Ukrainai po 42 mėnesių visiško karo sunkiai sekasi papildyti fronto dalinius, todėl valdžioje esantys asmenys viešai vengia komentuoti mobilizacijos pastangas ir jų vykdymo būdus.
Politikos ekspertai teigia, kad mobilizacija tapo „toksine“ ir politizuota tema, o aukšti pareigūnai – nuo prezidento iki ministrų ir įstatymų leidėjų – stengiasi išvengti bet kokio ryšio su šiuo klausimu.
„Mano nuomone, dauguma politikų bijo kelti šią temą, nes ji yra kontraversiška“, – sakė politinis analitikas Volodymyras Fesenko leidiniui „Kyiv Independent“.
Po pirminio savanorių, norinčių stoti į ginkluotąsias pajėgas, skaičiaus šuolio, Kyjivas daugiausia ėmėsi privalomosios karo tarnybos.
Ukraina mobilizuoja apie 30 tūkst. žmonių per mėnesį, tačiau tik trečdalis jų yra tinkami kovai, anonimiškai „Kyiv Independent“ sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pabrėžęs, kad Ukrainos kariuomenę sudaro apie 1 mln. karių, tačiau karo analitikas Serhijus Hrabskis apskaičiavo, jog reikėtų tris kartus daugiau karių, kad būtų galima pakeisti kovose nukentėjusius dalinius. Daugelis pašauktųjų patiria didelę fizinę ir psichologinę įtampą.
„Vyrai žino, kad tarnaus iki karo pabaigos arba iki savo gyvybės pabaigos“, – sakė Dmytro, Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų pėstininkas.
Pagrindinė priemonė, padėsianti ginti šalį nuo Rusijos – mobilizacija
Mobilizacijos pastangos vyksta tuo metu, kai Rusija, turėdama didelę žmogiškųjų išteklių persvarą ir, regis, beveik neribotus išteklius, įskaitant pranašumą dronų kare, lėtai veržiasi į priekį visame fronte.
Dėl personalo trūkumo Ukrainos kariuomenė priversta palikti silpnas vietas, kurias gali išnaudoti Rusijos pajėgos.
Vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis mobilizaciją įvardijo kaip vieną pagrindinių priemonių ginti šalį nuo Rusijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Maskva telkia vis daugiau pajėgų.
Rugpjūčio 5 d. O. Syrskis sakė, jog Rusija mobilizuoja daugiau karių, nei praranda, ir kas mėnesį padidina savo pajėgas 9 tūkst. karių, nors vien liepą neteko daugiau nei 33 tūkst.
Nors Ukraina nepaskelbia savo aukų skaičiaus, ekspertai tvirtina, kad dabartinis mobilizacijos tempas nepadeda užpildyti mūšio lauke patirtų nuostolių, todėl kartais kareiviai turi būti dislokuoti į „nulio“ liniją mėnesiui ar net dviem be galimybės pakeisti kitais.
Vakarai ragina Kyjivą stiprinti mobilizacijos pastangas, kad būtų galima geriau atremti Rusijos puolimą. Kai kurie sąjungininkai, pasak V. Zelenskio, susilaiko nuo naujų sankcijų Maskvai įvedimo iš dalies dėl to, kad Kyjivas atsisako sumažinti mobilizacijos amžių nuo 25 iki 18 metų.
Ukraina iki šiol išlaikė mobilizacijos ribas nuo 25 iki 60 metų, po to, kai 2024 m. šią ribą sumažino nuo 27 metų.
Iš maždaug 30 tūkst. karių, kuriuos, Kyjivo teigimu, pavyksta mobilizuoti kas mėnesį, apie pusę sudaro sugrįžusieji po savavališko pasitraukimo iš tarnybos be leidimo, teigia su situacija susipažinęs pareigūnas.
Likę 40 proc. – šauktiniai iš šaukimo biurų, o 10 proc. – užsienio savanoriai ir jaunuoliai (18–24 m.), pasirašę naują vienerių metų savanoriškos tarnybos sutartį.
Paskutinis Zelenskio pranešimas mobilizacijos tema
Paskutinis didelis V. Zelenskio pranešimas mobilizacijos tema buvo „specialiųjų sutarčių“ įvedimas jaunuoliams, atleistiems nuo karo prievolės, siekiant juos pritraukti finansinėmis ir socialinėmis lengvatomis.
Liepą V. Zelenskis šią programą išplėtė 18–24 metų jaunuoliams, suteikdamas jiems galimybę tarnauti dronų padaliniuose.
Pasak „InfoLight.UA“ tyrimų ir analizės grupės vadovo Jurijaus Hončarenkos, mobilizacija yra nemaloni tema ir pačiam V. Zelenskiui.
„Nepopuliarūs sprendimai, būtini siekiant ištaisyti padėtį, gali sumažinti jų priėmėjų populiarumą ir netgi pakenkti politinėms perspektyvoms“, – sakė J. Hončarenko „Kyiv Independent“.
Jo teigimu, programa, skirta pritraukti jaunus rekrutus, greičiausiai nepateisino lūkesčių, todėl V. Zelenskis „nebegali būti tiesiogiai siejamas su mobilizacija“.
Paskutinis viešas V. Zelenskio susitikimas mobilizacijos klausimu su gynybos ministru Rustemu Umerovu įvyko 2023 m. lapkritį.
Tuomet Ukrainos prezidentas pavedė R. Umerovui ir tuometiniam kariuomenės vadui Valerijui Zalužniui parengti naują mobilizacijos planą. Praėjus beveik dvejiems metams, prezidentas šia tema pasisako tik retkarčiais.
„Info Sapiens“ tyrimo duomenimis, po 2024 m. balandį priimtų mobilizacijos įstatymo pakeitimų, 21 proc. ukrainiečių mobilizaciją vertina teigiamai, 22 proc. – neutraliai, o 44 proc. – visiškai neigiamai arba greičiau neigiamai.
Valdančiosios partijos „Tarnautojai tautai“ narys Ruslanas Gorbenko pripažino, kad „tam tikra dalis politikų“ siekia savo, o ne valstybės interesų, ruošdamiesi artėjantiems rinkimams.
Jo teigimu, kiti vengia temos, nes baiminasi, jog drastiškos priemonės – pavyzdžiui, karo prievolės reformos ar amžiaus ribos sumažinimas – pakenks jų reputacijai.
Politikos ir karo ekspertai pažymi, kad mobilizacija politizuota nuo 2023 m., kai sumažėjo savanorių skaičius, o karių poreikis smarkiai išaugo.
Po nesėkmingos vasaros kontratakos tapo aišku, jog karas bus ilgas, o tarnyba – ne trumpalaikis įsipareigojimas.
Ekspertai sutaria, kad temos jautrumas lėtina svarbių sprendimų priėmimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
