Karas Ukrainoje

Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 2 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 592 tūkst. 770 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 500 priešo kareivių. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Dronai pirmadienio rytą atakavo Rusijos Samaros sritį. Taikinys buvo netoli Prosveto gyvenvietės esanti linijinė gamybos ir dispečerinė stotis, pranešė žiniasklaidos priemonė ASTRA.

Rusija atmetė Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas pietinėje Chersono srityje, kurios baigs galioti vėliau sekmadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos aukšto rango pareigūnas.

2024 metais JAV ne tik įspėjo Maskvą apie galimybę paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe, jei bus tęsiamos diversijos naudojant DHL siuntas, bet ir aiškiai davė suprasti, kad toks sprendimas greičiausiai lemtų Rusijos ambasados JAV uždarymą.

JAV ambasada Maskvoje šeštadienį pranešė, kad įspėjo Rusiją apie galimai planuojamą išpuolį sostinėje, o Rusijos FSB atsakė, kad gavo šį įspėjimą ir imasi atitinkamų veiksmų. JAV ambasada teigė, kad „žino apie realią grėsmę, kad Maskvos Carycino muziejuje-draustinyje gali įvykti incidentas, kurio metu gali būti daug aukų“. Rusijos FSB pranešė, kad gavo įspėjimą ir imasi „atitinkamų veiksmų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos pilietis, teigiantis ilgus metus buvęs Rusijos elito dalimi, padėjo Ukrainos žvalgybai surinkti informaciją apie generolą leitenantą Fanilą Sarvarovą, kuris buvo nukautas Maskvoje 2025 metų gruodį, pasakojama BBC dokumentiniame filme „Šešėlių žmonės: Rusijos diversantai prieš Putiną“. Apie filmo herojų žinoma nedaug – juodame filme jis pristatomas slapyvardžiu Foma.

Per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti taikos derybas Turkijoje, pranešė Ukrainos prezidentas. Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per spaudos konferenciją Stambule, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiuo metu ruošiamės lapkričio pirmojoje pusėje surengti trišales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas dėl Ukrainos konflikto kalbėjo melus, penktadienį sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kaltindama Maskvą nepasirengimu taikos deryboms. „Kalbėjome apie dideles geopolitines krizes, įskaitant Ukrainą, ir galėjome tiesiogiai su Sergejumi Lavrovu tai aptarti“, – Atlantoje JAV Džordžijos valstijoje vykstančio G20 užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė K. Kallas.

Evakuoti Oleškų gyventojai per kelias valandas pasieks Ukrainos teritoriją. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos parlamento frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davydas Arachamija. „Ketvirtasis ir paskutinis lėktuvas nusileido Gomelyje (Baltarusija). Per kelias valandas visi iš Oleškų evakuoti Ukrainos piliečiai kartu su Ukrainos delegacija pasieks Ukrainos teritoriją“, – sakė D. Arachamija.

Pentagono pareigūnai galimai paragino Baltijos šalių lyderius švelninti viešus pareiškimus apie Rusiją, amerikiečių spaudimas lietuviams įsileisti baltarusiškas trąšas, V. Putino „istorijos paskaita“ Suomijos ir Norvegijos lyderiams – šią savaitę gausu pranešimų, kurie rodo, kad JAV vykdo „santykių švelninimo politiką“ Rusijos atžvilgiu. Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.

Šeštadienio naktį Rusijos Kaliningrado srityje sutriko elektros tiekimas, o Baškirijos sostinės Ufos pramoniniame rajone, anot pranešimų, paskelbus perspėjimus dėl galimų Ukrainos dronų atakų pasigirdo sprogimai, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak vietos žiniasklaidos, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad elektra dingo apie vidurnaktį.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas transliuotojui ERR pareiškė, kad Rusija žudo moteris ir vaikus, todėl jis nevaržys savęs kalbėdamas apie Rusijos grėsmę. Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai, pranešė Valstybės departamentas, tačiau Ukrainos prezidentas įspėjo, kad tiekimas gali užtrukti kelerius metus. Šis sprendimas, kurį dar vertins Kongresas, buvo priimtas po kelias savaites skambėjusių Ukrainos pareigūnų nusiskundimų, kad turimos perimančiųjų raketų atsargos senka.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad pritarė galimam 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai. Ši žinia, tikriausiai, bus palankiai sutikta Kyjive, kur jau kelis mėnesius jaučiamas raketų trūkumas. Sandorio vertė, kaip apskaičiuota, siektų 2,1 mlrd. JAV dolerių, o pagrindinis rangovas būtų „Lockheed Martin“. Skelbiama, kad pirkimą finansuos Kanada, Vokietija, Norvegija ir ES remiami Ukrainos fondai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos smūgių giliai Rusijos teritorijoje pajėgumai yra viena iš šalies „ilgalaikių saugumo garantijų“, rašo „Sky News“. V. Zelenskis džiaugėsi Ukrainos gebėjimu smogti giliai už sienos su Rusija. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina pasiekė didelę sėkmę vykdydama dronų kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, dėl jos Rusijoje kilo degalų trūkumas.

Luhansko srityje ukrainiečiai sunaikino rusų sraigtasparnį Mi-8, skelbia Trečiasis armijos korpusas. „Per reidą prieš priešo logistiką, dronų-kamikadzių „Hornet“ ekipažas iš „SKYFOM“ smogiamųjų sparnų būrio, priklausančio Bepiločių sistemų batalionui, aptiko priešo Mi-8 ir išskrido jam į kelią. Priešas buvo priverstas keisti skrydžio kryptį. Sraigtasparnio greitis viršijo puolamųjų dronų greitį, tačiau vos tik Rusijos Federacijos orlaivis nusileido – kariai smogė į degalų bakų sritį.

Kyjive per Dnipro upę pradėti statyti nauji tiltai, Ukrainai susiduriant su vis intensyvesnėmis Rusijos atakomis prieš svarbiausią infrastruktūrą, penktadienį pranešė susisiekimo ministras. Ukrainos sostinėje, kurioje gyvena apie 3 mln. žmonių, Rusijos dronai ne kartą smogė tiltams, todėl buvo sustabdytas eismas, o gyventojai įstrigo ilgose spūstyse.

Ukraina po trumpos pertraukos atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, penktadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras. Ukraina šio pareiškimo kol kas nekomentavo. Rusija teigia, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.

Spalio 29 d. ir naktį į spalio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Rusijos Federacijos Kursko srityje, taip pat Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėliams, logistikos objektams ir remonto padaliniams.

Penktadienį, pagal JAV tarpininkaujant pasiektą susitarimą dėl paliaubų, pradėti evakuoti Rusijos okupuotame, nuniokotame Ukrainos pafrontės Oleškų mieste įstrigę gyventojai, pranešė Rusijos ir Ukrainos pareigūnai. „Evakuacija ir humanitarinės pagalbos dalijimas jau prasidėjo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos derybininkas Davydas Arachamija. Tuo metu Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į autobusus lipti laukiančios žmonių grupės.

Rusija intensyvina dienines atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti artėjant žiemai, taip pat mėgina suskaldyti Europos valstybes ir pašalinti jas iš taikos derybų. Apie tai rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Naktį Ukrainoje įvyko žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Pagrindinis specialiosios kontrolės centras. Pranešama, kad 3,2 magnitudės požeminiai smūgiai užfiksuoti 2.14 val. vietos laiku netoli Poltavos. Žinoma, kad žemės drebėjimas įvyko 8 km gylyje. „Pagal žemės drebėjimų klasifikaciją jis priskiriamas vos juntamiems“, – teigiama pranešime. Žemės drebėjimai prie Krymo krantų  Kaip anksčiau pranešė UNIAN, birželio 22 dieną prie Krymo krantų įvyko žemės drebėjimų serija.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

Evakuoti Ukrainos Oleškų gyventojai, lydimi Ukrainos delegacijos, vyksta į Rusijos miestą Anapą, iš kurios skris į Baltarusiją, o vėliau autobusais keliaus į Ukrainą. JAV pirmoji ponia Melania Trump paskelbė žinutę apie evakuaciją iš Ukrainos Oleškų. Anot jos, prioritetas evakuacijos metu yra gyvybių gelbėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ukrainiečių žvalgyba turi informacijos apie tai, jog Rusija planuoja naujus balistinius smūgius, rašo UNIAN. „Šiuo metu turime žvalgybos informaciją apie tai, kad rusai rengiasi naujiems balistiniams smūgiams. Mums reikia pajėgų, kad galėtume numušti visą tą rusišką blogį. Laukiame atitinkamų sprendimų. Noriu padėkoti visiems, kurie mums tikrai padeda! Prašau, saugokite save“, – skelbia jis.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos pajėgos veikiausiai naudojasi laikinomis paliaubomis Oleškų apylinkėse, kad pasirengtų didelio masto puolamajai operacijai, galbūt net mėginimui išlaipinti pajėgas Chersone. Apie tai, remdamasis Ukrainos kariškiais, praneša Vokietijos leidinys „Bild“. Leidinys primena, kad po kelis mėnesius trukusios apsiausties ir nuolatinių Rusijos atakų Oleškų apylinkėse Chersono srityje įsigaliojo paliaubos. Jas pasiekti padėjo visuomenės spaudimas ir Vatikano tarpininkavimas.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie trišales derybas tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos. Kaip rašo UNIAN, jis iškėlė sąlygą ukrainiečiams. Jis pareiškė, kad derybų data esą bus nustatyta atsižvelgiant į Kyjivo veiksmus artimiausiomis dienomis ir galimus ukrainiečių išpuolius renginių, skirtų Rusijos Tautos vienybės dienai lapkričio 4 d., metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį išreiškė sielvartą dėl Rusijos drono smūgio į sausakimšą geležinkelio stoties peroną Ukrainoje. Anot jo, taikydamasi į civilius Maskva renkasi eskalacijos kelią. „Ką tik su dideliu sielvartu sužinojau, kad Rusijos reaktyvinis dronas smogė Dnipro geležinkelio stočiai, o padariniai – labai sunkūs“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.

Spalio 29 d. dieną Rusijos kariuomenė surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Per atakas žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, tarp jų – vaikų, rašo „RBC-Ukraine“. Spalio 29 d. apie 11 val. ryto priešas reaktyviniu dronu smogė Dnipro geležinkelio stočiai, kur stovėjo įprastas elektrinis traukinys ir keleivinis traukinys. Smūgis teko peronui, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

Spalio 29 d. Rusijos okupantai atakavo geležinkelio stotį Dnipro mieste. Naujausiais duomenimis, žuvo 13 žmonių. Apie tai pranešė miesto meras Borysas Filatovas savo „Facebook“ paskyroje ir vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža „Telegram“ kanale. „Dnipre įvyko tragedija. Dronas smogė civiliniam elektriniam traukiniui. Daug žmonių žuvo. Daugybė sužeistųjų“, – parašė B. Filatovas. Pasak O. Hanžos, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų.

Spalio viduryje „Starlink“ ryšys Ukrainos kovos veiksmų zonoje buvo apribotas, todėl sustojo bepiločių orlaivių skrydžiai ir nutrūko karinės operacijos. Tačiau, kaip rašo „The Atlantic“, ekspertų prognozės įspėja apie dar sunkesnes pasekmes. Blogiausias scenarijus – visiškas ryšio išjungimas – galiausiai galėtų lemti Rusijos pergalę kare. „Starlink“ analogo nėra. Europos pastangos sukurti panašių galimybių sistemą kol kas toli gražu nepasiekė tokio masto.

Rusijos invazijai į Ukrainą vis labiau slegiant valstybės finansus, vadovas Vladimiras Putinas ieško lėšų vyriausybei ir karui finansuoti. Jis siekia surinkti daugiau mokesčių iš ekonomikos, vis labiau orientuojamos į kariuomenės poreikius, civilių gyventojų reikmės nustumiamos į antrą planą. Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, paprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 m. valstybės biudžetą. Kartu numatyta virtinė mokesčių didinimo priemonių.

JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.

Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

Ukrainos pajėgos smogė Marinovkos aerodromui Volgogrado srityje, Rusijoje, skelbia UNIAN. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno duomenimis, sunaikinti du naikintuvai-bombonešiai Su-34....

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai „labai norėjo“, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl ugnies nutraukimo Rusijos okupuotame Oleškų mieste, esančiame Chersono srityje, skelbia „Kyiv Independent“. Apie tai leidiniui pranešė M. Trump patarėjas Marcas Beckmanas. „Prezidentas Putinas labai norėjo, kad ji dalyvautų, ir net parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino, kad ji… būtų pripažinta kaip išskirtinė tarpininkė iš Rusijos pusės“, – cituojamas jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pavadino JAV milijardierių Eloną Muską genijumi, skelbia rusų agentūra TASS. Jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija palaiko ryšius su JAV kosmoso klausimais, o konkrečiai – su „Starlink“ vadovu E. Musku. „Tiek mes, tiek mūsų amerikiečių partneriai – mes tai vertiname ir, nepaisant visų politinio pobūdžio klausimų, glaudžiai bendradarbiaujame su jais. Dirba tiek mūsų „Roscosmos“, tiek kitos įmonės“, – cituojamas V. Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo datą, kada turėtų vykti derybos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Sun“. Tikimasi, kad susitikimui Abu Dabyje vadovaus JAV delegacija. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas lapkričio pabaigoje, tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad jis galėtų įvykti jau lapkričio 10 d. Kyjivas nori, kad derybos įvyktų kuo greičiau, ir pasiūlė jas surengti šį sekmadienį, tačiau palauks, kol JAV baigsis rinkimai.

Ukrainai kuriant ir naudojant savo gamybos balistines raketas, Rusijai kils daugiau sunkumų, nes kai kurie geriausiai saugomi jos taikiniai taps pažeidžiami. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Turkijos karo ir saugumo analitikas, Izmiro ekonomikos universiteto docentas Sitki Egeli, kuris yra dirbęs su pirmaujančiomis savo šalies gynybos pramonės įmonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žurnalistais antradienį pirmą kartą pripažino būtinumą suteikti Rusijai saugumo garantijas taikaus karo sureguliavimo rėmuose, pranešė „Financial Times“. Tai žymi esminį Kyjivo pozicijos poslinkį JAV diplomatinėms pastangoms atnaujinti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos suaktyvėjimo fone, pažymi leidinys.

Lietuva perduos Ukrainai beveik 84,5 tūkst. eurų vertės humanitarinės pagalbos siuntą. Tai numatantį nutarimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.  Juo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavedama organizuoti tvarkomo valstybės rezervo medicinos atsargų, kurių bendra vertė siekia beveik 84,5 tūkst. eurų, perdavimą atsakingiems Ukrainos pareigūnams.  Perduodamos priemonės yra nenomenklatūrinis turtas, todėl jo atkurti nenumatoma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

NATO neturėtų sutikti su Rusijos reikalavimais, kol ši tęsia karą prieš Ukrainą. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“. Pasak valstybės vadovo, JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo parodė, kad ateityje gali būti imtasi įvairių veiksmų, kuriuos šiuo metu sunku prognozuoti. Jis taip pat priminė, kad Kremlius ne pirmą kartą viena ar kita forma grįžta prie saugumo garantijų suteikimo pagal savo sąlygas klausimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusija per dvi savaites į Ukrainos sostinę Kyjivą ir aplinkinį regioną paleido daugiau kaip 100 balistinių raketų, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo energetikos sektorių, infrastruktūrą ir logistiką. Tai nepaprastai sunki užduotis. Deja, yra ir aukų“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.