Karas Ukrainoje

Įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti tiesiogiai naudojamas padėti Ukrainai, ketvirtadienį interviu keliems laikraščiams sakė naujoji Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė. Kaja Kallas pabrėžė Europos paramos Kyjivui svarbą, kai sausį pareigas pradės eiti išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą sakęs, kad sumažins JAV pagalbą Ukrainai. „Jei JAV sumažins pagalbą, mes turėsime toliau remti Ukrainą, nes aš nerimauju, kas nutiks, jei Rusija laimės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai didinimo, atsižvelgiant į svarstymus apie galimas taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos vykdomą karą. Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prezidentui Vladimirui Putinui siūlė sudaryti kalėdines paliaubas Ukrainoje. Apie V. Orbano ir V. Putino pokalbį telefonu skelbta išvakarėse. „Per pokalbį telefonu V. Orbanas pateikė pasiūlymą Kalėdų išvakarėse įvykdyti didelį apsikeitimą belaisviais ir paskelbti kalėdines paliaubas Ukrainoje“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas paaiškino, kodėl Ukraina šiuo metu nenori derėtis su Rusija, rašo „Kanal 24“. Anot jo, tam, kad Ukraina galėtų pradėti derybas su Rusija, jai trūksta ginklų ir garantijų, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po kelerių metų vėl nepuls. Jo teigimu, Ukraina šiuo metu su partneriais aptaria valstybės stiprinimo svarbą. Jis taip pat pridūrė, kad būtina neigti Rusijos naratyvus, jog Ukraina neva nori karo.

Patvirtintais duomenimis, rusų nelaisvėje šiuo metu yra 301 civilė ukrainietė moteris – 25 belaisvės buvo neteisėtai sulaikytos dar iki plataus masto invazijos pradžios, o likusios 276 į nelaisvę paimtos jau jai prasidėjus. Šią informaciją feisbuke paskelbė Krymo žmogaus teisių grupės vadovė Olha Skrypnyk.

Rusija „tikrai“ duos atsaką į ukrainiečių ataką prieš šalies pietuose esantį aerodromą, kuriai buvo panaudotos iš JAV gautos raketos ATACMS, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Prezidentas Vladimiras Putinas yra pagrasinęs į Kyjivo centrą paleisti savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“, jei Ukraina nesiliaus pulti Rusijos teritorijos JAV suteiktomis raketomis ATACMS.

Rusija perspėjo savo piliečius vengti kelionių į JAV, Kanadą ir didžiąją dalį Europos Sąjungos (ES) šalių dėl „aštrėjančios konfrontacijos“ su Vašingtonu. Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Šis pranešimas atspindi ir toliau prastėjančius santykius tarp Rusijos ir Vakarų, kurie staigiai griuvo dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Pasieniečiai iš brigados „Pomsta“ (Kerštas) sėkmingai sunaikino priešų karinės technikos, pėstininkų ir karinės infrastruktūros. Apie tai feisbuke pranešė Jevheno Pikuso 3-iasis pasieniečių padalinys. „Sunaikintas tankas „T-72“, septyni elektros generatoriai ir keturi minosvaidžiai.

Rusai perkelia savo įrangą iš laikinai okupuoto Krymo į Zaporižios regioną, rašo „Kanal 24“. Rusija nori sustiprinti savo puolimą. Skelbiama, kad informaciją apie rusų pajėgų perkėlimą paviešino „Atesh“ partizanai. Jie pastebėjo rusų karinės įrangos kolonos judėjimą, kolona judėjo keliu į Krymo šiaurę. Daroma prielaida, kad konvojus tikriausiai vyksta link laikinai okupuoto Zaporižios regiono, kur rusai vykdo aktyvias puolamąsias operacijas ir planuoja jas intensyvinti.

Jei siekiama iš tikrųjų užbaigti karą, Ukraina turėtų gauti oficialų kvietimą prisijungti prie NATO. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu CBN. „Teiginys, kad Ukraina siekia įtraukti NATO (į karą su Rusija – red.), yra netiesa. Štai kodėl mes norėjome kvietimo (į NATO – red.), ir žinome, kad karo akivaizdoje į NATO nebūsime priimti. Bet jeigu mes iš tikrųjų norime užbaigti karą, reikia duoti Ukrainai (kvietimą – red.

Padėtis Ukrainos Pokrovsko kryptimi yra kritinė, rusai tęsia puolimą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, Rusijos kariai tęsia puolimą į pietus nuo Pokrovsko. Rusai artėja link Pokrovsko ISW teigia, kad tokie manevrai leis Rusijos kariams pasiekti pozicijas maždaug už šešių kilometrų nuo Pokrovsko.

Ilgus mėnesius tęsiantis rusų puolimui, aplink svarbų Rytų Ukrainos Pokrovsko miestą verda itin intensyvūs mūšiai, sako Ukrainos vyriausiasis karinių pajėgų vadas, o analitikai skelbia, jog Rusijos pajėgos dabar vos keli kilometrai nuo pačio miesto.

Vis daugiau Rusijos politinių aktyvistų tampa gydomi priverstiniu psichiatriniu gydymu – tai dar sovietmečiu paplitusi praktika, susijusi su įkalinimu psichiatrinėse ligoninėse, kai žmogus neserga jokia psichine liga.  Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, kai kurie politiniai kaliniai, kuriems buvo atliktas šis gydymas, praneša, kad buvo žeminami, sumušti ir jiems buvo leidžiami galingi antipsichoziniai vaistai.

Rusija trečiadienį JAV sprendimą išmokėti 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto, pavadino vagyste ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų. JAV antradienį pranešė, kad tai yra 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) vertės Didžiojo septyneto (G-7) paramos paketo dalis.

Artimiausiomis dienomis Rusija gali vėl pulti Ukrainą raketa „Orešnik“. Šią informaciją patvirtino Pentagono atstovė žiniasklaidai Sabrina Singh. Ši Rusijos raketa gali nešti ir branduolines galvutes.  Pasak jos, tikimybė dėl raketos paleidimo yra artimiausiomis dienomis. „Putinas viešai pasakė, kad Rusija ketina paleisti dar vieną eksperimentinę raketą „Orešnik“. Yra tikimybė, kad Rusija tai padarys artimiausiomis dienomis.

Ukrainos sąjungininkai nukreipė savo dėmesį nuo pergalės siekimo ir mėgina sustiprinti Ukrainą prieš taikos derybas. Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“. Leidinio teigimu, NATO dvigubina pastangas, kad į karo draskomą šalį atgabentų daugiau ginklų, nes Kyjivo pajėgos pamažu praranda savo pozicijas, o tai didina šansus, kad galimos paliaubos gali įšaldyti konfliktą su dalimi Ukrainos, kurią okupavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pasiūlymą kalėdiniu laikotarpiu paskelbti paliaubas su Rusija.  „Baigiantis Vengrijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai dėjome naujas pastangas dėl taikos. Pasiūlėme kalėdines paliaubas ir plataus masto apsikeitimą kaliniais“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Vengrijos premjeras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė karą Ukrainoje. „Niekas neturėtų stiprinti asmeninio įvaizdžio vienybės sąskaita, visi turėtų sutelkti dėmesį į bendrą sėkmę. Vienybė Europoje visada buvo raktas į jos pasiekimą“, – teigė V. Zelenskis savo įraše socialiniame tinkle „X“, reaguodamas į žinią apie V. Orbano ir V. Putino pokalbį.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka skaičiuoja, kad jeigu bus nutraukta JAV parama Ukrainai, Ukraina galės išsilaikyti dar bent šešis mėnesius. Apie tai jis kalbėjo laikraščiui „El Pais“, rašo UNIAN.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo iš ukrainiečių du kaimus prie Ukrainos sienos esančioje Kursko srityje, kur Kyjivo kariai rugpjūtį pradėjo didelį sausumos puolimą. Rusijos kariuomenės junginiai „per puolamąsias operacijas išvadavo Darjino ir Pliochovo gyvenvietes“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Prieš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją karas tarp Ukrainos ir Rusijos paaštrėjo, o dabartinis prezidentas Joe Bidenas skubiai skiria papildomus milijardus dolerių karinės pagalbos Ukrainai, rašo AP. Prieš D. Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus tiek Ukraina, tiek Rusija stengiasi užimti kuo geresnes pozicijas. Abi pusės ruošiasi galimiems Amerikos politikos pokyčiams. D. Trumpas pastarosiomis dienomis sako, kad Maskva ir Kyjivas pasiektų paliaubas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo pirmuoju susitikimu su Donaldu Trumpu po JAV prezidento rinkimų ir jo metu paaiškino, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų bet kokiose derybose dėl karo su Rusija užbaigimo, rašo „Reuters“. Apie tai agentūra kalbėjosi su penkiais asmenimis, susipažinusiais su susitikimo turiniu. Susitikimas buvo privatus Susitikimą Paryžiuje surengė Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas.

Kanados bendruomenių rūmai patvirtino 764 mln. Kanados dolerių (maždaug 587 mln. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos skyrimą Ukrainai. Kaip praneša „Ukrinform“, šis finansavimas yra dalis išsamaus biudžetinio dokumento, kuriuo vyriausybei suteikiamas leidimas panaudoti papildomą 21 mlrd. Kanados dolerių įvairioms iniciatyvoms, tarp jų ir šalies gynybai.

Donaldas Trumpas pasakė, kad išspręsti krizę Ukrainoje bus jo svarbiausiu prioritetu po to, kai kitą mėnesį vėl atsisės į prezidento kėdę – jo teigimu, padėtis Vidurio Rytuose yra „ne tokia sudėtinga“. „Manau, turime išspręsti Ukrainos problemą su Rusija“, – Prancūzijos žurnalui „Paris Match“ sakė išrinktasis JAV prezidentas. Jo interviu buvo įrašytas šeštadienį ir pasirodė trečiadienį. „Abi šios šalys patiria neįtikėtinus nuostolius.

Zaporižioje antradienį per Rusijos smūgį šeši žmonės žuvo, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 22. Taip teigiama Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) pranešime „Telegrame“. „Šiuo metu patvirtinta, kad per smūgį Zaporižioje žuvo šeši civiliai gyventojai, dar 22 buvo sužeisti. Vyksta skubios gelbėjimo operacijos“, – nurodė tarnyba. Įvykio vietoje aktyviai dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos, nukentėjusiems gyventojams pagalbą teikia VNST psichologai.

Rusijos Taganrogo ir Briansko miestuose naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai iš pradžių skelbė apie dronų ataką Taganroge, vėliau ėmėsi raketos smūgio versijos. Anot leidinio, rusų kanalai pirmiausia pranešė, kad mieste įsijungė sirenos. Vėliau pasigirdo sprogimai, tikėtina, suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Miesto valdžia vėliau paskelbė, kad miestui smogė raketa, kuri apgadino įmonės pastatą. Taip pat sudegė 14 automobilių.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į sustiprėjusį Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot analitikų, Rusija siunčia Šiaurės Korėjai naikintuvus MiG-29 ir Su-27 mainais į Šiaurės Korėjos karius. Tai rodo, kad abejų šalių bendradarbiavimas stiprėja.

Rusija, nepaisant dar 2014 metais įvesto ES ginklų embargo, ir toliau gauna tūkstančius Vakarų kompanijų pagamintų snaiperinių šautuvų ir milijonus šovinių. Apie tai rašoma leidinio  „The Insider“ tyrime.

Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus. Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis. Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc.

Naujausia Ukrainos sparnuotoji raketa „Peklo“ sėkmingai išbandyta pirmą kartą mūšio lauke. Apie tai antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. V. Zelenskis taip pat pasidalino informacija apie šiuo metu vykstančius Ukrainos raketų kūrimo procesus. „Raketa „Palianica“ pradėta gaminti serijiniu būdu. Nepilotuojama raketa „Peklo“ sėkmingai įveikė pirmuosius kovinius taikymus. Anądien perdavėme pirmąją partiją mūsų gynybos pajėgoms“, – detalizavo jis.

Ukrainiečiai skeptiškai vertina taikos „derybas dėl derybų“. Be to, dauguma ukrainiečių nepritaria nuolaidoms rusams. Apie tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Naujosios Europos centro užsakymu atlikta apklausa. Įvardijo derybų su Rusija pradžios sąlygas Beveik 40 proc. respondentų mano, kad Ukraina turėtų derėtis tik tada, kai Rusija išves savo karius (bent jau į pozicijas iki 2022 m. vasario 24 d.). Dar 26,2 proc.

Per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste antradienį žuvo trys žmonės ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius. „Žuvo trys žmonės“, – sakė gubernatorius Ivanas Fedorovas ir pridūrė, kad „gelbėtojai ieško žmonių po Rusijos raketos sunaikintos klinikos griuvėsiais“. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime, kurio fone mirksėjo greitosios pagalbos automobilių šviesos, I. Fedorovas sakė, kad smūgis suduotas privačiai medicinos klinikai miesto centre.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo galėtų prasidėti jau šią žiemą. Taip jis kalbėjo Varšuvai ruošiantis nuo sausio pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) pagal rotacijos principą.

Pranešimai apie tariamus Rusijos gebėjimus per mėnesį pagaminti 25 hipergarsines balistines raketas „Orešnik“ yra klaidinantys, „Telegram“ kanale parašė Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Jo teigimu, ši dezinformacija yra skleidžiama angliškai kalbančiame pasaulyje, siekiant įteisinti Rusijai naudingus naratyvus ir palengvinti platesnę jų sklaidą.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra antradienį paskelbė, kad per Izraelio smūgius šios palestiniečių teritorijos šiaurėje žuvo 25 žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. „Praėjusį vakarą 20 val. (ir Lietuvos laiku) Izraelis smogė daugiaaukščiam pastatui, priklausančiam al Kahlutų šeimai; žuvo 25 žmonės. 16 žuvusiųjų tapatybė nustatyta, o kiti tebėra po griuvėsiais“, – naujienų agentūrai AFP sakė civilinės gynybos agentūros atstovas Mahmudas Bassalas.

Vienas ukrainietis bėgo į Rumuniją nuo mobilizacijos ir vos mirtinai nesušalo kalnuose. Jį išgelbėjo laiku atvykę gelbėtojai ir jo paties katinas, savo kūno šiluma palaikęs sustirusio vyro gyvybę. 28-erių ukrainietis Vladislavas Duda, baiminęsis gresiančios mobilizacijos ir dėl to bėgęs iš Ukrainos, kartu su savo kačiuku Persiku buvo aptiktas kalnų tarpeklyje, 400 m gylyje, rašoma UNIAN. Rumunijos teritorijoje atsidūręs vyras tarpeklyje išbuvo 4 paras, stipriai peršalo.

„The Atlantic“ aprašė galimas versijas, kaip išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti beveik trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje. Kaip pastebi straipsnio autorius Eliotas Cohenas, buvo metas, kai atrodė, kad Ukraina gali jėga susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Rusų policija sulaikė dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintį vyrą, kuris, kaip įtariama, Kyjivo nurodymu ruošėsi surengti sabotažo aktą prieš geležinkelio liniją, antradienį pranešė federalinė saugumo tarnyba (FSB), kurią cituoja šalies naujienų agentūros. 2003-iaisiais gimęs vyras kaltinamas tuo, kad už „finansinį atlygį“ Ukrainos saugumo tarnybos SBU prašymu „parengė geležinkelio linijos atkarpos Nižnij Novgorode sabotažą naudojant sprogstamąjį įtaisą“, sakoma FSB pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas bijo tik naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir galbūt dar Kinijos. Taip teigiama V. Zelenskio įraše platformoje „X“. „Svarbiausia dirbti kartu, siekiant užbaigti šį karą – tai mūsų svarbiausias prioritetas. Per susitikimą Paryžiuje būtent į tai ir sutelkėme dėmesį, ir tai buvo labai produktyvus pokalbis.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pirmadienį per savo pirmąjį vizitą į Ukrainą nuo tada, kai šių metų liepą pradėjo eiti pareigas, patikino, kad jo šalis ir toliau teiks paramą Ukrainai. Estija iki 2027 metų Ukrainai teiks apie 100 mln. eurų karinę paramą kasmet, sakė K. Michalas, susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ši pagalba prilygsta 0,25 proc. metinio Estijos bendrojo vidaus produkto.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad yra dėkingas JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už tvirtą ryžtą užbaigti karą Ukrainoje. Abu lyderiai praėjusią savaitę buvo susitikę Paryžiuje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį Eliziejaus rūmuose surengė trišalį susitikimą su V. Zelenskiu ir D. Trumpu, Kyjive vis labiau nuogąstaujant dėl paramos Ukrainai, kai valdys kita JAV administracija.

Rusijos Kursko regione tebėra dislokuotas Šiaurės Korėjos karių kontingentas, tačiau karo veiksmuose prieš Ukrainą šios pajėgos dar nedalyvavo, nors ir yra pasirengusios bet kurią akimirką stoti į mūšį, pirmadienį kalbėdama per spaudos konferenciją pasakė JAV gynybos departamento atstovė Sabrina Singh.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė prieš raginimą sumažinti mobilizacijos amžių, rašo UNIAN. Kiek anksčiau „Washington Post“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Ukraina susiduria su vis didesniu spaudimu mažinti mobilizacijos amžių. JAV pareigūnai tuomet įspėjo, kad Ukrainos personalo trūkumas galbūt yra netgi svarbesnis nei ginklų deficitas.

Kinijos gamintojai pradėjo riboti pagrindinių komponentų, naudojamų dronų gamybai, pardavimą JAV ir Europai, rašo „Bloomberg“. Šie veiksmai yra įžanga į platesnius dronų dalių eksporto apribojimus, kuriuos Vakarų pareigūnai tikisi, kad Pekinas pradės taikyti naujaisiais metais, teigia minėti asmenys.

ES ambasadoriai planuoja aptarti sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes. Kalbama apie kišimąsi į rinkimus, kibernetines atakas ir ekonominį sabotažą, praneša „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:23 | Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: sutriko prekybos konvejeris su Kinija Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.

Charkivo regiono teismas moteriai, teikusiai Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą, skyrė šešerių su puse metų įkalinimo bausmę, pranešė generalinė prokuratūra. Teismas pripažino įtariamąją kalta neteisėtai perdavus informaciją apie ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą ir buvimo vietas, taip pat teisinus arba neigus ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasisakė už diplomatinį Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą ir iškėlė idėją, kad jo vadovaujamoje šalyje galėtų būti dislokuoti užsienio kariai, kol ji įstotų į NATO.

Ukraina tikisi stipresnių ir ryžtingesnių Vokietijos veiksmų, ypač kai kalbama apie tolimojo nuotolio pajėgumų stiprinimą, po pirmadienį Kyjive surengto susitikimo su kandidatu į Vokietijos kanclerius Friedrichu Merzu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad Vokietija pagal Ukrainai teikiamą pagalbą rikiuojasi antroje vietoje po JAV. „Ir mes esame labai už tai dėkingi. (...) Tai karo metu mums labai padėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitikęs su Vokietijos opozicijos lyderiu Friedrichu Merzu, paprašė didesnės Berlyno paramos Kyjivui kovojant su Rusijos invazija. „Mes tikimės stipresnių, ryžtingesnių veiksmų iš Vokietijos, iš jūsų asmeniškai. Labai to tikimės“, – sakė V. Zelenskis konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos lyderiui F. Merzui, paminėdamas Ukrainos prašymą pakviesti ją į NATO ir ilgojo nuotolio raketas.