Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.
Prancūzų ekspertas: Ukraina šiuo metu užsiima NATO oro gynyba
Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją buvo pirmieji koordinuoti ir apgalvoti veiksmai prieš NATO šalį, siekiant įbauginti Europą ir priversti ją nebeteikti paramos Ukrainai.
Prancūzijos aviacijos ir kosmoso ekspertas Xavieras Tytelmanas tai pareiškė interviu „Ukrinform“.
„Šį kartą tai pirmoji koordinuota, tyčinė ir masinė Rusijos bepiločių orlaivių ataka prieš NATO valstybę narę“, – pabrėžė jis.
Ekspertas paaiškino, kad jei dronai prasiskverbia kelis kilometrus į teritoriją, tai dar galima laikyti navigacijos nesėkme. „Tačiau kai jie skrenda tiesia linija ilgiau nei valandą dešimtis kilometrų virš Lenkijos teritorijos – tai yra tyčinis veiksmas. Anksčiau buvo galima manyti, kad tai atsitiktinumas. Dabar pirmą kartą nekyla abejonių dėl Rusijos siekio eskaluoti situaciją ir bandymo priversti mus išsigąsti ir nustoti remti Ukrainą“, – pažymėjo X. Tytelmanas, pridurdamas, kad tai yra politinis signalas iš Maskvos.
Jis patikslino, kad dronų įsiveržimai vyko iš kelių krypčių, taip pat ir per Baltarusiją. „Tai savižudžiai dronai su sprogmenimis, kitaip tariant, ginkluotos sistemos, kurios tyčia pažeidė Lenkijos oro erdvę. Tai sąmoningas Rusijos tikslas“, – teigė ekspertas.
X. Tytelmanas taip pat pabrėžė, kad pirmą kartą NATO šalys neapsiribojo stebėjimu, bet reagavo numušdamos šiuos objektus. „Didelis skirtumas tas, kad šį kartą buvo realus atsakas – bepiločių orlaivių perėmimas ir sunaikinimas po jų įskridimo. Tai iš tiesų svarbus įvykis“, – sakė jis.
Pasak jo, buvo tik 6-8 dronai, kurių neperėmė Ukraina.
„Nes tam, kad iš Rusijos pasiektų Lenkiją, jie turėjo daugiau kaip dvi valandas skristi virš Ukrainos teritorijos. Ir įsivaizduokime, kad daugiau nei 80 proc. šių dronų ukrainiečiai sunaikina dar prieš jiems pasiekiant Lenkiją. Tiesą sakant, būtent Ukraina šiuo metu užsiima NATO oro gynyba. Ir jeigu ukrainiečiai nebūtų atlikę šio darbo, t. y. nebūtų numušę daugumos dronų, galbūt tą naktį į Lenkiją jų būtų patekę dešimt kartų daugiau. Tai iš tiesų labai rimtas signalas“, – reziumavo ekspertas.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, naktį į rugsėjo 10-ąją Lenkijos pajėgos numušė šalies oro erdvę pažeidusius dronus.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkijos pajėgos aptiko 19 šalies oro erdvę pažeidusių dronų, o maždaug keturi dronai buvo numušti.
NATO aktyvavo Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį. Varšuva kreipėsi į Aljansą prašydama taikyti jį po „beprecedenčio“ jos oro erdvės pažeidimo, kai Rusija surengė plataus masto ataką, taip pat ir vakarų Ukrainoje.
Kolektyvinės sutarties 4 straipsnyje numatytos valstybių narių konsultacijos, kai viena iš jų mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Putinas turi 3 identiškus kabinetus visoje Rusijoje: atskleidė, kam jie
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skirtingose Rusijos vietose turi tris identiškus kabinetus, savo knygoje skelbia „The Wall Street Journal“ žurnalistai, rašo „Zerkalo“.
Žurnalistų Drewo Hinshau ir Joe Parkinson knygos „Mainai: slaptas naujojo šaltojo karo istorija“ ištrauka buvo paskelbta trečiadienį.
Ursula von der Leyen paskelbė apie dronų gamybos aljansą su Ukraina
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė apie dronų gamybos aljansą su Ukraina.
Europos Sąjunga šiam projektui skirs 6 mlrd. eurų (7 mlrd. JAV dolerių), savo kalboje Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre sakė ji.
Pinigai bus skirti iš paskolos, kuri bus grąžinama iš palūkanų pajamų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto.
„Ukraina pasižymi išradingumu. Dabar jai reikia masto, ir kartu mes galime tai užtikrinti, kad Ukraina išlaikytų savo pranašumą, o Europa sustiprintų savąjį“, – ES įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
Jos teigimu, daugiau nei du trečdaliai Rusijos įrangos nuostolių yra susiję su Ukrainos naudojamais dronais. Tačiau Rusija ukrainiečius sparčiai vejasi, nes turi pramoninės masinės gamybos pranašumą, kurį lemia Irane sukurti „Shahed“ dronai.
Daugiau informacijos apie planuojamą dronų aljansą U. von der Leyen iš pradžių nepateikė.
ES narė Danija jau kelis mėnesius ragina imtis iniciatyvos gaminti Ukrainos karinę įrangą ES.
Gamybos perkėlimas į Daniją leistų Ukrainos įmonėms kur kas geriau apsaugoti gamybinius pajėgumus nuo Rusijos atakų. Jeigu Rusija užpultų objektus Danijoje, Maskva rizikuotų sulaukti NATO atsako.
ELTA primena, kad šis U. von der Leyen pareiškimas nuskambėjo po to, kai trečiadienį, siekdama numušti savo oro erdvėje skraidančius dronus po Rusijos oro atakos Ukrainoje, Lenkija mobilizavo savo ir NATO oro gynybos pajėgas. Pasak BBC, tai buvo pirmas kartas nuo 2022 m., prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje.
Atskleidė, kiek Ukrainos teritorijos nori Putinas: reikalauja neužimtų žemių
JAV viceprezidentas trečiadienį davė interviu „One American News“ televizijos kanalui. Jo metu JD Vance‘as atskleidė, kiek Ukrainos žemės mainais už taiką Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas.
„Rusai reikalauja, kad Ukraina be kovos atiduotų apie 6 tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijos, kurios jie nėra užėmę jėga“, – sakė JD Vance‘as.
Tuo tarpu ukrainiečiai, jo teigimu, nori saugumo garantijų iš sąjungininkų, nes nori būti tikri, kad sudarius susitarimą rusai po kelių mėnesių ar metų negrįš ir nereikalaus dar daugiau teritorijos.
Taip pat JD Vance‘as pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nemato prasmės“ ekonomiškai izoliuoti V. Putiną.
Anot jo, JAV toliau dirbs, kad pasiektų taiką Ukrainoje.
Jei karas Ukrainoje baigsis, Baltieji rūmai bus „atviri visam spektrui produktyvaus bendradarbiavimo su Rusija ekonomikos srityje“.
EK vadovė siūlo įšaldytą Rusijos turtą panaudoti „reparacijų paskolai“ Ukrainai
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas „reparacijų paskolai“ Ukrainai finansuoti, tačiau pridūrė, kad Bendrija neketina konfiskuoti šio turto.
„Tai yra Rusijos karas ir būtent Rusija turi už jį sumokėti. Todėl turime skubiai dirbti dėl naujo sprendimo, kaip finansuoti Ukrainos karo pastangas pasitelkiant įšaldytą Rusijos turtą“, – Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
„Naudodami su šiais rusiškais aktyvais susijusias pinigų sumas, galime suteikti Ukrainai reparacijų paskolą. Pačių aktyvų neliesime“, – pridūrė ji.
ES vadovė paskelbė aukščiausiojo lygio susitikimą dėl pagrobtų Ukrainos vaikų sugrąžinimo
Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė, kad surengs aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tarptautinių pastangų užtikrinti Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimą koordinavimo.
„Turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad paremtume Ukrainos vaikus“, – sakė U. von der Leyen Europos Parlamente (EP) Strasbūre.
„Kartu su Ukraina ir kitais partneriais surengsiu tarptautinės koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos vaikų sugrąžinimo. Kiekvienas pagrobtas vaikas turi būti sugrąžintas,“ – sakė ji.
Zelenskis ragina kurti bendrą su Europa oro gynybą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.
„Ukraina jau seniai siūlo savo partnerėms sukurti bendrą oro gynybos sistemą, kad „Shahed“, kiti dronai ir raketos būtų garantuotai numuštos bendromis mūsų kovinės aviacijos ir oro gynybos jėgomis“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Naktį Rusija paleido į Ukrainą 458 dronus ir raketas
Naktį Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą daugiau nei 400 dronų ir raketų, trečiadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos, prieš tai Lenkijai paskelbus apie padidintą oro gynybos parengtį siekiant perimti „priešiškus objektus“.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per ataką Maskva paleido 415 dronų ir 43 raketas. Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Oro gynybos daliniai numušė 386 dronus ir 27 raketas, pridūrė oro pajėgos.
Zelenskis: Rusijos dronai Lenkijos oro erdvėje – „itin pavojingas precedentas Europai“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad aštuoni Rusijos dronai buvo „nukreipti į“ Lenkiją per naktį prieš Ukrainą Maskvos surengtą ataką, dėl kurios Varšuva buvo priversta pasitelkti oro gynybos pajėgumus.
„Tai ne tik vienas (dronas) „Shahed“, kas galėtų būti pavadintas nelaimingu atsitikimu, bet mažiausiai aštuoni atakos dronai buvo nukreipti į Lenkiją“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Maskvos naudojamus Irano sukurtus dronus.
Pasak jo, šis incidentas yra „itin pavojingas precedentas Europai“.
Kaip skelbė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.
Lenkijos kariuomenė situaciją pavadino agresijos aktu.
Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.
Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos sekė situaciją dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, buvo parengta gyventojų perspėjimo sistema.
Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Praėjusį mėnesį Varšuva pranešė, kad Rusijos karinis dronas įskrido į jos oro erdvę ir sprogo dirbamoje žemėje rytų Lenkijoje. Šį incidentą ji pavadino provokacija.
Latvija: Lenkijoje numušti dronai rodo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą regioną veikia tiesiogiai
Lenkijoje numušti dronai rodo, kad Rusijos agresija Ukrainoje regioną veikia tiesiogiai ir kad būtina imtis tinkamų priemonių, trečiadienį pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Jis išreiškė paramą ir solidarumą su Lenkija dėl Rusijos dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę.
„Sąjungininkai dirba ir privalo dirbti kartu“, – sakė E. Rinkevičius.
Tuo tarpu Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas pabrėžė, kad Latvijos rytuose nuolat budi oro gynybos daliniai, kurie pasiruošę identifikuoti ir numušti agresoriaus dronus, jei jie pasirodytų Latvijos oro erdvėje.
Praėjusi naktis Lenkijoje įrodo, kad bendradarbiavimo algoritmai su NATO oro patruliavimo misijos naikintuvais yra veiksmingi, sakė K. Pudanas.
Kaip skelbė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.
Lenkijos kariuomenė situaciją pavadino agresijos aktu.
Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.
Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos sekė situaciją dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, buvo parengta gyventojų perspėjimo sistema.
Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Praėjusį mėnesį Varšuva pranešė, kad Rusijos karinis dronas įskrido į jos oro erdvę ir sprogo dirbamoje žemėje rytų Lenkijoje. Šį incidentą ji pavadino provokacija.
Nuo Rusijos dujų priklausoma Vengrija pasirašė 10 metų tiekimo sutartį su „Shell“
Nuo rusiškų gamtinių dujų labai priklausoma Vengrija antradienį pasirašė naują tiekimo sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos milžine „Shell“, nors ir pareiškė, kad taip nediversifikuoja tiekimo iš Rusijos.
Ši Vidurio Europos valstybė, nepaisant Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, išlieka artimiausia Kremliaus partnere Europos Sąjungoje bei atsisako mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Vengrijos vyriausybė prieštaravo Briuselio planui nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą ir užsitikrino išimtį iš sankcijų, taikomų naftos tiekimui vamzdynais.
Pagal naująją 10 metų pasirašytą sutartį tarp „Shell“ ir Vengrijos valstybinės MVM nuo 2026-ųjų Vengrijai bus tiekiama 2 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet. Ja pratęsiama ankstesnė sutartis su „Shell“ dėl 250 mln. kubinių metrų dujų metinio tiekimo 2021-2027 metais.
„Tai ilgalaikė sutartis, didžiausios trukmės ir didžiausių apimčių iš iki šiol sudarytų su Vakarų partneriu“, – pabrėžė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas, pridurdamas, jog ji nėra skirta pakeisti rusiškas dujas.
„Diversifikacija mums nereiškia atsisakymo jau esamų šaltinių ir maršrutų, priešingai... nauji šaltiniai ir nauji maršrutai turėtų papildyti esamus“, – paaiškino Vengrijos diplomatijos vadovas.
Vengrija su Rusijos „Gazprom“ yra sudariusi 15 metų trukmės ir iki 2036 galiosiančią sutartį dėl 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo kasmet.
Didžioji dalis Vengrijos importuojamų dujų atiteka iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestą „TurkStream“ vamzdyną ir jo pratęsimą – „Balkan Stream“ dujotiekių tinklą per Bulgariją ir Serbiją.
Šaltinis: Donaldas Trumpas dėl Rusijos taikys Kinijai ir Indijai didelius muitus, jei taip elgsis ES
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios plėsti muitus rusišką naftą perkančioms šalims, kad Maskva negautų lėšų savo karui prieš Ukrainą, jei panašių žingsnių imsis Europos Sąjunga (ES), antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas JAV pareigūnas.
Telefonu įsijungęs į JAV ir ES pareigūnų derybas, prezidentas Donaldas Trumpas paminėjo galimybę įvesti 50–100 proc. muitus tokioms naftą perkančioms šalims kaip Kinija ir Indija, sakė pareigūnas, kuris neturėjo įgaliojimų viešai aptarinėti šias detales.
Derybos vyko ES pasiuntiniui Davidui O'Sullivanui, kuris vadovauja bloko pastangoms neleisti Maskvai apeiti sankcijų, su delegacija atvykus į Vašingtoną pirmadienio ir antradienio susitikimams.
D. Trumpas antradienį telefonu įsijungė į diskusijas drauge su Ukrainos ministre pirmininke, sakė minėtas JAV šaltinis.
„Pinigai Rusijos karo mašinai ateina Kinijai ir Indijai perkant naftą, – sakė pareigūnas. – Jei nesiimi spręsti pinigų šaltinio, neįmanoma sustabdyti karo mašinos.“
Derybose taip pat dalyvavo iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) ir pareigūnai iš JAV prekybos atstovo biuro bei Valstybės departamento.
Tačiau minimas vyriausybės pareigūnas pabrėžė, jog nors D. Trumpas yra pasirengęs veikti, jis mano, kad „ES turi būti su mumis“.
Kitas JAV pareigūnas paminėjo įstatymo projektą, kurį remia 85 senatoriai ir kuriuo D. Trumpui būtų suteikti įgaliojimai įvesti antrinius muitus su Rusija prekiaujančioms šalims, tačiau klausė, ar Europos Parlamentas turi politinės valios muitais didinti ekonominį spaudimą.
Be galimų muitų, kuriems D. Trumpas teikia pirmenybę, pareigūnai taip pat aptarinėjo įšaldyto Rusijos turto klausimą.
D. Trumpas sekmadienį pagrasino įvesti daugiau sankcijų Rusijai, Kremliui surengus savo didžiausią oro ataką prieš Ukrainą.
JAV lyderis taip pat pagrasino nubausti šalis, perkančias rusišką naftą, kad nutrauktų svarbų pajamų srautą Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui. Tačiau kol kas D. Trumpas įvedė vadinamuosius antrinius tarifus tik Indijai.
„Norime pradėti veikti rimtai. Norime užbaigti šį karą, tad primygtinai skatiname savo draugus europiečius imtis veiksmų“, – antradienį sakė minėtas JAV pareigūnas.
ES rengia naują, jau 19-tą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, sankcijų Rusijai paketą. Blokas nurodo, kad į jį turėtų būti įtraukta daugiau antrinių sankcijų toms šalims, kurios padeda Maskvai apeiti sankcijas.
Vokietija ir Prancūzija spaudžia taikytis ir į Rusijos naftos milžinę „Lukoil“, pirmadienį sakė diplomatai.
S. Bessentas po pirmadienio susitikimo socialiniame tinkle „X“ parašė, kad svarstomos visos galimybės pagal D. Trumpo strategiją remti taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo.
Iždo departamentas kol kas nekomentavo antradienio derybų.
Kyjivas: Putinas testuoja Vakarus
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas eskaluoja karą prieš Ukrainą ir testuoja Vakarus.
Taip jis kalbėjo po to, kai buvo numušti Lenkijos oro erdvę pažeidę dronai.
„Putinas tiesiog toliau eskaluoja, plečia savo karą ir testuoja Vakarus. Kuo ilgiau jis nesulauks jokios jėgos atsako, tuo agresyvesnis jis taps“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Silpnas atsakas dabar dar labiau išprovokuos Rusiją – o tada Rusijos raketos ir dronai skris dar toliau į Europą“, – rašė jis po to, kai Lenkija kartu su sąjungininkais pakėlė lėktuvus, kad numuštų „priešiškus objektus“, pažeidusius jos oro erdvę per Rusijos ataką prieš Ukrainą.
Trečiadienį, siekdama numušti savo oro erdvėje skraidančius dronus po Rusijos oro atakos Ukrainoje, Lenkija mobilizavo savo ir NATO oro gynybos pajėgas. Tai buvo pirmas kartas, kai Varšuva įsitraukė į karą kaimyninėje šalyje, šį pažeidimą pavadinusi agresijos aktu.
Lenkijos karinė vadovybė teigė, kad dronai pakartotinai pažeidė Lenkijos oro erdvę per Rusijos ataką kitoje sienos pusėje – vakarų Ukrainoje.
Per Rusijos raketų smūgius Vinycioje pataikyta į civilinius pramonės objektus
Per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą Vinycioje buvo pataikyta į civilinius pramonės objektus, platformoje „Telegram“ pranešė Vinycios srities karinės administracijos vadovo pirmoji pavaduotoja Natalija Zabolotna.
„Būta pataikymų į civilinius pramonės objektus“, – parašė N. Zabolotna ir kartu pridūrė, kad šiuo metu nėra jokios informacijos apie nukentėjusiuosius. Pareigūnė pažadėjo vėliau pateikti daugiau detalių.
Kaip jau skelbta, Rusija naktį atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir kruizinėmis raketomis.
Po įvykių Lenkijoje – sujudimas JAV: ragina Trumpą duoti atsaką Putinui
Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją. Įstatymų leidėjas paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi oficialia kongresmeno paskyra tinkle „X“.
„Rusija atakuoja NATO sąjungininkę Lenkiją iranietiškais bepiločiais orlaiviais „Shahed“ praėjus mažiau nei savaitei po to, kai prezidentas D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė (Lenkijos) prezidentą (Karolį) Nawrockį. Tai karo veiksmas, ir mes esame dėkingi NATO sąjungininkams už greitą reakciją į tolesnę neišprovokuotą karo nusikaltėlio V. Putino agresiją prieš laisvas ir produktyvias šalis“, – akcentavo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjas.
Jis kartu paragino D. Trumpą „atsakyti privalomomis sankcijomis, kurios privers Rusijos karo mašiną bankrutuoti, ir apginkluoti Ukrainą ginklais, galinčiais smogti Rusijai“. „V. Putinas nebesitenkina tik pralaimėjimu Ukrainoje bombarduojant motinas ir vaikus – dabar jis tiesiogiai išbando mūsų ryžtą NATO teritorijoje“, – pridūrė J. Wilsonas ir taip pat priminė, kad V. Putinas kartą yra pasakęs, jog Rusijai nėra jokių sienų. „Laisvos ir klestinčios šalys pamokys Rusiją apie sienas“, – pažymėjo J. Wilsonas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos smogiamieji bepiločiai orlaiviai naktį iš antradienio į trečiadienį pasiekė Lenkiją.
„Sukėlė realią grėsmę mūsų piliečių saugumui“: Lenkijos kariuomenė apie oro erdvės pažeidimus
Lenkijos kariuomenė trečiadienį kaip „agresijos aktą“ pasmerkė daugybę šalies oro erdvės pažeidimų, įvykdytų per Rusijos ataką prieš kaimynę Ukrainą, ir teigė pastebėjusi keliolika dronų tipo objektų bei kai kuriuos iš jų numušusi.
„Po šiandieninės Rusijos Federacijos atakos Ukrainos teritorijoje įvyko precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronų tipo objektais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė.
„Tai agresijos aktas, sukėlęs realią grėsmę mūsų piliečių saugumui“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Dėl rusų atakos Ukrainoje Lietuvoje parengta perspėjimo sistema: pakeltas institucijų budrumo lygis
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) trečiadienį pranešė, kad dėl rusų atakų Ukrainoje pastarąją naktį Lietuvoje buvo sustiprintas institucijų budrumo lygis.
„Lietuvos kariuomenė ir visos atsakingos tarnybos šiąnakt nuo ruskių atakos prieš Ukrainą pradžios sekė situaciją, buvo parengta Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kad, esant reikalui, gyventojai būtų informuoti nedelsiant ir pateiktos rekomendacijos“, – trečiadienį komentarė nurodė NKVC.
„Kaip jau esame minėję, Nacionalinio saugumo komisija patvirtino mūsų šalies Kariuomenės ir kitų tarnybų sąveikos algoritmus dėl galimų oro erdvės pažeidimų, pakeltas institucijų budrumo lygis, sustiprinta sienų ir oro erdvės apsauga“, – pridūrė institucija.
NKVC ragina gyventojus raginame atsargiai vertinti pasirodančią informaciją bei pasitikrinti pranešimus oficialiuose šaltiniuose.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą. Tai patvirtino šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija taip pat uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą.
Lenkijos kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu šalies oro erdvė buvo „pakartotinai“ pažeista dronų.
Lenkija sako, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu dronai pažeidė jos oro erdvę
Lenkijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.
„Šiandienos Rusijos Federacijos atakos, nukreiptos prieš taikinius Ukrainoje, metu dronai ne kartą pažeidė mūsų oro erdvę“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė.
Ji pridūrė, kad vykdomos operacijos, skirtos „identifikuoti ir neutralizuoti“ kai kuriuos taikinius ir surasti kitus numuštus orlaivius.
Vadovybė anksčiau pranešė, kad reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „vykdoma operacija, susijusi su daugkartiniais Lenkijos oro erdvės pažeidimais“.
„Kariuomenė panaudojo ginklus prieš taikinius. Nuolat palaikau ryšį su prezidentu ir gynybos ministru. Gavau tiesioginį pranešimą iš operacijos vado', – informavo jis.
Lenkijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad aviacija, mobilizuota reaguojant į šalies oro erdvės pažeidimus per Rusijos ataką prieš Ukrainą, apšaudė „priešiškus objektus“.
„Lėktuvai panaudojo ginklus prieš priešiškus objektus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė: „Mes nuolat palaikome ryšį su NATO vadovybe.“
Varšuvos pagrindinis Šopeno oro uostas taip pat buvo uždarytas, teigiama JAV federalinės aviacijos administracijos pranešime, kuriame minima „neplanuota karinė veikla, susijusi su valstybės saugumo užtikrinimu“.
Įtariamas oro erdvės pažeidimas įvyko kitą dieną po to, kai naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis perspėjo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, pradėjęs karą Ukrainoje, yra pasirengęs įsiveržti į kitas šalis.
„Mes nepasitikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – antradienį spaudos konferencijoje Helsinkyje žurnalistams sakė K. Nawrockis.
„Mes manome, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs įsiveržti ir į kitas šalis“, – teigė jis.
NATO narė Lenkija, pagrindinė Ukrainos rėmėja, priglaudė daugiau nei milijoną ukrainiečių pabėgėlių ir yra pagrindinis Vakarų humanitarinės ir karinės pagalbos karo nuniokotai šaliai tranzito punktas.
Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Praėjusį mėnesį Varšuva pranešė, kad Rusijos karinis dronas įskrido į jos oro erdvę ir sprogo dirbamoje žemėje rytų Lenkijoje. Šį incidentą ji pavadino provokacija.
Ukrainoje – masinė rusų ataka: okupantai paleido „Kalibr“ raketas
Rusija iš pietų pusės paleido „Kalibr“ raketas, o Ukrainos oro erdvėje jau yra kelios dešimtys Rusijos sparnuotųjų raketų.
Duomenys apie raketų skaičių skiriasi, stebėjimo kanalai praneša, kad šiuo metu sparnuotosios raketos skrenda Ukrainos Vakarų link, o iš rytų ir šiaurės atskrenda naujos.
„Rusija paleido daug raketų, taip pat tęsiasi dronų atakos, kurios kelia grėsmę ne tik mūsų žmonėms. Teroristinė šalis tęsia karą, nors nuolat deklaruoja norą taikos“, – komentavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Pagal Oro pajėgų duomenis, kelios sparnuotų raketų grupės buvo užfiksuotos Kyjivo srityje.
Oro pajėgų duomenimis, sparnuotosios raketos juda į vakarinius regionus. Ypač didelis pavojus gresia Lvivui ir Užkarpatei.
Kiek vėliau Ukraina paskelbė oro pavojaus pabaigą
Tuo tarpu monitoriai paviešino dronų ir raketų, kuriomis okupantai bombardavo Ukrainos miestus, maršrutus. Remiantis jų duomenimis, tai buvo didžiausias puolimas per pastaruosius 4 mėnesius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zepeddie's Pizza picerija(ji ten dirbo) taip pat pasidalino žinute apie jos netektį. Tikimės kad teisingumas pasieks niegrą.
ATA Iryna Zarutska 2002-2025
Šlovė Ukrainai.
Zelenskis: „Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija elgiasi taip įžūliai, ir jos visos yra visiškai akivaizdžios“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptaręs dronų ataką Lenkijoje. Jis taip pat kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Italijos premjere Giorgia Meloni ir NATO vadovu Marku Rutte.
„Žinoma, pirmiausia kalbėjome apie Rusijos dronus, kurie šią naktį vėl buvo paleisti Ukrainoje ir įskrido į Lenkijos oro erdvę. Incidentai su vienu ar dviem Rusijos dronais buvo ir anksčiau NATO rytinio flango šalyse, ypač prieš keletą savaičių Rumunijoje. Tačiau šį kartą rusų dronų buvo žymiai daugiau, o jų įžūlumas – žymiai didesnis: dronai įskrido ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Baltarusijos teritorijos. Visi vienodai suprantame, kad tai yra visiškai kitoks Rusijos eskalavimo lygis. Reikia atitinkamai reaguoti“, – savo „Telegram“ kanale rašo V. Zelenskis.
Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.
„Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija elgiasi taip įžūliai, ir jos visos yra visiškai akivaizdžios. Turime dirbti prie bendros oro gynybos sistemos ir sukurti veiksmingą oro skydą virš Europos. Ukraina tai siūlo jau seniai, yra konkretūs sprendimai. Turime kartu reaguoti į visus aktualius iššūkius ir būti pasirengę potencialioms grėsmėms visiems europiečiams ateityje. Taip pat reikia bendrai žymiai padidinti finansavimą dronų-perėmėjų gamybai. Jie jau įrodė savo veiksmingumą.
Pasiūliau Lenkijai mūsų pagalbą, mokymus ir patirtį numušant Rusijos dronus, ypač „Shahed“. Susitarėme su Donaldu Tusku dėl atitinkamo bendradarbiavimo kariniu lygiu. Taip pat koordinuosime veiksmus su visomis NATO šalimis narėmis“, – sako V. Zelenskis.