Negana to, taip pat lengvai buvo galima prisijungti prie Luvro kibernetinio saugumo programinės įrangos, kurią muziejus pirko iš bendrovės „Thales“, nes slaptažodis buvo tiesiog šios bendrovės pavadinimas.
Saugumo spragos
Ataskaitoje, parengtoje dar prieš neseniai įvykusį didelio atgarsio sulaukusį apiplėšimą, nurodoma, kad Luvro muziejus turėtų efektyviau naudoti turimas lėšas saugumui pagerinti ir renovacijos darbams vykdyti.
Ketvirtadienį pristatyta ataskaita buvo parengta prieš įžūlų muziejaus apiplėšimą spalio 19 d. „Cour des Comptes“ vadovas Pierre‘as Moscovici tvirtino, kad lėšų netrūksta. Problema, pasak jo, susijusi su prioritetų nustatymu.
Auditoriai paragino panaikinti taisyklę, reikalaujančią 20 proc. pajamų iš bilietų panaudoti eksponatų pirkimui, kad būtų galima skirti daugiau lėšų saugumui ir renovacijai. Jie teigė, kad 2018–2024 m. Luvras įsigijo 2 tūkst. 754 kūrinius, už kuriuos sumokėjo daugiau nei 100 mln. eurų. Esą tik mažiau nei ketvirtadalis iš jų buvo eksponuojami.
P. Moscovici įsilaužimą į muziejų pavadino „kurtinančiu pavojaus signalu“ ir pareiškė, kad vagystė tik patvirtino ataskaitoje pateikiamas išvadas.
Keturi plėšikai pavogė papuošalų, kurių vertę muziejus įvertino 88 mln. eurų. Jei brangakmeniai bus išardyti pardavimui, manoma, kad už juos pavyktų gauti tik dalį šios sumos. Brangakmeniai kol kas nebuvo rasti. Pareigūnai sulaikė tris įtariamuosius vyrus ir bendrininkę moterį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
