Apie tai rašo Europos politikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Paulas Tayloras laikraštyje „The Guardian“.
„Strateginės vienatvės jausmas vis žiauresnės kovos dėl pasaulinės galios sąlygomis yra vasaros nuolaidumo pasekmė, kai ES priėmė akivaizdžiai nesubalansuotą prekybos susitarimą, primestą Donaldo Trumpo, pažadėjo neįtikėtinai dideles investicijas į JAV, o Europos NATO narės įsipareigojo padidinti savo gynybos išlaidas iki ambicingų 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Visa tai buvo daroma siekiant nuraminti Trumpą ir išlaikyti JAV įsitraukimą į Europos saugumo klausimus“, – priminė straipsnio autorius.
Pasak P. Tayloro, galėjo būti ir blogiau, tačiau taip neatsitiko, nes Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos ir Europos Komisijos lyderiai parodė vienybę atmesdami Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reikalavimus, kai praėjusią savaitę lydėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Baltuosius rūmus.
„Jiems pavyko sušvelninti dalį politinės žalos, padarytos raudonu kilimu, kuriuo Trumpas pasitiko Rusijos prezidentą Aliaskoje, ir išgauti iš Trumpo neaiškų pažadą, kad JAV suteiks tam tikrą paramą Europos saugumo pajėgoms Ukrainoje, jei bus pasiektas paliaubų susitarimas“, – pažymėjo apžvalgininkas.
Tačiau, kaip priminė P. Tayloras, D. Trumpas dar kartą paneigė galimybę Ukrainai tapti NATO nare ir atsisakė reikalavimo, kad Rusija sutiktų nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.
Be to, JAV lyderis iš V. Putino negavo jokių abipusių nuolaidų ir praleido savo paties nustatytą terminą griežtesnėms sankcijoms Rusijai įvesti.
„Jis taip pat nesuteikė jokių garantijų, kad Europa dalyvaus būsimose taikos derybose. Be to, jo finansų ministras pareiškė, kad JAV taikys 10 proc. antkainį visiems Europos pirkimams amerikietiškų ginklų Ukrainai – iš esmės tai yra karinis mokestis savo sąjungininkams“, – pridūrė straipsnio autorius.
Europa susiduria su problemomis
Tuo pat metu dabartinė Europos vadovybė susiduria su politinėmis ir ekonominėmis problemomis savo šalyse, bandydama didinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai bei rengti patikimą saugumo garantijų planą po karo.
„Nepaisant įspūdingo efekto, Baltieji rūmai parodė, kad Europos vienybė ir ryžtas jau pradeda byrėti. Italijos vicepremjeras Matteo Salvini išjuokė prezidento Emmanuelio Macrono raginimą dislokuoti Europos pajėgas Ukrainoje. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sulaukė kritikos iš savo koalicijos dėl pasiūlymo, kad Berlynas prisidėtų prie saugumo pajėgų, kurias formuoja „norinčiųjų koalicija“, – pažymėjo P. Tayloras.
Ir pridūrė: „Todėl dabar kyla klausimas: ar Europos vadovaujama valstybių koalicija tikrai galės suteikti Ukrainai patikimas saugumo garantijas, jei bus paskelbtas ugnies nutraukimas?“
„Kokia bus nustatyta saugumo pajėgų misija ir jų naudojimo taisyklės? Kokią paramą suteiks JAV ar NATO Rusijos puolimo atveju? Ar pagrindinės Europos valstybės, kurios negali tikėtis patikimos JAV paramos, turės politinę valią ir ištvermę sustabdyti Putiną, kurio tikslas – išstumti JAV iš Europos saugumo sistemos ir suskaldyti europiečius? Prisiminimai apie nesėkmingas Europos taikos palaikymo operacijas Bosnijoje 1990-aisiais ir silpną Europos reakciją į Rusijos Krymo aneksiją 2014 m. nekelia optimizmo“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Ekspertas mano, kad Ukrainos stiprinimas ginklais, prekybos lengvatomis ir finansine parama šiuo metu yra naudingiausias indėlis, kurį gali padaryti europiečiai.
„Kadangi Putinas nerodo jokių ženklų, jog ketina nutraukti karą ar dalyvauti rimtose taikos derybose, o Trumpas nenori daryti realaus spaudimo Rusijai, europiečių gebėjimas užtikrinti bet kokį paliaubų susitarimą vargu ar bus išbandytas. Ir tai gerai, nes vis dar neturime patikimų politinių ir karinių galimybių sulaikyti Rusiją be JAV paramos“, – apibendrino P. Tayloras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
