Karas Ukrainoje

Rusijos kariuomenė bus pajėgi vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą dar bent vienerius ar dvejus metus, pareiškė Ukrainos generolas leitenantas Ihoris Romanenko. Pasak jo, dabartinė situacija ir galimos perspektyvos kare vertinamos skirtingai, rašo UNIAN. „Esant tokiai situacijai, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali tęsti karinius veiksmus dar 1–2 metus“, – kalbėjo jis.

Rusijos kontrpuolimas, kurio tikslas yra atsikovoti Kursko srityje Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją, buvo sustabdytas. Tai naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. Rusija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Kursko srityje iš Ukrainos susigrąžino kelis kaimus. Kyjivas nuo savo netikėto įsiveržimo pradžios rugpjūčio mėnesį ten užėmė nemažai teritorijos.

Rusai iš artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Marhaneco miestą. Nukentėjo 9 metų vaikas ir dvi moterys. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vėl nukentėjusieji Nikopolio rajone. Dabar – dėl Marhaneco apšaudymo iš artilerijos. Nukentėjo 9 metų berniukas. Vidutinio sunkumo būklės vaikas paguldytas į ligoninę. Dvi moterys – 43 ir 69 metų – sveiks namuose.

Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. „Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].

Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 16 tūkst. žmonių, tarp jų – 177 vaikai. Evakuacija tęsiama. Tai trečiadienį per televizijos maratoną pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Dabar Pokrovske yra likę 16 tūkst. žmonių, iš jų 177 – vaikai. Išvyko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių ir per 3,5 tūkst. vaikų.

Ukraina gali turėti naują strategiją Rusijos Kursko srityje – greitai judėti ir apsupti tūkstančius rusų karių. Daugelis stebėtojų, įskaitant rusus, buvo šokiruoti, kai ketvirtadienį ukrainiečių žvalgai, važiuojantys buvusia sovietine inžinerine transporto priemone IMR-2, pralaužė Rusijos gynybą palei Rusijos ir Ukrainos sieną į pietus nuo Rusijos kaimo Novyj Put, skelbia „Forbes“. Kaimas yra už 32 kilometrų į vakarus nuo pagrindinio Ukrainos gynybinio posto Rusijos Kursko srityje.

Praėjusią parą rusai atakavo energetikos objektus aštuoniose Ukrainos srityse, buvo atjungtos pastotės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija. „Praėjusią parą priešas apšaudė civilinę energetikos infrastruktūrą Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Poltavos, Sumų, Charkivo ir Chersono srityse“, – sakoma pranešime. Rugsėjo 17 d. Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 127,5 tūkst.

Ukrainos įstatymų leidėjai priėmė papildomą biudžetą, kuriame numatytos papildomos išlaidos, siekiančios daugiau kaip 11 mlrd. dolerių, daugiausia skirtos kariuomenei, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Taip bendros šių metų biudžeto išlaidos padidinamos maždaug 13 proc. ir viršija 90 mlrd. dolerių – tai rekordinė suma Ukrainai. Šis padidėjimas bus finansuojamas didesnėmis mokestinėmis pajamomis ir paskolomis, įskaitant ir gautas iš Europos Sąjungos.

Rusijos pajėgos Charkivo srityje masiškai apsinuodijo nekokybišku maistu ir vandeniu, praneša „Kanal 24“. Charkivo karinis dalinys skelbia, kad rusai pavieniui perkelia personalą ir bando pažaboti personalo trūkumą fronte. Apsinuodijo maistu ir vandeniu Skelbiama, kad dėl prastos maisto ir geriamojo vandens kokybės 18-osios motorizuotosios divizijos 11-ojo tankų pulko personalo fronto pozicijose buvo pranešta apie masinius virškinamojo trakto sutrikimų atvejus.

Rusijos kariuomenė yra didesnė ir stipresnė nei prieš įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį, antradienį perspėjo Jungtinių Valstijų oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas Jamesas Heckeris, rašo „Voice of America“. „Rusija darosi vis didesnė, ir jie darosi geresni nei buvo prieš tai. <...> Jie iš tikrųjų yra didesni nei buvo, kai prasidėjo (invazija – red. past.)“ – sako jis.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Donecko regione iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir padarė rusams didžiulių nuostolių. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurie esą rodo pražūtingus smūgio padarinius.

Į buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą savaitgalį nusitaikęs Ryanas Routhas buvo gerai žinomas, tačiau ne itin gerbiamas tarp užsienio kovotojų bendruomenės, kuriai bandė padėti Ukrainoje, rašo „Time“. Pasak trijų su juo bendravusių asmenų, pastaruosius trejus metus vyras daug laiko praleido Kyjive, stumdamas pusiau nevykusį planą verbuoti karius iš karo nuniokotų Afganistano, Irako ir Sirijos šalių Ukrainai.

Ukraina patvirtino smogusi rusų amunicijos sandėliams netoli laikinai okupuoto Mariupolio, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo Dmytro Pletenčiuko, tai apsunkins rusų dalinių aprūpinimą fronto linijoje. Jo teigimu, smūgį sudavė Ukrainos karinės jūrų pajėgos kartu su kitais Ukrainos gynybos pajėgų daliniais. Skelbiama, kad smūgis sunaikino ir sandėlių infrastruktūrą, ir tonas šaudmenų, kuriuos rusai kaupė naudoti Ukrainos teritorijoje.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje.

Dalis Ukrainos sąjungininkių jau pradėjo svarstyti, kaip galėtų būti užbaigtas karas Ukrainoje, rašo „Bloomberg“. Kaip teigia dalis „Bloomberg“ kalbintų šaltinių, Ukrainos sąjungininkai vis rimčiau svarsto apie galimybę užbaigti karą derybomis. Visgi, kaip pastebima publikacijoje, galutinį sprendimą dėl taikos derybų priims Kyjivas, tad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudimo iš sąjungininkų nepatirs.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti išmokas Ukrainos pabėgėliams, kad jie grįžtų atgal ir stotų ginti savo šalį, rašo „The Telegraph“. Milijonai Ukrainos piliečių ES turi apsaugos statusą, tačiau R. Sikorskis įsitikinęs, kad ukrainiečiai vyrai turėtų grįžti atgal į savo šalį ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Šiemet technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, skaičius gerokai išaugs, o karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai, interviu „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Kaip teigė K. Budanovas, naujas etapas karo zonose, panaudojant technologinius išradimus, jau prasidėjo. „Žmonės neskuba įsitraukti į mūšį.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lemė tai, kad Pentagono rezervai gerokai ištuštėjo, rašo UNIAN, remdamasi CNN. Kaip teigiama publikacijoje, JAV karinės pagalbos tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pastaraisiais mėnesiais buvo mažesnis, kadangi sumažėjo Pentagano turimų ginklų ir karinės įrangos atsargos.

Antradienį per Rusijos smūgį Charkivui buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto vadovas Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu žinoma apie šešis žmones, nukentėjusius nuo okupantų valdomosios aviacinės bombos (KAB) smūgio“, – rašoma pranešime. Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, keturi nukentėjusieji – gelbėtojai, gesinę gaisrą netoli smūgio vietos.

Du Kinijos pakrančių apsaugos laivai antradienį atplaukė į Rusijos Tolimuosius Rytus dalyvauti virtinėje bendrų su Maskvos pajėgomis pratybų ir patruliavimo misijų, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija. Pratybos „Pacific Patrol 2024“ rengiamos praėjus vos savaitei po to, kai kinų ir rusų karo laivai plaukė Japonijos jūra kitoms pratyboms.

Norvegijos pasienyje su Rusija užfiksuota padidėjusi radiacija, skelbia „Thebarentsobserver“. Kaip teigė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos (DSA) atstovai, kad aptikto radioaktyvaus izotopo – cezio-137 – kiekis yra „labai mažas“, tačiau viršijo įprastas vertes. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad radiokatyvusis izotopas Viksjofjell ir Svanhovdo stebėjimo zonose buvo aptiktas rugsėjo 9–12 dienomis.

Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis. „Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V. Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje. Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd.

Ukrainos sausumos pajėgų 61-osios atskirosios mechanizuotosios Stepių brigados kovotojai per vykstantį reidą Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę 13 Rusijos karių, „Telegram“ kanale pranešė Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.

Sprogimai sudrebino Rusijos oro pajėgų bazę, kurioje dislokuoti Vladimiro Putino branduoliniai bombonešiai, rašo „Newsweek“. Anot leidinio, sprogimai nugriaudėjo vienoje iš Rusijos strateginių bombonešių bazių Engelso mieste. Galingi sprogimai girdėjosi oro bazės, kurioje laikomi Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160, teritorijoje. Rusijos kariuomenė Tu-95 ir Tu-160 ne kartą naudojo raketų atakoms prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo raginamas nepulti Kursko, tačiau vis tiek tai padarė, rašo „Politico“. Anot leidinio, šiuo sprendimu abejojo kai kurie Ukrainos kariuomenės pareigūnai. Vienas iš jų – buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Tarp puolimui nepritarusių asmenų buvo ir labai gerbiamas Ukrainos 80-osios oro desanto brigados vadas Emilis Iškulovas. Liepą jis buvo atleistas iš pareigų, tuo metu kilo karininkų protestas raginant jį pasilikti poste.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo skirti papildomą 100 mln. eurų žiemos pagalbos Ukrainai, atsižvelgiant į tebesitęsiančias Rusijos atakas prieš šalies infrastruktūrą. Parama Ukrainai yra „taip pat parama Moldovai ir visai Europos demokratijai“, – sakė A. Baerbock antradienį Kišiniove vykusioje konferencijoje, kurios tikslas – sutelkti paramą su Ukraina besiribojančiais Moldovai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiųjų pajėgų grupės „Chimik“ kariai sekmadienį surengė operaciją Sirijos Alepo miesto pakraštyje. Apie tai praneša „Kyiv Post“, remdamasis šaltiniu Ukrainos žvalgyboje. Skelbiama, kad atakuotoje bazėje Rusijos kariškiai gamino ir bandė atakos dronus, taip pat gamino savadarbius sprogstamuosius užtaisus. Vaizdo įraše, kurį, kaip teigiama, nufilmavo Ukrainos kariškiai, matyti, kaip Rusijos bazėje įvyksta sprogimas.

Rusijos kariai kardu nužudė Ukrainos karo belaisvį, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmitrijus Lubinecas. „Dar vienas karo nusikaltimas – rusai kardu nužudė neginkluotą ukrainiečių karo belaisvį, kurio rankos buvo surištos lipnia juosta. Barbariškumo ir kruvino žiaurumo lygio neįmanoma suvokti“, – sako jis.

Per 2,5 metų trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo ar buvo sužeista apie 1 mln. ukrainiečių ir rusų, skaičiuoja „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Tuo pat metu civilių gyventojų aukų skaičius lieka nežinomas. Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, vien per Rusijos įvykdytą Mariupolio apgultį žuvo daugiau kaip 8 000 žmonių. Anot leidinio, Ukrainos skaičiavimai rodo, kad karo metu žuvo 80 tūkst. Ukrainos karių, o sužeistųjų yra dar bent 400 tūkst.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 34 Rusijos dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 51 atakos dronu. 34 dronai buvo sunaikinti, 12 bepiločių paveikti radioelektroninėmis priemonėmis nukrito Ukrainos teritorijoje, o dar du pasuko Rusijos link. Oro gynyba veikė Mylokajivo, Chersono, Sumų, Poltavos ir Charkivo srityse.

Ukrainos pergalės planas parengtas daugiau kaip 90 proc. Kitą savaitę Ukraina ketina jį pristatyti savo sąjungininkams. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė rugsėjo 16 dieną vakariniame vaizdo kreipimesi. „Visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti mūsų Ukrainos pergalės planui parengti. Esminis visų punktų turinys – karinis, politinis, diplomatinis ir ekonominis“, – sakė prezidentas.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pirmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija yra kariniu požiūriu „nenugalima“, ir paragino Vakarus išnagrinėti taikos planus, kuriais siekiama užbaigti karą Ukrainoje. O. Scholzas sekmadienį atvyko į Vidurinę Aziją ir pradėjo trijų dienų kelionę, kurios tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius su šiuo strategiškai svarbiu regionu.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai nerimauja, kad Rusija gali pasidalinti branduolinėmis paslaptimis kartu su Iranu, rašo „Bloomberg“. Teigiama, kad Rusija tokią informaciją gali suteikti Iranui mainais į balistines raketas, kurios naudojamos smūgiams Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jau kitą savaitę sąjungininkams bus pristatytas „Pergalės planas“. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos pergalės plano parengimas siekia 90 proc., rašo UNIAN. „Karinis, politinis, diplomatinis, ekonominis turinys. Kiekvienoje kryptyje dalyvauja svarbiausi žmonės. Ir žingsniai, reikalingi Ukrainai, jau apibrėžti, visiškai aiškūs.

Vakarų valstybės turi būti psichologiškai ir techniškai pasiruošusios nenumatytiems atvejams, karui, kad iškilusios krizės atveju valstybės neatsidurtų pralaimėtojų vietose, rašo „Ukrinform“, cituodama buvusio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio teiginius. Pasak jo, Vakarų valstybių gyventojai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo nematė didesnių konfliktų, priprato prie ramaus, komfortiško gyvenimo „Jie vis dar nėra pasirengę tokiems ekstremaliems dalykams kaip karas.

Praėjusį penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką padidinti kariuomenės personalo skaičių dar 170 tūkst. žmonių iki 1,32 milijono. Tai gali reikšti, jog valdžia jau šį gruodį gali atnaujinti mobilizaciją, BBC Rusijos tarnybai sakė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pilietis. Kariuomenė. Įstatymas“ vadovas Sergejus Krivenka, pranešė „Ukrinform“. Savo vertinimą jis grindžia ankstesniu panašiu precedentu.

Iki metų pabaigos Ukraina iš Danijos gaus dar vieną F-16 lėktuvų partiją. Apie tai pranešė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, skelbiama svetainėje DR.DK. Rugpjūčio pradžioje jis patvirtino, kad Ukraina gavo pirmąjį lėktuvą. Dabar skaičius neatskleidžiamas, tačiau Danija yra pažadėjusi perduoti iš viso 19 naikintuvų.

Per pirmąją rugsėjo pusę teroristai rusai panaudojo daugiau kaip  640 „šahedų“ prieš Ukrainos miestus ir kaimus. Praėjusią naktį – 56, iš kurių 53 numušė Oro gynybos pajėgos. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vien tik per pirmąją rugsėjo pusę teroristai rusai panaudojo prieš Ukrainos miestus ir kaimus daugiau kaip 640 „šahedų“. Laimė, daugumą jų numušė mūsų kariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasmerkė politinį smurtą po numanomo pasikėsinimo į Donaldą Trumpą, kurį, kaip įtariama, įvykdė asmuo, vykęs į Ukrainą prisidėti prie kovos prieš Rusiją. JAV žiniasklaida 58 metų Ryaną Wesley Routhą įvardijo kaip įtariamąjį, sulaikytą po to, kai JAV slaptosios tarnybos agentai „atidengė ugnį į šaulį“, turėjusį AK-47 tipo šautuvą, šalia D. Trumpo golfo aikštyno Floridoje, kuriame buvęs prezidentas sekmadienį žaidė golfą.

Maskva pirmadienį pranešė iš Ukrainos pajėgų susigrąžinusi du kaimus Rusijos Kursko regione, kur šiuo metu vyksta rusų kariuomenės kontrpuolimas, siekiant atremti rugpjūtį į šį regioną netikėtai įsiveržusių Kyjivo pajėgų antpuolį.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad paprašė Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) patikrinti padėtį Kyjivo užimtose Rusijos Kursko srities teritorijose. Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasmerkė politinį smurtą po įtariamo pasikėsinimo į Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), po kurio sulaikytas vyras, keliavęs į Ukrainą remti kariaujančių ukrainiečių. „Gerai, kad įtariamasis pasikėsinimu nužudyti buvo greitai sulaikytas. Toks yra mūsų principas: teisinė valstybė yra svarbiausia, o politiniam smurtui nėra vietos niekur pasaulyje“, – sakė V. Zelenskis.

Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos oro gynybos pajėgos oro erdvėje aplink Kyjivą numušė bemaž du tuzinus nepilotuojamų priešų orlaivių, platformoje „Telegram“ pranešė vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. „Aštuntas rusų antskrydis Kyjive, o rugsėjis dar nė neįpusėjo! Priešai vėl panaudojo nepilotuojamus kovinius orlaivius, greičiausiai „Šahedų“ tipo. Bet, kitaip nei kitos pastaruoju metu įvykdytos atakos, ši ataka buvo didžiulė“, – pastebėjo jis.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė kelis pokalbius su Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu apie padėtį fronte, ypač Kurachivkos ir Pokrovsko kryptimis bei Rusijos Kursko srityje. Svarbiausios dienos naujienos: 23:45 | Kyjive 16-metis vaikinas sudegino automobilį, kurį žurnalistai nupirko kariškiams Kyjivo policija kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė 16-metį studentą, kuris padegė automobilį, žurnalistų nupirktą kariškiams.

Vladimiro Putino vizitas Tuvoje ir Mongolijoje turėjo ne tik oficialų, bet ir slaptą tikslą – jo metu Rusijos lyderis susitiko ir konsultavosi su vietiniais šamanais, savaitraštyje „Der Spiegel“ išspausdintame straipsnyje rašo rusų žurnalistas Michailas Zygaras. Straipsnio autorius remiasi informacija, kurią atskleidė Kremliui artimi neįvardyti šaltiniai, teigiantys, kad susitikimai su šamanais buvo viena iš pagrindinių abejų V. Putino kelionių priežasčių.

Kyjivas bando įtikinti JAV vadovybę, kad ši leistų jai smogti amerikietiškais ginklais giliai į Rusijos teritoriją, tačiau kol kas tokio leidimo negavo, sekmadienį pasirodžiusiame interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Visi žiūri į JAV sprendimą. Visi laukia tokių sprendimų. Sprendimai bus priimti po to. Tokia yra tiesa.

Rusams sekmadienį atakavus rytinį Ukrainos Charkivo miestą buvo sužalotas mažiausiai 41 žmogus, pranešė pareigūnai. Remiantis Charkivo mero Ihorio Terechovo pranešimais socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo daugiabutį, ten kilo gaisras. „Rusijos teroristai vėl numetė valdomą aviacinę bombą ant gyvenamojo namo, šį kartą Nemyšlios rajone. Didžiausią žalą patyrė dvi laiptinės (...). Ugnis apėmė keturis viršutinius aukštus“, – rašė meras.

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai. Apie tai paskelbta, kai Ukraina ir Rusija nuolat vykdo naktines dronų atakas viena kitos teritorijoje. Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad numušė 10 iš 14 dronų ir vieną iš trijų raketų, kurias Rusija paleido per naktį, o likusios pataikė į Odesos priemiesčius.