Karas Ukrainoje

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba penktadienį patvirtino 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės išmoką Ukrainai pagal ilgalaikę finansavimo programą, skirtą biudžetui paremti. Sprendimas priimtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai TVF misija baigė šeštąją peržiūrą galiojančios ketverių metų programos, kurios vertė – maždaug 15,5 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad deda daug vilčių į artėjantį Lenkijos ir vėliau Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.  Sekmadienį V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė kreipdamasis į Ukrainos diplomatus.  „Turime įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė V. Zelenskis.  Jo teigimu, kitąmet Ukraina turi pasiekti šį tikslą per derybų ir santykių su ES plėtojimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po vyriausiosios karinės vadovybės posėdžio informavo, kad Kursko srityje žuvusių ir sužeistų Šiaurės Korėjos kariškių skaičius jau viršija 3 tūkstančius. Svarbiausi įvykiai: 23:39 | Rusų dronas smogė Beryslavui, žuvo žmogus Chersono srities Beryslavo mieste apie vidurdienį Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 11.45 val.

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nepagrįsta vadina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui. „Ne kartą sakiau V. Zelenskiui, kad jis turi liautis kritikavęs O. Scholzą, nes manau, kai tai nesąžininga“, – sakė M. Ruttė interviu agentūrai dpa. Tai, ką O. Scholzas padarė dėl Ukrainos, esą yra įspūdinga. Jis prisidėjo prie to, kad Vokietija po JAV būtų antroje vietoje pagal karinę paramą Ukrainai, kalbėjo NATO vadovas.

Volodymyras Zelenskis sekmadienį kreipėsi į Ukrainos diplomatus. „Turime įstoti į Europos Sąjungą, – sakė V. Zelenskis. – Kitais metais turime padaryti viską, ką galime, kad pasiektume šį tikslą derybų ir santykių su Europos Sąjungos partneriais plėtojimo procese.“ „Todėl Lenkijos pirmininkavimas ES, o antrąjį pusmetį – Danijos pirmininkavimas, Ukrainai turėtų būti istorinis“, – pažymėjo jis.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl karo Ukrainoje gali išnykti maždaug 600 gyvūnų ir 750 augalų bei grybų rūšių, daugelis kurių yra įtrauktos į Ukrainos raudonąją knygą bei įrašytos į daugiašalių aplinkos susitarimų priedus. Taip pat pranešama apie dėl karo veiksmų masiškai gaištančius delfinus, pasikeitusius paukščių migracijos kelius, nuniokotus nacionalinius parkus, gamtos rezervatus, plintančias invazines rūšis.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2024 m. gruodžio 22 dienos Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko apie 774 100 karių, įskaitant 1 820, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos valdžia plečia karinės tarnybos populiarinimo tarp jaunų žmonių programą Rusijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje naujiems karo veiksmams, šeštadienį skelbė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Anot ISW analitikų, prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau plečia vadinamojo karinio-patriotinio jaunimo auklėjimo programų tinklą Kremliaus paskelbtų 2025-ųjų „Tėvynės gynėjo metų“ išvakarėse.

Naktį į gruodžio 22-ąją dronai atakavo naftos saugyklą Stalnoj Konio kaime Rusijos Oriolo srityje. Apie tai pranešė BBC Rusijos tarnyba. Apie ataką patvirtino šio Rusijos regiono vadovas. „Šiuo metu Oriolo sritis vėl patiria masinę priešiškų bepiločių orlaivių ataką, dėl kurios kilo dar vienas gaisras kuro infrastruktūros objekte Stalnoj Konio kaime“, – sakė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Kličkovas.

Kyjivas šeštadienį surengė didelę dronų orlaivių ataką prieš Rusijos Kazanės miestą, esantį už 1 000 km nuo sienos – tai naujausia iš virtinės oro atakų per beveik trejus metus trunkantį karą. Daugiau nei 1,3 mln. gyventojų turinčiame mieste dronas rėžėsi į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, jį apgadino, tačiau aukų nebuvo, pranešė vietos pareigūnai.

Ukraina tikrai ir toliau smūgiuos Rusijos kariniams taikiniams, naudojamiems teroro kampanijose prieš ukrainiečius. Tai pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimęsi, praneša „Ukrinform“. Jis taip pat pažymėjo, kad visą dieną Chersone dedamos pastangos po Rusijos apšaudymo, kuris smogė onkologijos centrui. „Laimei, aukų nebuvo: žmonės – pacientai ir medicinos personalas – pasislėpė“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė Ukrainoje susitikęs su JAV CŽV direktoriumi Williamu Burnsu. Apie jųdviejų susitikimus nuo Rusijos įsiveržimo retai kalbama viešai. Jungtinės Valstijos buvo svarbiausias Ukrainos finansinis ir karinis rėmėjas per beveik trejus metus nuo Maskvos įsiveržimo, o Vašingtonas taip pat reguliariai dalijosi karine žvalgybos informacija su Ukraina, kad paremtų jos gynybą.

Šią savaitę, gruodžio 16-21 d. d., rusai panaudojo prieš Ukrainą  per 550 valdomųjų aviacinių bombų, apie 550 smogiamųjų bepiločių orlaivių ir daugiau kaip 20 raketų. Kaip rašo „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pranešė šeštadienį „Telegram“ kanale. Pasak valstybės vadovo, „šią naktį Rusijos teroristai panaudojo daugiau nei 110 smogiamųjų bepiločių orlaivių prieš mūsų žmones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų kelis šalies ambasadorius. Atitinkami valstybės vadovo įsakai paskelbti Prezidento biuro tinklalapyje, praneša „Ukrinform“. Iš pareigų atleisti Ukrainos atstovai Slovėnijoje, Kenijoje, Japonijoje, Kinijoje, kitose šalyse. Tarp jų – ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Chersono srities karinė administracija parodė rusų valdomosios aviacinės bombos smūgio onkologijos dispanseriui padarinius: žmonės nenukentėjo, tačiau pastatas smarkiai apgadintas. „Telegram“ kanale skelbiamos apgriautos medicinos įstaigos nuotraukos, praneša „Ukrinform“. „Taip dabar atrodo Chersono onkologijos dispanseris.

Ukraina šeštadienio rytą dronų atakomis nunešė karą į Rusijos gilumą, kur, pasak pareigūnų, buvo apgadinta gyvenamųjų namų Kazanės mieste, esančiame už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos. Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba pranešė, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.

Šeštadienio, gruodžio 21-osios, 9 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 56 dronai dingo iš radarų ekranų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Kaip rašoma pranešime, nuo penktadienio 19 val.

Šeštadienio rytą Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities Tomyna Balkos gyvenvietę, žuvo vienas žmogus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, velioniui buvo 69 metai. Jis patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 20-osios rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną iš artilerijos, du žmonės žuvo, o dar 11 buvo sužeista.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 57 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 113 dronų ir raketa S-400. 57 dronai buvo numušti, dar 56 nukrito nepasiekę taikinių. Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Žytomyro, Chmelnyckio, Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 860 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gruodžio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 772 280 kareivių.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda, kalbėjusi su Europos pareigūnais sakė, kad D. Trumpas reikalaus, kad NATO valstybės narės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, tačiau planuoja toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, siekdamas užbaigti Rusijos pradėtą karą. Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.

Rusija ketvirtadienį įvykdė kibernetinę ataką prieš Ukrainos vyriausybės tarnybas, paskelbė ukrainiečių vicepremjerė europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams, teisingumo ministrė Olha Stefanišyna. Per šią didžiausią pastaraisiais mėnesiais kibernetinę ataką taikytasi į kelias tarnybas, tarp jų Teisingumo ministerijos prižiūrimus valstybės registrus.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Ukraina apšaudė Rylską – miestą, esantį Kursko srityje, į kurią šių metų rugpjūtį įsiveržė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.  Iš Rusijos pabėgęs žurnalistas Aleksandras Nevzorovas skelbia, kad Ukraina apšaudė Rylske esančią Rusijos karinę bazę su ATACMS raketomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Kremliaus šeimininku. „Kalbėjausi su Rusijos prezidentu ir kalbėsiu su juo dar kartą“, – pareiškė O. Scholzas, nenurodydamas kada tai gali nutikti. Taip jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu.

Europos Sąjunga griežtai pasmerkė Rusijos penktadienio smūgius Kyjivui, kai buvo apgadintos kelios diplomatinės misijos, tarp jų Portugalijos, Argentinos, Albanijos ir Juodkalnijos. „Rusijos Federacija įvykdė labai intensyvią ataką Kyjivo mieste, o vienas iš sprogimų sukėlė palyginus nedidelę materialinę žalą kelių šalių diplomatinėms misijoms, įskaitant Portugalijos ambasados kanceliariją“, – vietinei žiniasklaidai sakė Portugalijos užsienio reikalų ministras Paulo Rangelis.

Šventėms besiruošiantys Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojai pasidalijo šio ryto vaizdais pro namų langą. Šįryt Rusija raketomis apšaudė sostinę, buvo pažeisti namai miesto centre, įskaitant Šv. Mikalojaus bažnyčią. „Kalėdinė nuotaika Kyjive“ – toks užrašas pridėtas prie trumpo vaizdo įrašo iš Ukrainos sostinės gyventojų buto. Jaukios kalėdinės eglutės fone pro langą matyti po raketos sprogimo užliepsnojęs automobilis.

Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad ateinančių metų sausį bus surengti svarbūs naujosios JAV administracijos atstovų vizitai į Ukrainą. Ukrainos diplomatijos vadovas tai pranešė penktadienį per klausimų vyriausybei valandą Aukščiausiojoje Radoje, rašo „Ukrinform“. „Su naująja (JAV) administracija jau užmezgėme praktinius ryšius.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė penkias balistines raketas ir 40 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą gruodžio 20-osios naktį, dar 20 dronų dingo iš radarų ekranų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Nuo ketvirtadienio, gruodžio 19-osios, 19 val.

Rusija pareiškė, kad penktadienį smogdama Kyjivui taikėsi į ginklų pramonę ir saugumo tarnybas, tai buvo „atsakas“ į šią savaitę Ukrainos suduotus smūgius Vakarų raketomis į chemijos gamyklą pietų Rusijoje. „Reaguojant į Kyjivo režimo, remiamo jo Vakarų prižiūrėtojų, veiksmus, šiandien buvo suduotas kombinuotas smūgis ilgojo nuotolio didelio tikslumo ginklais“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

JAV prezidento Joe Bideno strategija atėmė iš Ukrainos galimybę laimėti, sako sąjungininkai, rašo „Bloomberg“. Kaip pastebi leidinys, likus vos mėnesiui iki J. Bideno darbo pabaigos, jo administracija sutelkė dėmesį į tai, kaip panaudoti visus likusius išteklius Ukrainai padėti. Ukrainos ir kelių sąjungininkų pareigūnai sako, kad tai per mažai ir per vėlu.

Kyjive per Rusijos raketų ataką gruodžio 20-osios rytą žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sostinėje 9 žmonės sužeisti per priešo ataką. Keturi iš jų hospitalizuoti“, – pažymėjo V. Klyčko. Kaip pabrėžė Kyjivo meras, rastas vieno žuvusiojo kūnas. „Holosijivkos rajone užsidegė automobiliai, rastas žuvusio vyro kūnas, žmogus apšaudymo metu buvo gatvėje.

Jeigu Ukrainai nebus teikiama reikalinga karinė ir finansinė pagalba, bet kokios derybos dėl paliaubų su Rusija būtų absurdiškos, ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje pasakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina. Pasak premjerės patarėjos Elinos Lideres, kalbėdama posėdyje E. Silina pabrėžė, kad būtina Ukrainai teikti daugiau karinės, finansinės ir ekonominės pagalbos bei stiprinti transatlantinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Maskvos srityje esančiame Ostafjevo aerodrome sprogo karinis krovininis lėktuvas An-72, rašo „Kanal 24“. Ukrainos žvalgyba skelbia, kad sprogimas įvyko gruodžio 12 d. Teigiama, kad sprogimas įvyko lėktuvo pagrindiniame maitinimo bloke. Skaičiuojama, kad tokio orlaivio kaina – apie 4,5 mln. dolerių.

Ukraina atsidūrė pasirinkimo akivaizdoje, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Apie tai jis kalbėjo interviu „MSNBC Morning“, rašo „Kanal 24“. Anot jo, JAV ir toliau siekia užtikrinti kuo stipresnę Ukrainos poziciją. Blinkenas: Ukraina žengia į sudėtingą etapą A. Blinkeno vertinimu, Ukraina įžengė į sudėtingą etapą. „Ukrainiečiai turi priimti esminius sprendimus – tęsti kovą ar derėtis ir bandyti pasiekti paliaubas“, – sako jis.

Chersono srityje rusų diversinės ir žvalgybinės grupės bandė veržtis į regiono centrą, tačiau ukrainiečiai sėkmingai atmušė okupantus, rašo „Kanal 24“. Anot Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, rusai ataką surengė penktadienio rytą. Rusai masiškai apšaudė Chersoną ir jo apylinkes. Puolimą jie pradėjo iš laikinai užimto kairiojo kranto. „Karo nusikaltėliai apšaudo gyvenamuosius rajonus, kritinę ir socialinę infrastruktūrą. Jie jau pataikė į gyvenamuosius namus.

Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Kurachovės, esančios Donecko srityje, remdamiesi „Bild“ rašo UNIAN. Anot „Bild“ analitiko Juliano Riopkės, Ukrainos kariuomenė buvo priversta palikti miestą dėl gyvosios jėgos trūkumo. „Ukrainos kariuomenė vėl buvo priversta palikti miestą dėl gyvosios jėgos trūkumo. Dabar rusai užėmė Kurachovę, kurios infrastruktūra iš esmės nepažeista, o Ukrainai teks per atstumą bombarduoti tūkstančius potencialių slėptuvių“, – sako jis.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė Chersoną, žuvo žmogus, sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Iš Chersono Centrinio rajono į ligoninę atvežta 55 metų moteris. Per rytinę priešo ataką ji patyrė uždarą galvos smegenų traumą ir daugybinių skeveldrinių sužeidimų", – parašė jis. Vėliau pasirodė informacija apie žuvusįjį.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tik niekšas gali siūlyti surengti Kyjive Rusijos hipergarsinės raketos „Orešnik“ ir Vakarų oro gynybos sistemų „technologinę dvikovą“, kaip tai padarė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas. „Šiandien vienas draugas iš Kremliaus pasakė, kad Rusija siūlo „technologinę dvikovą“ (...) Putinas sako, kad gali raketa „Orešnik“ smogti kur nors į Kyjivą, o jie [Ukrainos Vakarų partneriai] tegul pastato oro gynybą, ir pažiūrėkime, kas atsitiks.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja vyksti į Maskvą su „taikos misija“, kad pagerintų savo politinę padėtį prieš rinkimus, remdamasis savo šaltiniais praneša „Der Spiegel“, cituoja UNIAN. Svarbiausios dienos naujienos: 20:44 | Trumpas nežada nutraukti karinės pagalbos Ukrainai, bet reikalaus iš NATO šalių 5 proc.

 Norvegijos oro gynybos sistemos NASAMS jau dislokuotos Lenkijoje ir parengtos apsaugoti logistikos centrą Žešuve, pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Ši NATO misija truks iki Velykų. Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas gruodžio pradžioje paskelbė, kad į Lenkiją bus išsiųstos oro gynybos sistemos NASAMS bei naikintuvai F-35, padėsiantys apsaugoti šalies oro erdvę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė sutinkantys, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi per ilgai, nurodoma Vokietijos vyriausybės paskelbtame pareiškime. Per pokalbį telefonu abu lyderiai sutarė, kad būtina kuo greičiau judėti teisingos, nešališkos ir ilgalaikės taikos link, sakoma jame. O. Scholzas teigė, kad ir toliau, tiek ilgai, kiek bus būtina, rems nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą.

Mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos šalies režimas pasiuntė padėti Rusijai, žuvo kare Ukrainoje. Nepaisant to, Pchenjanas į Rusiją gali išsiųsti dar daugiau savo karių, skelbia „The Telegraph“. Duomenis apie mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių žūtį kare patvirtino Pietų Korėjos žvalgyba. Pietų Korėja taip pat pridūrė, kad per mūšius ​​Rusijos Kursko srityje buvo sužeista dar apie 1000 Šiaurės Korėjos karių.

Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo nuo Rusijos didelio masto karo prieš Ukrainą, sako Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų technologinio stiprinimo projekto „Victory Drones“ vadovė, „Dignitas“ labdaros fondo įkūrėja Marija Berlinskaja, rašo UNIAN.  Pasak jos, Trečiasis pasaulinis karas greičiausiai jau vyksta. Ir, kaip buvo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų atveju, istorikai „Trečiuoju pasauliniu karu“ pradės karą Ukrainoje vadinti tik vėliau, užfiksavę visus įvykius.

Ukrainai reikia dar 19 oro gynybos sistemų, kad nuo Rusijos raketų atakų būtų apsaugota jos energetikos infrastruktūra, ypač – branduolinės elektrinės. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų prioritetas yra oro gynyba, susitarimų, ypač – su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainai reikalingų sistemų skyrimo, įgyvendinimas.

Ketvirtadienį per Rusijos raketų smūgį Charkivo srities, į kurią veržiasi Rusijos kariuomenė, Ševčenkovės kaime žuvo trys žmonės, pranešė policija. „Žuvo civilė moteris. Dar viena moteris mirė vežama į medicinos įstaigą, o vienas civilis vyras buvo mirtinai sužeistas“, – sakė policija. Pirminiais policijos duomenimis, Rusija smogė raketomis „Iskander“ 15 val. vietos laiku. Per išpuolį buvo sužeisti dar trys žmonės ir apgadinti keli namai, pranešė policija.

Danija skyrė 2,1 mlrd. kronų (daugiau nei 281 mln. eurų) sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pranešė Danijos gynybos ministerija, kurios informaciją cituoja Laisvosios Europos radijas ir „Ukrinfo“. Tai jau 23-ias Danijos pagalbos paketas Ukrainai. Jame numatyta ir lėšų operatyvinei Ukrainos naikintuvų „F-16“ priežiūrai užtikrinti. „Vienas iš aktualiausių Ukrainos poreikių yra sugebėti apsiginti nuo rusų antskrydžių.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad jokie sprendimai dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti priimami be Kyjivo žinios arba už jo partnerių europiečių nugarų. Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių. Ketvirtadienį Briuselyje vyksta ES aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Būsimasis naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad Rusija ir Ukraina esą yra pasirengusios pradėti dialogą ir užbaigti karą, o D. Trumpas galėtų tapti tarpininku. Kaip rašo „Fox Business“, naujai išrinktas prezidentas galėtų užbaigti karą iki 2025 m. pabaigos. Jis taip pat patvirtino, kad Kyjivą aplankys jau sausį, o visos detalės apie kelionę į Ukrainą bus paskelbtos vėliau.

Netylant diskusijoms apie galimas Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikina – Vakarai ir Europos Sąjunga (ES) turėtų remti Kyjivą ginklais ir kita parama, o ne siūlyti ir aptarinėti idėjas, kurios, anot šalies vadovo, neveda prie jokio rezultato. G. Nausėdos teigimu, stringanti europinė parama Kyjivui yra nepateisinama nei morališkai, nei politiškai. „Taika yra svarbu. Bet taika – ne bet kokia kaina.