Užsienis

Japoniją krečia lokių išpuolių banga – šiemet per gyvūnų atakas žuvo rekordiškai daug žmonių. Gyventojai gyvena baimėje, o išgyvenusieji pasakoja kraupias istorijas apie įkandimus ir lūžusius kaulus. Ekspertai dėl vis dažnesnių susidūrimų kaltina klimato krizę ir maisto trūkumą, kuris lokius gena vis arčiau miestų bei žmonių namų. Billy Halloranas lankėsi Japonije, kur ruošėsi 8 km bėgimui, tačiau maždaug už 30 metrų priešais save pastebėjo du Azijos juoduosius lokius.

Ketvirtadienį į JAV karinę bazę Merilende buvo pristatytas įtartinas paketas, kuriame – balti milteliai. Atidarius paketą keli žmonės pasijuto blogai, praneša CNN. Tyrėjai šį įvykį vertina kaip politinę propagandą. Dar trečiadienį šioje bazėje lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalyje dislokuojamos Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“. Leidinys „Forbes“ įspėja, jog toks žingsnis gali gerokai padidinti grėsmę Ukrainai ir sustiprinti Rusijos smogiamąjį potencialą. Praėjusią savaitę savavališkai A. Lukašenka pranešė apie Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas įsitikinęs, kad keli neišspręsti Rusijos ir Jungtinių Valstijų klausimai trukdo surengti Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas mano, kad JAV prezidento ir Kremliaus vadovo susitikimas gali įvykti bet kurią dieną. „JAV ir Rusijos derybose yra keletas neišspręstų klausimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neketina keisti savo pozicijos dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai, nors Pentagonas jau pritarė šiam žingsniui. Tuo metu Kyjias ieško alternatyvų ir tikisi, kad britiškos „Storm Shadow“ ar ukrainietiškos „Flamingo“ raketos galėtų pakeisti amerikietiškas ginkluotes. Analitikas teigia, kad sprendimas delsiamas ne dėl karinių, o dėl politinių priežasčių. Kaip pranešama, Pentagonas davė žalią šviesą JAV ginklų tiekimui Kyjivui.

Lenkija ir Rumunija dislokuoja naują ginklų sistemą, skirtą apsisaugoti nuo Rusijos dronų stiprinant gynybą rytiniame NATO flange, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra AP. Pastaraisiais mėnesiais įvyko daugybė įsiveržimų į NATO oro erdvę, kurie atskleidė Aljanso pažeidžiamumą ir sukėlė nerimą Europoje.

Rusija žengė dar vieną žingsnį – į savo bombas įmontavusi reaktyvinius variklius, jos dabar gali smogti dvigubai toliau. Ekspertai perspėja, kad naujieji ginklai kelia grėsmę 6 Ukrainos regionams ir dar labiau apsunkins jau ir taip įtemptą šalies oro gynybos sistemą, rašo „The Telegraph“. Anksčiau sovietinės bombos, aprūpintos GPS navigacijos sistemomis, galėjo pasiekti iki 80 kilometrų nuotolį, kai buvo numestos iš Rusijos naikintuvų Su-34 netoli fronto linijos.

Visame pasaulyje itin laukiamo žaidimo „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI) išleidimas ir vėl buvo atidėtas – jau antrą kartą – šįkart iki 2026 m. lapkričio 19 d., pranešė „Rockstar Games“, rašo BBC. Anksčiau buvo skelbta, kad GTA VI žaidimų entuziastams bus pasiekiamas 2026 m. gegužę. Pagal pirminį planą, žaidimas turėjo pasirodyti dar šių metų rugsėjį.

Rusija bet kuriuo metu gali surengti ribotą ataką NATO teritorijoje, o tai, ar Aljansas imsis veiksmų, priklausys nuo Vakarų sąjungininkų pozicijos, įspėjo aukšto rango Vokietijos generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas. „Jei pažvelgsime į dabartinius Rusijos pajėgumus ir karinę galią, Rusija jau rytoj galėtų surengti nedidelio masto ataką NATO neritorijoje“, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė A. Sollfrankas.

Praėjusių metų pabaigoje interneto technologijų bendrovė „Meta“ buvo pateikusi vidines prognozes, kad iš sukčiavimo ir draudžiamų prekių reklamų skelbimo ji gaus apie 10 proc. visų savo metinių pajamų, t. y. 16 mlrd. dolerių, rodo bendrovės vidaus dokumentai, kuriuos analizavo „Reuters“. Socialinės žiniasklaidos milžinės vidiniais skaičiavimais, jos platformos naudotojams per dieną parodo 15 mlrd. apgaulingų reklamų.

Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. „Tai galimybė gyvūnų savininkams, kurie veikia iš nevilties ar bėdos“, – sakė idėjos autorė Jasmin Reinhard. Kol kas šis „gyvybės langelis“ skirtas tik triušiams ir graužikams. Tačiau pasiūla esą vėliau gali plėstis. Tokia praktika vertinama prieštaringai.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Vašingtone ketina įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – toks žingsnis, anot šaltinių, galėtų sustiprinti paties V. Orbano įvaizdį prieš rinkimus, rašoma „The Guardian“. Pasak informuotų šaltinių, pagrindinis V. Orbano vizito Vašingtone prioritetas – pakviesti D. Trumpą apsilankyti Vengrijoje.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas perspėja, kad Ukrainai gresia „amžinas karas“ ir lėtas teritorijų praradimas, jei Europa nesiims ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją.

Prieš Sirijos pereinamojo laikotarpio prezidento Ahmedo Al Sharaa vizitą į Vašingtoną JT Saugumo Taryba panaikino jam sankcijas. Įtakingiausia JT institucija beveik vienbalsiai pritarė atitinkamai JAV patektai rezoliucijai. Susilaikė tik Kinija.

2025-ieji, JT duomenimis, tikriausiai bus antri arba treti šilčiausi metai nuo stebėjimų pradžios. „Nerimą kelianti neįprastų temperatūrų serija 2025 m. tęsėsi“, – ketvirtadienį pristatydama duomenis pareiškė Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO). Anot jos, iki šiol šilčiausi kada nors išmatuoti metai buvo 2024–ieji. 2025 m. prognozuojami duomenys, pasak organizacijos, rodo, kad dešimtmetį besitęsianti rekordinių globalios vidutinės temperatūros verčių tendencija išlieka.

Naktį Rusijos dronai surengė ataką prieš Odesos sritį. Kaip pranešama, dronai pataikė į energetikos objektus, buvo apgadinti sandėliai ir administracinis pastatas, tačiau žmonės per išpuolį nenukentėjo. Apie tai „Telegram“ kanale informavo Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. Rusai pataikė į energetikos objektus Pasak jo, regionas patyrė dar vieną priešo dronų ataką. Oro pajėgos sunaikino daugumą taikinių, tačiau dalis smūgių pataikė į energetikos objektus.

„Tesla“ akcininkai ketvirtadienį didele balsų dauguma pritarė dideliam įmonės vadovo Elono Musko darbo užmokesčio paketui, kuris gali siekti 1 trln. JAV dolerių. Atlygio paketas, parengtas siekiant užtikrinti, kad E. Muskas ir toliau dirbtų „Tesloje“, bendrovei siekiant diegti pažangias dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos technologijas, sulaukė daugiau nei 75 proc. akcininkų pritarimo, metiniame bendrovės susirinkime sakė „Tesla“ pareigūnas.

Baltuosiuose rūmuose per ketvirtadienį vykusį pranešimą apie svorio metimo vaistų kainų mažinimą vienos farmacijos bendrovės atstovas prarado sąmonę, todėl prezidentas Donaldas Trumpas buvo priverstas nutraukti renginį. Kai kalbėjo vienas iš dviejų farmacijos bendrovių, pakviestų paskelbti apie susitarimą dėl kainų, vadovų, vyras susmuko ant žemės už jo.

Ukraina atsidūrė ties vienos svarbios pozicijos praradimo riba. Po daugiau nei pusantrų metų įnirtingų kovų Rusijos pajėgos artėja prie Pokrovsko Donecko srityje – miesto, kuris tapo vienu pagrindinių Kremliaus taikinių. Ekspertai perspėja, kad jo praradimas būtų skaudus smūgis Kyjivui ir galėtų tapti viena rimčiausių Ukrainos nesėkmių nuo pavasario. „ABC News“ praneša, kad iki visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Pokrovske gyveno apie 60 tūkstančių žmonių.

Švedijos vakarinėje pakrantėje esančiame Geteborgo Landveterio oro uoste ketvirtadienį buvo sustabdytas oro eismas po to, kai toje teritorijoje buvo pastebėti dronai. Apie tai pranešė „Reuters“. „Landveterio oro uoste pastebėtas dronas ar dronai“, – sakė civilinės aviacijos agentūros LFV atstovas spaudai. Policijos atstovas sakė, kad policija gavo pranešimą iš kelių asmenų 16.41 val.

Bendrovė „Gunvor“, JAV vadinama Kremliaus marionete, staiga atsiėmė savo pasiūlymą pirkti Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ turtą. Tokį sprendimą bendrovė priėmė po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad „niekada“ nepatvirtins šio sandorio, kurį vadina grėsme sankcijų režimui prieš Maskvą, rašo „Politico“. „Prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad karas turi būti nedelsiant nutrauktas.

JAV koordinuojamos tarptautinės stabilizavimo pajėgos, JAV prezidento Donaldo Trumpo manymu, „labai greitai“ bus nusiųstos į Gazos Ruožą. „Tai bus labai greitai“, – sakė D. Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie tokių pajėgų nusiuntimą į palestiniečių teritoriją. „Yra kelios šalys, kurios pareiškė esančios pasirengusios įsikišti, jei kiltų problemų su „Hamas“ ar kitų problemų“, – teigė D. Trumpas.

Ukraina veda „teigiamas“ derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pranešė šalies ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Pasak jos, Kyjivas siekia išplėsti ilgojo nuotolio ginklų arsenalą ir sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus prieš Rusijos agresiją, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali būti arti pabaigos. Pasak jo, Vašingtonui pavyko pasiekti „reikšmingą pažangą“. Apie tai jis pranešė per susitikimą su Centrinės Azijos šalių atstovais Baltuosiuose rūmuose, rašoma UNIAN. JAV prezidentas teigė, kad jo administracijai jau pavyko sudaryti taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Jis pabrėžė, kad tai yra vienas iš aštuonių karinių konfliktų, kuriuos JAV esą užbaigė per aštuonis mėnesius.

Taifūnas „Kalmaegi“ penktadienį tebesiautėjo Vietname, kur nusinešė penkių žmonių gyvybes, o Filipinuose aukų skaičius išaugo iki 188. Šią savaitę „Kalmaegi“ sukėlė rekordines liūtis ir potvynius centrinėje Filipinų dalyje, nušlavė automobilius, sunkvežimius ir konteinerius, o ketvirtadienio vakarą smogė Vietnamui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį buvo paklausta, kodėl Budapešte neįvyks jo susitikimas su Vladimiru Putinu, rašo „Sky news“. D. Trumpas ir V. Putinas po praeitą mėnesį įvykusio telefono pokalbio atrodė pasiryžę susitikti Vengrijoje, tačiau JAV prezidentas atšaukė derybas, matyt, abejodamas, ar jos padės pasiekti pažangą dėl Ukrainos.

Tvyrant įtampai tarp JAV ir Venesuelos, ketvirtadienį du amerikiečių bombonešiai B-52 skrido virš Karibų jūros palei Venesuelos pakrantę. Skydžių sekimo portale „Flightradar24“ buvo matyti, kaip abu orlaiviai skrido lygiagrečiai Venesuelos pakrantei, tada suko rastus į šiaurės rytus nuo Karakaso, grįžo atgal ir vėl skrido palei pakrantę, pasuko į šiaurę ir nuskrido gilyn virš jūros. Tai mažiausiai ketvirtas kartas nuo spalio, kai JAV kariniai lėktuvai skraidė netoli Venesuelos.

Šiaurės Korėja penktadienį paleido mažiausiai vieną „neidentifikuotą balistinę raketą“, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Tai įvyko praėjus maždaug savaitei po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė Seulo planui statyti branduolinį povandeninį laivą. „Šiaurės Korėja paleido neidentifikuotą balistinę raketą Rytų jūros link“, – pranešė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas, turėdamas omenyje vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.

Rusija sutelkė karines pajėgas Ukrainos Pokrovske. Po daugiau nei metų trukusių kovų miestas iš esmės virto griuvėsiais. Prieškario laikotarpiu jame gyveno 60 tūkst. žmonių, o dabar – mažiau nei 1,3 tūkst. Jei Pokrovskas kris, jis taps didžiausiu miestu, kurį Ukraina prarado nuo kovų dėl Bachmuto 2023 m. gegužės mėn.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį įtakingą demokratų oponentę Nancy Pelosi pavadino „bloga moterimi“, šiai paskelbus, kad per kitus rinkimus pasitrauks iš pareigų. „Manau, kad ji buvo bloga moteris, prastai atlikusi savo darbą, padariusi šaliai didelę žalą ir pakenkusi jos reputacijai. Maniau, kad ji buvo siaubinga“, – žurnalistams Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas.  „Manau, kad išeidama į pensiją ji padarė didelę paslaugą šaliai.

Kazachstanas ketvirtadienį pareiškė, kad jo sprendimas prisijungti prie vadinamųjų Abraomo susitarimų yra „natūralus ir logiškas“. Tai daugiausia simbolinis žingsnis, nes ši Vidurinės Azijos respublika jau palaiko diplomatinius ryšius su Izraeliu. „Mūsų laukiamas prisijungimas prie Abraomo susitarimų yra natūralus ir logiškas Kazachstano užsienio politikos kurso tęsinys, pagrįstas dialogu, abipuse pagarba ir regioniniu stabilumu“, – teigiama kazachų vyriausybės pranešime.

Minia, atėjusi į Rygos senamiesčio Katedros aikštę protestuoti prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, apie 21 val. pamažu pradėjo skirstytis.  Policijos duomenimis, mitinge prieš prieš pasitraukimą iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo dalyvavo mažiausiai 10 tūkst. žmonių.  Žmonės būriavosi ne tik Katedros aikštėje, bet ir gretimose gatvėse.

Etiopijos Afaro regionas trečiadienį pranešė, kad jį puola kaimyninio Tigrėjaus regiono sukilėlių pajėgos, ir teigė, kad jos užėmė kaimus ir bombarduoja civilius gyventojus, o tai yra naujausias susiskaldžiusios šalies vidaus konflikto ženklas. Šiaurinio Tigrėjaus regiono sukilėliai 2020–2022 metais kariavo pilietinį karą prieš centrinę vyriausybę, per kurį žuvo apie 600 tūkst. žmonių, o santykiai su sostine ir kitais regionais tebėra įtempti.

Kamerūno prezidentas Paulas Biya, valdantis savo šalį jau 43 metus, ketvirtadienį buvo prisaikdintas aštuntai kadencijai, triumfavęs prieštaringai vertinamuose rinkimuose, kurie sukėlė masinius protestus ir vėlesnes represijas, per kurias žuvo keli demonstrantai. 92-jų P. Biya, seniausias valstybės vadovas pasaulyje, buvo paskelbtas nugalėtoju spalio 12-ąją vykusiuose rinkimuose, surinkusiu 53,7 proc.

Rygos senamiesčio Katedros aikštėje per protestą prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos ketvirtadienio vakarą buvo sulaikytas vyras. Policija patvirtino sulaikymą, žadėdama vėliau pateikti daugiau informacijos.  Tačiau demonstracija apskritai praėjo be didesnių incidentų. Policija ir jos partneriai stebėjo viešąją tvarką ir saugumą protestų vietose kitur Latvijoje. 10 tūkst.

2025 m. sausio 1 d. Italijoje gyveno 23 548 žmonės, sulaukę 100 metų – daugiau nei 2000 daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 21 211. Aštuonios iš dešimties ilgaamžių, arba 82,6 proc., yra moterys, sakoma ketvirtadienį „Istat“ paskelbtoje atnaujintoje ataskaitoje „Šimtamečiai Italijoje“.  Be to, 724 šalies gyventojai buvo 105 metų ir vyresni, moterų tarp jų padaugėjo iki 90,7 procento. Iš 19-os asmenų, sulaukusių 110 ir daugiau metų, tik vienas yra vyras.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad baigė virtinę smūgių prieš „Hezbollah“ ginklų sandėlius Pietų Libane, praėjus kelioms valandoms po to, kai įsakė gyventojams evakuotis iš kai kurių teritorijų. „IDF (kariuomenė) įvykdė virtinę smūgių prieš Radwano teroristų infrastruktūrą ir ginklų saugyklas pietų Libane“, – pranešė kariuomenė, turėdama omenyje sukarintos libaniečių grupuotės „Hezbollah“ elitines Radwano pajėgas.

Keli tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą susirinko Rygos senamiesčio Katedros aikštėje protestuoti prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Tarp protestuotojų buvo šeimų su mažais vaikais ir pagyvenusių žmonių. Prie mitingo prisijungė Saeimos parlamentarai, įskaitant ir partijos „Naujoji vienybė“ narius. Protestuotojai rankose laikė plakatus, kuriuose prieštaravo Latvijos pasitraukimui iš Stambulo konvencijos.

Netikėtas incidentas įvyko Ovaliajame kabinete, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo akivaizdoje sąmonę prarado Danijos farmacijos milžinės „Novo Nordisk“ vadovas Gordonas Findley. Vyras netikėtai nualpo spaudos konferencijos metu, kuri buvo skirta farmacijos sektoriaus temoms aptarti. Incidentas įvyko tiesioginės spaudos konferencijos metu, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. Baltųjų rūmų atstovai jau patvirtino, kad G. Findley sveikatos būklė yra stabili, o jis netrukus atsigavo.

Baltieji rūmai vėliau ketvirtadienį turėtų paskelbti, kad dar viena šalis normalizuos santykius su Izraeliu pagal vadinamuosius Abraomo susitarimus, pranešė JAV prezidento Donaldo Trumpo  specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.  „Šįvakar skrendu atgal į Vašingtoną, nes šiąnakt paskelbsime apie dar vienos šalies prisijungimą prie Abraomo susitarimų“, – Majamyje vykusiame Amerikos verslo forume sakė S. Witkoffas.

Ketvirtadienį buvusi dešiniųjų pažiūrų Bolivijos prezidentė Jeanine Anez buvo paleista iš kalėjimo po daugiau nei ketverių už grotų praleistų metų – kitą dieną, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino jai skirtą 10 metų bausmę už įtariamą perversmo planavimą.  58 metų J. Anez išėjo iš moterų kalėjimo La Pase, iškėlusi Bolivijos vėliavą, ją pasitiko artimieji ir rėmėjai.  „Niekada nesigailėsiu, kad tarnavau savo šaliai“, – prie kalėjimo vartų per garsiakalbį pareiškė ji.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad yra pasirengęs dar kartą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei to prireiktų.

Dėl JAV sankcijų rusų naftos milžinė „Lukoil“ susidūrė su problemomis Azerbaidžane, kur naudojo Baku uostą naftai iš dviejų Kaspijos jūros šelfo telkinių gabenti. „Reuters“ skelbia, kad šis uostas atsisako bendradarbiavimo su „Lukoil“. „Reuters“ praneša, kad nuo lapkričio „Lukoil“ mažina naftos gabenimą per Baku uostą ir nukreipia krovinius į Machačkalą – vienintelį neužšąlantį Rusijos Federacijos uostą Kaspijos jūroje.

Pietų Švedijoje ketvirtadienio vakarą kilo sumaištis – dėl virš oro uosto pastebėtų dronų sustabdytas skrydžių eismas. Geteborgo-Landveterio oro uoste uždrausta kilti ir leistis lėktuvams, o reisai nukreipiami į kitus miestus. Tarnybos aiškinasi, kam priklausė paslaptingi orlaiviai, o incidentas įsilieja į vis dažnėjančių panašių atvejų virtinę visoje Europoje, skelbia „Aftonbladet“. Apie dronų pasirodymą virš oro uosto informavo Švedijos civilinės aviacijos administracija.

Pakistanas ketvirtadienį neigė Afganistano kaltinimus, kad šis pradėjo apšaudymą pasienyje, teigdamas, kad karinius veiksmus inicijavo patys afganai.  „Griežtai atmetame Afganistano pusės skleidžiamus teiginius dėl šiandienos incidento prie Pakistano ir Afganistano sienos Čamane“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Pakistano informacijos ministerija.  „Apšaudymą pradėjo Afganistano pusė, į ką mūsų saugumo pajėgos nedelsdamos reagavo apgalvotai ir atsakingai“, – pridūrė ministerija.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad lyderiai privalo susidurti su „moraline nesėkme ir mirtinu aplaidumu“, nepavykus pasiekti 1,5 laipsnio Celsijaus klimato kaitos tikslo, ir skubiai ištaisyti padėtį klimato kaitos konferencijoje (COP30).  Dešimtys valstybių ir vyriausybių vadovų susirinko Brazilijos Amazonijos regione prieš kitą savaitę numatytas JT klimato derybas, vyksiančias mokslininkams patvirtinus, kad bus peržengta saugesnė Pa...

Po istorinės papuošalų vagystės iš Paryžiuje veikiančio Luvro (angl. „Louvre“), muziejus susiduria tyrimu dėl nepakankamo saugumo, nes paaiškėjo, kad prie muziejaus vaizdo stebėjimo sistemos buvo galima prisijungti su slaptažodžiu „Louvre“, rašo „Liberation“. Negana to, taip pat lengvai buvo galima prisijungti prie Luvro kibernetinio saugumo programinės įrangos, kurią muziejus pirko iš bendrovės „Thales“, nes slaptažodis buvo tiesiog šios bendrovės pavadinimas.

Austrijos valdžios institucijos Vienoje rado ginklų, siejamų su trimis įtariamais Palestinos smogikų grupuotės „Hamas“ nariais, kurie buvo sulaikyti Berlyne. Austrijos vidaus žvalgybos tarnyba DSN ketvirtadienį pranešė, kad buvo konfiskuoti penki pistoletai ir 10 šovinių dėtuvių. „Rasti ginklai yra siejami su užsienyje veikiančiomis teroristinės organizacijos „Hamas“ struktūromis“, – teigė DSN.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė skyrusi pirmąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Rusijos kareiviui, kaltinamam Ukrainos karo belaisvio nužudymu.  Kyjivas ne kartą kaltino Maskvos pajėgas žudant mūšyje pasidavusius karo belaisvius, vadina tai neteisėtomis egzekucijomis ir karo nusikaltimais.  „Tai pirmasis nuosprendis Ukrainos istorijoje, kai okupantas gavo tokią bausmę būtent už gynybos pajėgų kario egzekuciją“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime.