, – sakė vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje Alexus Grynkewič.
Prancūzija jau skyrė tris naikintuvus misijai. Laivais ir antžeminėmis oro gynybos sistemomis skubiai prisideda Danija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Kitos šalys su savo turimais gynybiniais resursais turėtų prisijungti netrukus.
„Be tradicinių karinių pajėgumų, ši iniciatyva taip pat apims priemones, skirtas spręsti specifinius su dronų naudojimu susijusius iššūkius“, – aiškino NATO generalinis sekretorius.
NATO ėmėsi misijos po šio lemtingo Lenkijos žingsnio
Aljansas šį žingsnį žengė, kai po Rusijos dronų atakos Lenkijoje Varšuva aktyvavo 4-ąjį NATO straipsnį. 4-ojo straipsnio aktyvavimas – tai politinis-diplomatinis žingsnis, o „Eastern Sentry“, pasak mūsų diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio žinutės tinkle „X“, jau praktinis karinis atsakas, kuris sustiprins regiono gynybą.
„Eastern Sentry“ nėra tik misija. Tai – žinutė. Tai – tiesioginis atsakas į Rusijos eskaluojamą neatsakingumą ore. Greitas, tikslus ir būtent ten, kur jo reikia“, – rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Kad toks atsakas būtinas, neabejoja ir Lenkijos užsienio reikalų ministras, kuris, priešingai nei Aljanso vadovybė, vis dar neskelbianti – tyčia ar ne Rusija į Lenkiją pasiuntė dronus, dėsto be užuolankų.
„Netikime, kad galima padaryti 20 klaidų per vieną naktį. Taip pat prisiminkite, kad pirmas mūsų oro erdvės pažeidimas įvyko prieš vidurnaktį, o paskutinį droną numušėme 6:30 ryto. Taigi oro mūšis truko septynias valandas. Septynios valandos – tai ne klaida“, – aiškino Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Tuo metu Rusijoje ir Baltarusioje jau antrą dieną vyksta aktyvioji „Zapad“ pratybų dalis. Ir nors kol kas Lietuvos tarnybos provokacijų nefiksuoja, o ir pratyboms sutelktų rusofašistų karių prie NATO sienų sąlyginai nedaug – apie 30-40 tūkstančių – R. Sikorskis grėsmės nenuvertina.
„Didžiausia grėsmė yra ta, kad rusai įgyvendina tai, kam ruošiasi. Jie treniravosi įsiveržti į Sakartvelą – ir tai padarė. Jie treniravosi įsiveržti į Ukrainą – ir tai jau padaryta. O dabar, kiek suprantu, jie repetuoja ataką, visų pirma, prieš Lietuvą, bet ir prieš Lenkiją. Todėl tai – labai grėsmingas scenarijus“, – sakė R. Sikorskis.
JAV ir Ukrainos lyderių komentarai
Tuo metu D. Trumpo rytas prasidėjo ilga žinute jo socialiame tinkle visoms NATO šalims ir pasauliui. Ukrainai ir jos rėmėjams laukiant D. Trumpo reakcijos jau ne tik į atakas Ukrainoje, bet ir Lenkijoje, JAV prezidentas dar kartą sankcijų kamuolį permeta į sąjungininkų rankas. O tai tikriausiai reiškia viena – rodyti lyderystės ir imtis rimtesnių veiksmų prieš V. Putiną jis neketina.
„Esu pasirengęs taikyti griežtas sankcijas Rusijai, kai visos NATO šalys sutiks ir pradės daryti tą patį, ir kai visos NATO šalys NUSTOS PIRKTI NAFTĄ IŠ RUSIJOS“, – rašė JAV prezidentas.
Jei norėtų, poveikis V. Putinui būtų milžiniškas. Gerokai didesnis nei tas, apie kurį juokaudamas vakar kalbėjo V. Zelenskis, sulyginęs D. Trumpo pasiuntinį Keithą Kellogą su oro gynybos sistema.
„Kai prezidento Trumpo pasiuntinys yra Kyjive, nebūna masinių atakų. Žudikai susilaiko nuo žmogžudysčių. Kai atvyksta kitų šalių atstovai, tai neveikia“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Nepaisant rusų atakų, Ukraina vis tiek sulaukia ypatingų svečių ir vienas jų – princas Haris. Susitikęs su kare žiauriai suluošintais ukrainiečiais, vėliau jis apsilankė Maidano aikštėje, virtusioje atminimo vieta šimtams tūkstančių žuvusių. Princas graudinosi, sakydamas, kad tai liūdniausia, o kartu ir gražiausia jo matyta vieta.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
