Skatinama agresyvios Rusijos politikos ir karo Ukrainoje, Lenkija sparčiai kuria didžiausią NATO kariuomenę Europoje, rašo „Kyiv Independent“.
Vakarų pareigūnai įspėja, kad atviras konfliktas su Maskva gali prasidėti per artimiausius penkerius metus, todėl Varšuva rengiasi prisiimti didžiausią tokio karo naštą.
Tačiau, nors šalis sukaupė įspūdingą tankų, lėktuvų ir tolimųjų ginklų arsenalą, karas Ukrainoje atskleidė ir nemažai silpnųjų vietų.
Ekspertai įspėja, kad nepakankamos dronų priemonės, netolygus logistikos aprūpinimas ir sudėtingas sprendimų priėmimas stabdo Lenkijos pastangas sukurti kariuomenę, pasirengusią atremti galimą Rusijos puolimą.
„Karas Ukrainoje, žinoma, atidžiai stebimas, tačiau išvados diegiamos labai lėtai“, – sako Robertas Czulda, saugumo ekspertas ir Lodzės universiteto profesorius.
Nors Rusijos invazija paskatino modernios gynybos įrangos pirkimo bumą, „šie įsigijimai dažnai orientuoti į masinį pirkimą, o ne į sistemines reformas“, – pridūrė jis.
Didžiausia armija Europoje
2014–2025 m. Lenkija daugiau nei dvigubai padidino savo ginkluotųjų pajėgų personalą – nuo maždaug 100 tūkst. iki 216 tūkst. karių – ir tapo trečia pagal dydį NATO armija po JAV ir Turkijos.
Lenkijos Tėvynės gynybos įstatymas, priimtas vos po kelių savaičių nuo 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, numatė kariuomenės didinimą iki 300 tūkst. karių.
2025 m. kovą ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė planą organizuoti „didelio masto karinius mokymus visiems suaugusiems vyrams“, siekdamas sukurti „pusės milijono karių armiją, įskaitant rezervistus“.
Varšuva taip pat tapo neginčytina lydere pagal gynybos išlaidas – šiemet planuojama skirti 4,7 proc. BVP, tai yra didžiausia dalis NATO. Ši suma siektų 35 mlrd. JAV dolerių – tris kartus daugiau nei 2014 m. skirta gynybai.
Šie pinigai leidžia įsigyti įspūdingą ginkluotės arsenalą tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Iki 2030 m. Lenkija planuoja turėti apie 1100 tankų: nuo vietoje pagamintų PT-91 iki vokiškų „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir pietų korėjietiškų K2.
Šis skaičius viršytų Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos tankų parkus kartu sudėjus.
Be tankų, Lenkija įsigyja Pietų Korėjos lengvuosius kovinius lėktuvus FA-50, savaeiges haubicas K9, JAV sraigtasparnius „Apache“ ir penktosios kartos naikintuvus F-35.
Matydama Ukrainos sėkmę naudojant HIMARS sistemas, Lenkija užsakė net 486 tokios sistemos vienetus.
Rytų NATO narė taip pat stiprina sienų apsaugą. Turėdama sieną su įtvirtintu Rusijos eksklavu Kaliningradu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija, Varšuva pradėjo „Rytų skydo“ iniciatyvą, o taip pat svarsto pasitraukimą iš Otavos sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas.
Spragos Lenkijos kariuomenėje
Nepaisant įspūdingo modernizavimo, ekspertai atkreipia dėmesį į svarbias spragas, kurias parodė karas Ukrainoje.
Pasak R. Czuldos, vienas iš didžiausių Lenkijos kariuomenės iššūkių – dronų trūkumas.
Nors bepiločiai orlaiviai tampa vis svarbesni karo veiksmuose, Lenkija vis dar nesukūrė nei pakankamos pramonės bazės, nei aiškios doktrinos masiniam karui su dronais.
Problemos matomos ir personalo srityje: 2023 m. kariuomenė sulaukė tik 16 tūkst. naujų karių, o iki 2024 m. vidurio – vos 10 tūkst.
„Karas Ukrainoje parodė, kad būtina turėti sistemą, leidžiančią reguliariai pakeisti fronto linijoje kovojančius karius“, – sako R. Czulda, pridurdamas, jog Lenkija tokios sistemos dar nesukūrė.
Ekspertai taip pat mini kibernetinės ir kosminės žvalgybos trūkumus, ribotas artilerijos šaudmenų gamybos galimybes, silpną civilinę gynybą ir logistikos problemas.
Lenkijos kariuomenės aprūpinimas atsargomis ir infrastruktūra vis dar kelia abejonių. Nacionalinio saugumo biuro vadovas Dariuszas Lukowskis šių metų pradžioje perspėjo, kad Lenkija galėtų atlaikyti priešo puolimą vos dvi savaites, kol atvyktų NATO pastiprinimas – šį teiginį Gynybos ministerija pavadino „skandalingu“.
Pamokos iš karo Ukrainoje
Nepaisant trūkumų, Lenkija imasi žingsnių stiprinti pajėgumus. Šių metų liepą Gynybos ministerija paskelbė apie „revoliuciją“ dronų srityje.
Vasario mėnesį Bydgoščiuje atidarytas NATO ir Ukrainos bendras mokymų centras „JATEC“, skirtas dalytis karo patirtimi.
Lenkija ypač investuoja į tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, manevrinį karą bei oro pranašumo užtikrinimą.
Vis dėlto R. Czulda pabrėžia, kad reformos vykdomos per lėtai: „Be visapusiškų pokyčių Lenkijos kariuomenė rizikuoja tapti modernia tik popieriuje, bet ne realiame kare.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zmones per live oro radarus internete mato gyvai kas kur dronus leidzia ir puola, ru isgamos istisai lenda i kitu saliu oro erdves, provokuoja, milijardus leidzia troliu botu fermoms skleist savo mela. Lenkija kariskai stipri salis, tikiuos pamokys ta degradavusia moskovija.
