Karas Ukrainoje

Vokietijoje, Kylio mieste, karinio jūrų laivyno bazės teritorijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, kuris įtariamas šnipinėjimu, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros duomenimis. Teigiama, kad asmuo buvo sulaikytas gruodžio 9 d., jis su savimi turėjo ir fotoaparatą, todėl įtariama, kad jis galėjo fotografuoti karinius objektus.

Ketvirtadienį Rusijos pietinės Rostovo srities gubernatorius pranešė apie „didžiulę“ Ukrainos dronų ir raketų ataką, sukėlusią gaisrą vietos naftos perdirbimo gamykloje. Gubernatorius Jurijus Sliusaras „Telegram“ kanale anksti rytą sakė, kad sritį puolė „daugiau nei trys dešimtys nepilotuojamų orlaivių ir trys raketos“. Jis pridūrė, kad Rusijos oro gynybos tarnybos veikė keliuose regiono miestuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia visiško Ukrainos sunaikinimo arba mūšio lauke, arba prie derybų stalo. Tam tikslui iki šiol daugiau nei 766 tūkst. karių netekusi Rusija į karą meta vis daugiau Šiaurės Korėjos karių.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad nuo to laiko, kai pradėjo kovas, žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, remiančių Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. „Gruodį jie (Šiaurės Korėjos kariai) dalyvavo tikroje kovoje, per kurią žuvo mažiausiai 100 žmonių“, – sakė Lee Seong-kweunas. „Nacionalinė žvalgybos tarnyba taip pat pranešė, kad sužeistųjų skaičius turėtų siekti beveik 1 tūkst.“, – teigė jis.

Rusija atitraukia oro gynybos sistemas ir kitus ginklus iš Sirijos į Libiją, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV ir Libijoje.  Pasak jų, tokiu būdu Kremlius tikisi išlaikyti įtaką Artimuosiuose Rytuose po to, kai islamistai iš grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) nuvertė Sirijos valdžią su Basharu al Assadu priešakyje.

Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis savo inauguracijai sausio 20 d., Kyjivas ir Maskva stengiasi įgyti geresnes pozicijas prieš tikėtinas derybas. Leidinys „Business Insider“ pateikė keturis tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą įvykių raidos scenarijus D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus. Paliaubų susitarimas ir įšaldytos linijos Po D. Trumpo perrinkimo į darbotvarkę sugrįžo galimybė laikinai nutraukti karo veiksmus.

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prisidėjo prie to, kad būtų atkurtos Lietuvos specialiosios pajėgos ir Lietuvos kariuomenė. K. Rimša sako atvirai: 2022 m., prieš įsiveržiant į Ukrainą, Rusija rinkosi, ką geriau pulti: Ukrainą ar Baltijos šalis. Ekspertas taip pat gana kritiškai žiūri į tai, ar užpuolus Lietuvą, NATO sureaguos pakankamai greitai.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Briuselį aptarti plataus masto Rusijos invazijos, baiminantis, kad po išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį parama Ukrainai gali gerokai sumažėti.  „Atvykau į Briuselį svarbių derybų su mūsų Europos partneriais. Europai reikia tvirtos ir vieningos pozicijos, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika“, – sakė V. Zelenskis.

Kyjive vėl pradeda veikti Australijos ambasada Ukrainoje, kurioje nuo kito mėnesio dirbs ambasadorius Paulas Lehmannas. Apie tai Kyjive kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje bendroje spaudos konferencijoje paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong. „Man labai malonu pranešti, kad dabar galime vėl atidaryti savo ambasadą Kyjive. Visada sakėme, kad tą padarysime, kai bus saugu. Stengėmės pasirūpinti tinkamu saugumu, kad tai įvyktų.

Laikinai okupuotame Kryme rusai išjungs mobilųjį internetą. Tai pranešė portalas „Krym Realii“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Teigiama, kad mobilusis internetas bus išjungtas siekiant užtikrinti Krymo gyventojų saugumą. Išjungimai galimi jau trečiadienį. Tačiau visi interneto operatoriai teiks paslaugas įprastu režimu. Veiks ir mobilusis ryšys (skambučiai, SMS). Nenurodomos nei išjungimų priežastys, nei jų grafikas.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas paragino britų leidinio „The Times“ darbuotojus būti atsargius po publikacijos apie generolo leitenanto Igorio Kirilovo susprogdinimą Maskvoje. Kaip rašo buvęs Rusijos prezidentas „Telegram“ kanale, dabar laikraščio redaktoriai ir vadovybė yra teisėtas karinis taikinys.

Rusijos karinis tribunolas nuteisė 20 metų kalėti vyrą, mėginusį nunuodyti kareivius, kad paremtų Ukrainą, trečiadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tribunolas pripažino, kad Sibiro Altajaus regiono Barnaulo miesto gyventojas yra kaltas dėl „pasikėsinimo užpulti ir įvykdyti valstybės išdavystę“, ir nuteisė jį kalėti 20 metų, FST pranešimą citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Šis Rusijos pilietis, gimęs 1981 m., per socialinius tinklus užmezgė ryšį su Ukrainos special...

Okupantai rusai iš artilerijos apšaudė Černihivo srities Semenivkos miestą, žuvo 74 metų vyras. Tai feisbuke pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Gruodžio 17-osios vakarą priešo artilerija smogė Semenivkos miestui. Žuvo 74 metų vietos gyventojas. Nukentėjo gyvenamasis namas“, – pažymėjo pareigūnas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad 46-asis pagalbos Ukrainai paketas bus suteiktas sausį. Antradienį ministras pirmininkas Lvive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 28 Chersono srities gyvenvietes, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale praneša Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Rusai smogė regiono gyvenviečių gyvenamiesiems kvartalams, be kita ko, nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas ir šeši privatūs namai. Taip pat buvo nuniokoti prekybos kioskai, ūkinis pastatas, garažas ir privatūs automobiliai.

Būsimasis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovas Ukrainos klausimais generolas leitenantas Keithas Kelloggas sakė, kad D. Trumpas pažadėjo pasauliui ir amerikiečiams užbaigti karą ir „tai padarys“ Svarbiausios naujienos: 23:39 | Ukraina prašo Australijos daugiau ginklų ir karinės pagalbos Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha trečiadienį paragino Australiją padidinti savo karinę paramą ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms atremti įsiveržusios Rusijos kar...

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje susitiks su NATO vadovu Marku Rutte ir Europos lyderiais aptarti „kitų žingsnių“ dėl Rusijos karo, Donaldui Trumpui ruošiantis pradėti eiti JAV prezidento pareigas. Vakare vyksiančiame susitikime turi dalyvauti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos vadovas Donaldas Tuskas, Italijos ir Danijos premjerės Giorgia Meloni ir Mette Frederiksen, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Karo Ukrainoje metu buvo eliminuota daugiau nei tuzinas Rusijos generolų. Leidinys „Focus“ sudarė 10-ies įtakingiausių Rusijos vadų sąrašą, kurie buvo nukauti Ukrainoje. Šį eliminuotų vadų sąrašą leidinys sudarė po to, kai šiandien rytą Maskvoje sprogimo metu buvo mirtinai sužalotas  Rusijos ginkluotųjų pajėgų Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadui generolas leitenantas Igoris Kirilovas.

Vašingtonas nebuvo iš anksto įspėtas apie Ukrainos įvykdytą sprogdinimą Maskvoje, per kurį žuvo Rusijos kariuomenės cheminės, biologinės ir radiacinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirilovas, ir neremia tokių operacijų, antradienį pareiškė JAV pareigūnas. „JAV iš anksto nežinojo apie šią operaciją, o mes neremiame ir nesudarome sąlygų tokiai veiklai“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių kalbos barjeras įneša sumaištį Kurske. Pasak su leidiniu „The Telegraph“ kalbėjusiais Ukrainos žvalgybos atstovais, korėjiečiai dėl prastos komunikacijos pražudė aštuonis rusų karius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašė skubiai atsiųsti daugiau ginklų Ukrainos kariams, kurie keliose karo fronto dalyse kovoja su geriau ginkluotomis Rusijos pajėgomis. Jis susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku prieš susitikimą Briuselyje su NATO vadovu Marku Rutte, ir keliais Europos lyderiais.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad nėra nė vienos priežasties, kodėl Ukraina turėtų nusileisti bet kokiose galimose taikos derybose su Rusija ir pridūrė, kad jo vyriausybė gins ukrainiečių interesus. „Ukraina neturi pagrindo pasiduoti. Ukraina yra agresijos auka. Tai Rusija turi ateiti į protą (...) Esu įsitikinęs, kad Ukraina dalyvaus – ir turi dalyvauti – visuose pokalbiuose dėl savo ateities.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė, kad atskleidė Rusijos karinei žvalgybai dirbusių agentų, kurie bandė išsiaiškinti, kur ukrainiečiai laiko Vakarų šalių tiekiamus naikintuvus F-16, tinklą. Rugpjūtį Ukraina gavo pirmuosius JAV pagamintus naikintuvus F-16. Kyjivas ilgai prašė šių orlaivių, kurie padėtų perimti Rusijos raketas. Jų buvimo vieta yra griežtai saugoma paslaptis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo invazijos į Ukrainą pradžios, britų karinių ekspertų vertinimu, prarado tūkstančius tankų ir šarvuočių. Tai nurodoma naujausioje britų žvalgybos ataskaitoje, kurią paskelbė Gynybos ministerija Londone. Pateiktais duomenimis, rusų kariuomenė neteko 3 600 kovinių tankų ir beveik 8 000 šarvuotų automobilių. Todėl rusai esą priversti naudoti pasenusią ir prastai prižiūrėtą sovietinių laikų įrangą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino siekti „tikros, ilgalaikės taikos“, kurios Rusija negalėtų nutraukti. Jis taip pat sakė, kad tikisi, jog karas baigsis kitais metais. V. Zelenskis kalbėjo vaizdo kreipimesi į Jungtines ekspedicines pajėgas (JEF) per aukščiausiojo lygio susitikimą Taline, į kurį šią savaitę susirinko dešimties Šiaurės Europos šalių atstovai. „Visi suprantame, kad kitais metais šis karas gali baigtis. Turime tai padaryti“, – teigė V. Zelenskis.

Iš Plimuto miesto (Jungtinė Karalystė) į Ukrainą išvyksta 400 kalėdinių dovanų, kurias gabena karavanų kolona. Be dovanų Ukraina sulauks ir medicininės pagalbos priemonių bei karavanų, rašoma BBC. Dovanas paaukojo miesto ir kitų vietovių gyventojai, o organizatoriaus Andy Evangelou teigimu, tai „nuolankumą skatinanti“ patirtis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasmerkė Afrikos Sąjungos (AS) teisėkūros organų atstovų vizitą į Rusijos okupuotas ukrainiečių teritorijas. Gruodžio pradžioje Donecko srityje lankėsi keli AS šalių atstovai.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai Kursko operacijų zonoje per tris dienas sunaikino 50 Šiaurės Korėjos kareivių, o dar 47 sužeidė. Tai „Telegram“ kanale pranešė Specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo pulko kariai surengė šiltą priėmimą Šiaurės Korėjos kariuomenei Rusijos Kursko srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pasitelkė melagingą Rusijos naratyvą, kad Volodymyras Zelenskis yra neteisėtas Ukrainos prezidentas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) naujausiame pranešime. Gruodžio 16 d. V. Putinas melagingai tvirtino, kad Ukrainos Konstitucija numato tik Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) galių pratęsimą, bet nepratęsia prezidento galių net ir karo padėties sąlygomis.

Naktį į antradienį, gruodžio 17-ąją, rusai apšaudė gydymo įstaigos teritoriją Charkivo srities Kupjansko mieste. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, gydymo įstaigos teritorijoje užsidegė apgriautas ūkinis pastatas. Pirmadienį Kupjanskas buvo apšaudytas iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Nukentėjo 15 gyvenamųjų namų. Žuvo 53 metų ir 64 metų vyrai.

Rusijos kariuomenė pastarąją parą atakavo 30 Chersono srities gyvenviečių, per apšaudymus vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Rusijos kariuomenė smogė srities kritinei ir socialinei infrastruktūrą, gyvenviečių gyvenamiesiems kvartalams, be kita ko, nukentėjo du daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 15 privačių namų.

Juodojoje ir Azovo jūrose nėra priešo karinių laivų. Tai 2024 metų gruodžio 17 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje nėra priešo laivų; Azovo jūroje nėra priešo laivų“, – pažymima pranešime. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų duomenimis, šiuo metu Viduržemio jūroje budi 6 priešo laivai, iš kurių 3 yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 25 raketų.

2024-aisiais Rusija surengė 12 plataus masto atakų tiesiogiai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, paleisdama į jos objektus apie 1100 kruizinių ir balistinių raketų. Į tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių dėmesį pirmadienį atkreipė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Serhijus Kyslycia, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Praėjusio penktadienio ataka buvo 12-asis Rusijos smūgis mūsų energetikos infrastruktūrai vien tik 2024 metais.

Antradienį posėdžiausianti Kauno miesto savivaldybės taryba ketina svarstyti rezoliuciją dėl paramos Ukrainos pergalės planui. Rezoliucijos projektą registravo miesto vicemeras Andrius Palionis. Dokumento projekte smerkiama 2014 m. Krymo aneksija prasidėjusi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, išreiškiama parama Ukrainos nepriklausomybei ir suverenitetui.

Norvegija sustiprinti Ukrainos kariniam jūrų laivynui ir atgrasyti rusų pajėgas Juodojoje jūroje perduos 2,7 mlrd. kronų (230 mln. eurų), pirmadienį pranešė Oslas. „Ukrainai ateinančiu laikotarpiu reikia daugiau paramos atgrasyti rusų jūrines pajėgas Juodojoje jūroje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pažadėjo kalbėtis su Rusijos ir Ukrainos vadovais, siekdamas užbaigti Maskvos sukeltą karą. „Mes kalbėsimės su prezidentu Putinu, kalbėsimės su atstovais, Zelenskiu ir Ukrainos atstovais. Turime tai sustabdyti, tai skerdynės“, – spaudos konferencijoje sakė D. Trumpas. Iki D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus liko kiek daugiau nei mėnuo.

Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) kovotojas nukovė okupantą, esantį už daugiau nei 2 km atstumo.  Apie tai praneša leidinys UNIAN.  Skelbiama, kad GUR specialiųjų pajėgų karys likvidavo okupantą, esantį už 2069 metrų atstumo.  GUR specialiųjų pajėgų karys „Lektorius“ okupantą likvidavo 2069 metrų atstumu. Tai naujas snaiperio rekordas. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato teigimu, snaiperis nukovė okupantą „.338LM“ kulka.

Ukraina verčiama sėsti prie derybų stalo, dešimtmečius valdęs nuverstas Sirijos diktatorius, pasirodė besantis ant molinių kojų, o NATO aiškiai sako, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, o mes nesame pasirengę tam, kas laukia po 4 ar 5 metų. Ką darys Europa, ko gali ir ko imsis Lietuva? „Speciali diskusijų laida“ šįvakar 19.30 val.

Vokietija, pasak federalinio kanclerio Olafo Scholzo, turi likti pagalbos Ukrainai Europoje lydere. „Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Noriu, kad taip būtų ir toliau“, – teigė O. Scholzas pirmadienį Bundestage prieš balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe. Kartu kancleris pabrėžė, kad vyriausybė nedarys nieko, kas keltų pavojų savo šalies saugumui. „Dėl to neperduodame sparnuotųjų raketų – ilgojo nuotolio ginklų, kurie gali pasiekti giliai Rusijos teritoriją.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį surengs derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kelių Europos šalių lyderiais, pranešė Aljansas. Kyjivo rėmėjai šiuo metu stengiasi sustiprinti jo pozicijas prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į JAV prezidento postą. „Generalinis sekretorius trečiadienį susitiks su prezidentu Zelenskiu.

JAV Valstybės departamento pirmadienį paskelbtame pranešime dešimt valstybių bei Europos Sąjunga (ES) įvardijo Šiaurės Korėjos augantį įsitraukimą Rusijos kare Ukrainoje kaip pavojingą konflikto plėtrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad šiais metais Rusijos pajėgos užėmė 189 Ukrainos vietoves. „Rusijos ginkluotosios pajėgos tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje kontaktinėje linijoje“, – sakė V. Putinas per Gynybos ministerijos posėdį Maskvoje. Gynybos ministras Andrejus Belousovas teigė, kad iš viso užimta 4 500 kv. kilometrų Ukrainos teritorijos. Rusijos pateiktų skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Rusija nelaisvėje laiko daugiau kaip 16 000 Ukrainos civilių, iš jų 168 buvo paleisti. Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas tai sakė lankydamasis Zaporižioje. „Turime atskirą sąrašą, ir preliminariais duomenimis, Rusijos kalėjimuose laikoma daugiau kaip 16 000 Ukrainos civilių“, – sakė ombudsmenas. Jis taip pat priminė, kad tarptautinė humanitarinė teisė ir Ženevos konvencijos neleidžia iškeisti civilių kalinių į karo belaisvius.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja Kurachovę, Rusijos kariuomenė bando šturmuoti pietrytinius ir pietinius miesto pakraščius. Tai per televiziją pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Nazaras Vološinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kurachovę kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tačiau priešas neatsisako mėginimų (užimti miestą), mūsų kariai imasi aktyvių veiksmų, kad išlaikytų pozicijas.

Bene didžiausias smūgis šiais metais Ukrainos infrastruktūrai suduotas, kai netyla kalbos apie Maskvos ir Kyjivo taikos derybas. Be to, išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Europos šalis ragina prisiimti šią atsakomybę, nors iki šiol nesutarta net dėl taikos derybų.

Kerčės sąsiauryje esantis Turkijos laivas „Lady Fortune“ su 13 įgulos narių, kurių dauguma yra Azerbaidžano piliečiai, siunčia nelaimės signalą. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Turkijai priklausantis laivas „Lady Fortune“ su 13 įgulos narių, kurių dauguma yra Azerbaidžano piliečiai, atsidūrė sunkioje padėtyje Kerčės sąsiauryje“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariuomenė Kursko kryptimi pradėjo naudoti kareivius iš Šiaurės Korėjos puolimo veiksmams, tačiau be reikiamos šarvuotosios technikos. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kovos su dezinformacija centro vadovu Andrijumi Kovalenka. Pareigūnas paaiškino okupantų naudojamos taktikos „ypatumus“. Ji atrodo taip: KLDR kareiviai telkiami miškų juostose, o paskui vienu metu metami į šturmą siauruose fronto ruožuose iš kelių pusių.

Chersono srities Beryslavo mieste Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant parduotuvės, žuvo 53 metų moteris. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Okupantai Beryslave numetė sprogmenį iš bepiločio orlaivio: ​​žuvo moteris – pradėtas tyrimas“, – rašoma pranešime.

Kaip ir tikėtasi, Šiaurės Korėjos kariškiai susidūrė su sunkumais, kurie susiję su dideliais nuostoliais ir prasta komunikacija su Rusijos kariuomene RF Kursko srityje. Kaip praneša „Ukrinform“, tai sakoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pažymi, kad šie sunkumai greičiausiai komplikuos Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariškių veiksmų koordinavimą.