Tarp protestuotojų buvo šeimų su mažais vaikais ir pagyvenusių žmonių. Prie mitingo prisijungė Saeimos parlamentarai, įskaitant ir partijos „Naujoji vienybė“ narius.
Protestuotojai rankose laikė plakatus, kuriuose prieštaravo Latvijos pasitraukimui iš Stambulo konvencijos. Kai kurie žmonės laikė plakatus su su trimis žvaigždėmis – tai nuoroda į Laisvės paminklą, kuris vaizduoja moterį, laikančią tris paauksuotas žvaigždes.
Protestuotojai laikė Latvijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavas, buvo įjungę telefonų žibintuvėlius ir kitus apšvietimo įrenginius. Kai kurie dalyviai dėvėjo tautinių kostiumų elementus. Organizatorių prašymu, daugelis buvo apsirengę raudonai.
Demonstraciją stebėjo daugybė teisėsaugos pareigūnų, kurie patruliavo ne tik Senamiesčio širdyje, bet ir aplinkui.
Nors Saeima atidėjo sprendimą dėl galimo Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos, protesto organizatoriai anksčiau skaičiavo, kad ketvirtadienio mitinge gali dalyvauti daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Protestai prieš Latvijos pasitraukimą iš Konvencijos ketvirtadienio vakarą taip pat vyksta kituose Latvijos miestuose ir užsienyje.
Moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė prasidėjus protestui žurnalistams sakė, kad mitingo tikslas – išreikšti visuomenės nepritarimą galimam pasitraukimui iš Stambulo konvencijos ir priminti visuomenei apie žmogaus teisių svarbą. Protestas taip pat skirtas pademonstruoti vienybę ir solidarumą.
„Protestuojame, nes neleisime savo politikams žaisti žaidimų su žmogaus teisėmis ir mūsų šalies tarptautine reputacija“, – sakė B. Jonitė, pridurdamas, kad „žala jau padaryta“.
Pasak B. Jonitės, Saeimos sprendimo atidėjimas iki kitų metų problemos neišsprendžia, o tik ją atitolina. Tai reiškia, kad diskusijos apie žmogaus teises Latvijoje tęsis dar mažiausiai metus.
Jei kita Saeima nuspręstų pasitraukti iš konvencijos, vis tiek būtų galima apskųsti sprendimą Konstituciniame Teisme arba surengti referendumą, sakė B. Jonitė. Ji mano, kad pasitraukimas iš Stambulo konvencijos prieštarautų visuomenės interesams ir galėtų neigiamai paveikti Latvijos tarptautinę reputaciją.
„Man sunku įsivaizduoti tokį žingsnį atgal. Tai jau rodo visiškai nenuoseklią užsienio politiką“, – teigė B. Jonitė.
Kaip pranešama, trečiadienį dauguma Latvijos parlamentarų nubalsavo už tai, kad įstatymo projektas dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos būtų perduotas pakartotiniam svarstymui naujos sudėties Saeimai, prezidentui Edgarui Rinkevičiui grąžinus teisės akto projektą parlamentui.
Nustatyta, kad pasiūlymus dėl minimo teisės akto bus galima teikti iki 2026 metų lapkričio 1 dienos. Latvijoje kitų metų spalio pradžioje vyks parlamento rinkimai, o naujos sudėties Saeima į pirmąją sesiją gali susirinkti lapkričio pradžioje. Tai reiškia, kad jai taip pat teks svarstyti įstatymo projektą dėl Stambulo konvencijos denonsavimo..
Praėjusią savaitę dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš vadinamosios Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.
Latvijos parlamento 2024-aisiais ratifikuota Europos Tarybos konvencija reikalauja, kad ją pasirašiusios šalys parengtų įstatymus ir politiką, kuria būtų siekiama nutraukti smurtą prieš moteris ir fizinį smurtą artimoje aplinkoje.
Praėjusį ketvirtadienį dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje Įstatymo projektui pritarė opozicinių frakcijų parlamentarai ir valdančiajai koalicijai priklausančių Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai.
Įstatymo projektą pateikė opozicinė dešiniojo sparno partija „Pirmiausia Latvija“, tačiau jam pritarė ir kitos opozicinės politinės jėgos: „Nacionalinis aljansas“, „Jungtinis sąrašas“ ir „Už stabilumą!“, taip pat valdančiajai koalicijai priklausančių Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai.
Koalicinės partijos „Naujoji vienybė“ ir „Pažangieji“ nepritaria pasitraukimui iš Konvencijos.
Praėjusį trečiadienį apie 5 tūkst. žmonių protestavo prie Saeimos rūmų prieš galimą Latvijos pasitraukimą iš Konvencijos.
Latvijoje Stambulo konvencija įsigaliojo praėjusių metų gegužės 1 dieną. Tai tarptautinė sutartis, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.
Tai apima visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, taip pat smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
