Šiaurinio Tigrėjaus regiono sukilėliai 2020–2022 metais kariavo pilietinį karą prieš centrinę vyriausybę, per kurį žuvo apie 600 tūkst. žmonių, o santykiai su sostine ir kitais regionais tebėra įtempti.
Trečiadienį Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas (TPLF) „įžengė į Afaro teritoriją ir jėga perėmė šešių kaimų kontrolę, apšaudydamas civilius gyventojus iš minosvaidžių ir (sunkiosios artilerijos)“, sakoma Afaro regiono administracijos pareiškime.
TPLF kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pateikti komentarus.
Afaras nepateikė jokių duomenų apie galimas aukas.
Valdžia teigė, kad Tigrėjaus pajėgos užpuolė Mėgalio rajoną Afare ir „toliau iš sunkiosios ginkluotės apšaudė civilius ganytojus“, ir įspėjo, kad „imsis savo pareigos gintis“, jei išpuoliai tęsis.
TPLF dominavo Etiopijos politikoje nuo 1991 iki 2018 metų, kai į valdžią atėjus ministrui pirmininkui Abiy Ahmedui (Abijui Ahmedui) partija buvo nustumta į šalį.
Gegužę Etiopijos rinkimų komisija uždraudė šiai partijai vykdyti politinę veiklą.
Praėjusį mėnesį centrinė vyriausybė laiške Jungtinėms Tautoms (JT) apkaltino TPLF užmezgus ryšius su kaimynine Eritrėja ir „aktyviai rengiantis kariauti prieš Etiopiją“.
Jos finansų ministerija taip pat atšaukė daugiau kaip 2 mlrd. birų (11,27 mln. eurų) išmokėjimą Tigrėjui.
„Deja, didelė dalis Tigrėjui skirto biudžeto nukreipiama kariniams tikslams, o tai kenkia regionui ir dėl to kenčia paprasti žmonės“, – praėjusią savaitę parlamentui sakė A. Ahmedas.
Tigrėjaus regionas, kuriame gyvena apie 6 mln. žmonių, yra visiškai ekonomiškai išsekintas, o apie milijonas žmonių tebėra perkelti iš namų dėl 2020–2022 metų karo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
