Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos pajėgos susprogdino iš Selydovės gyvenvietės į Pokrovską vedantį kelią. Desantininkų šturmo pajėgų 7-asis greitojo reagavimo korpusas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Gynybos pajėgos smūgiuoja priešo logistikos keliams Pokrovsko prieigose. Per oro antskrydį buvo sunaikintas Selydovę ir Pokrovską jungiantis kelias. Todėl rusai šiuo keliu nebegali skverbtis į Pokrovską su lengvosiomis transporto priemonėmis“, – teigė kariuomenė.

Vokietijos Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris ragina, pasibaigus karui Ukrainoje, vėl pirkti dujas ir naftą iš Rusijos. „Po paliaubų atnaujinti Rusijos energetikos produktų tiekimą turėtų būti mūsų interesas. Ateityje Rusija vėl turi būti mūsų prekybos partnere, bet mes neturime tapti vėl nuo jos priklausomi“, – M. Kretschmeris šeštadienį pareiškė interviu žiniasklaidos priemonių grupei „Funke“. Anot jo, geri ekonominiai santykiai taip pat didina Vokietijos saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė apie pertvarkas valstybės valdomose energetikos bendrovėse. Korupcijos skandalas jas supurtė tuo metu, kai Rusija toliau bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Korupciją tiriantys teisėsaugininkai teigia, kad energetikos sektoriuje galėjo būti pasisavinta apie 100 mln. JAV dolerių. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, nes tuo pačiu metu dėl Rusijos vykdomų atakų žmonėms atjungiamas elektros tiekimas.

Lapkričio 15 d-osios naktį mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk, kuri buvo sunkiai sužeista per Rusijos ataką Kyjive. Jai buvo 73 metai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra. „Su giliu liūdesiu ir širdgėla pranešame, kad mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk – motina, močiutė, didžiulės širdies ir nepaprasto likimo moteris.

Šiaurės Korėja, išeikvojusi savo atsargas, daugiau nei perpus sumažino artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai. Kartu Pchenjano režimas pradėjo savo atakos dronų gamybą. Tai interviu „Reuters“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.

Rusijoje buvo atakuota Riazanės naftos perdirbimo gamykla, todėl jos veikla bus sustabdyta. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Buvo atakuota Riazanės naftos perdirbimo gamykla. Sekdama Saratovo gamyklos pavyzdžiu ji sustabdys veiklą“, – sakė jis.

Per pastarąją parą Černihivo srityje užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas. Rusai smūgius vykdė bepiločiais orlaiviais. Iš viso per praėjusią parą buvo užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Per praėjusią parą rusai du kartus atakavo Semenivką. Buvo apgadinti civiliniai automobiliai, taip pat vienos, jau nebeveikiančios, įmonės pastatas. Agresorius taip pat atakavo Koriukivkos rajoną.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad dėl naujų korupcijos skandalų gali būti sunkiau išlaikyti sutarimą dėl tolesnio solidarumo su Ukraina. D. Tuskas pažymėjo, kad jau anksčiau įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie būtinybę itin jautriai reaguoti net į menkiausius korupcijos požymius jo aplinkoje, nes tai turi įtakos ir jo paties reputacijai.

Saratovo naftos perdirbimo gamykla Rusijoje po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų lapkričio 11 d. sustabdė pirminį naftos perdirbimą. Apie tai penktadienį agentūrai „Reuters“ pranešė du pramonės šaltiniai. Agentūros pašnekovų teigimu, gamykla gali būti sustabdyta iki mėnesio pabaigos. Šaltiniai pažymėjo, kad naftos distiliavimo įrenginys KDU-6, vienintelis pirminio perdirbimo įrenginys gamykloje, galėjo būti pažeistas per oro smūgius. Jo nominalus dienos pajėgumas buvo apie 20 tūkst.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as paaiškino, kodėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas veda dialogą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo UNIAN. J. D. Vance`as atsakė, kodėl Trumpas kalbasi su Putinu Anot jo, D. Trumpas vykdo „agresyvią diplomatiją“, kuri yra būtina taikai pasiekti. „Jums nereikia sutikti su Vladimiro Putino sprendimu įsiveržti į Ukrainą, bet jei norite pasiekti taiką, turite būti stiprūs. Taip pat turite kalbėtis su žmonėmis.

Rusijos karinės pajėgos tęsia puolimą Pokrovsko kryptimi, o Ukrainos pajėgos vykdo kontratakas. Neseniai pasirodžius „įžengimo į miestą“ vaizdo įrašui, kuriame Pokrovske užfiksuotos rusų pajėgos, sulaukė pasipiktinimo ir tarp pačių rusų. Pasirodo, vaizdo įraše matomi rusų kariai buvo sutriuškinti ukrainiečių artilerijos smūgiais.

Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis perspėja, kad Ukraina, nesustabdžiusi korupcijos, negalės tikėtis nei narystės Europos Sąjungoje, nei ilgalaikės Vakarų paramos. Politikas pabrėžia, jog būtent griežta reakcija į skandalus taps esminiu kriterijumi vertinant Ukrainos pasirengimą eurointegracijai, rašo „Evropeiskaja pravda“. R. Sikorskis buvo paklaustas, ar korupcijos skandalas Ukrainoje turėtų paveikti Lenkijos paramą šaliai.

Ukrainos gynybos ministerijos (GUR) Pagrindinės žvalgybos direkcijos duomenimis, šiais metais Kremlius planuoja įdarbinti tūkstančius Šiaurės Korėjos darbininkų, kurių užduotis bus surinkti „Shahed“ raketas, praneša UNIAN. Žvalgybos šaltinių teigimu, iki 2025 m. pabaigos Rusija planuoja įdarbinti apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų, kurie dirbs įmonėse, esančiose Jelabugos atskiroje ekonominėje zonoje, Tatarstane.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sudavė smūgį okupantams – Donecko srityje buvo sunaikinta 51-osios Rusijos armijos gyvosios jėgos sutelkimo vieta, kur, kaip teigiama, priešas bandė slapta kaupti pajėgas nepaisant nepalankių oro sąlygų. Specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) padaliniai sunaikino 51-osios Rusijos armijos personalo sutelkimo vietą Ujuto gyvenvietėje Donecko srityje, rašo UNIAN.

Naktį Rusija surengė milžinišką ataką prieš Ukrainą – raketų nuolaužos Kyjive apgadino Azerbaidžano ambasadą, o sostinėje ir keliuose regionuose sunaikinta dešimtys gyvenamųjų pastatų, nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė, kad dėl Rusijos smūgio vien Ukrainos sostinėje buvo sunaikintos dešimtys daugiaaukščių pastatų, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Iskander“ raketos nuolaužos apgadino Azerbaidžano ambasadą.

Rusijos surengta naktinė ataka prieš Ukrainą pareikalavo gyvybių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu paragino dar labiau stiprinti spaudimą agresorei. Prezidentas V. Zelenskis pokalbio su Suomijos prezidentu A. Stubbu metu aptarė tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos ataką, skelbia „Ukrinform“. „Kalbėjau su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Vėl įvyko baisi Rusijos ataka prieš Ukrainą, mūsų žmones, paprastus gyvenamuosius namus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija atkirto Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kai šis socialiniuose tinkluose ėmė komentuoti korupcijos skandalą Ukrainoje.

Ukrainą sudrebinęs korupcijos skandalas energetikos sektoriuje pasiekė ir Vašingtoną – ambasadorė Olha Stefanišyna patvirtino, kad Kyjivas skubiai teikia informaciją JAV įstatymų leidėjams, baiminantis, jog skandalas gali tapti pretekstu mažinti paramą karo alinamai šaliai, rašo „Evropeiskaja pravda“. O. Stefanišyna apie „skandalą, susijusį su prezidento Zelenskio administracija“, patikslino, jog Ukraina ketina aptarti situaciją su JAV įstatymų leidėjais, kurie gali pasinaudoti šia byla kaip ar...

Rusijos invazijai užsitęsus ir frontui toliau slenkant į Ukrainos gilumą, šalis ruošiasi ilgam ir alinčiam karui: nuo dronų pramonės plėtros iki kariuomenės reformų. Tačiau didėjant nuostoliams, gilėjant politinėms krizėms ir Vakarams vis dar svarstant paramos apimtis, Kyjivą vis stipriau spaudžia ir įnirtingi mūšiai, ir vidaus įtampa. Ukrainos miestas Pokrovskas Donecko srityje yra pavojuje. Tuo pat metu Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.

Naktį surengta dronų ataka Rusijos Novorosijsko uostui sukėlė didžiulį gaisrą strategiškai svarbiame naftos terminale „Šescharis“. Pranešama apie apgadintą infrastruktūrą, sužeistus įgulos narius ir mieste pabirusius dronų nuolaužų fragmentus. Pranešama, kad buvo smogta „Šescharis“ – dideliam eksportiniam naftos terminalui, kuris yra „Transneft“ kompanijos naftotiekių galutinis taškas. Tai strategiškai svarbus mazgas Rusijos naftos ir naftos produktų eksportui per Juodąją jūrą.

Ukrainos kariuomenė gali būti priversta pasitraukti iš intensyvių kovų draskomo Pokrovsko, o sprendimas dėl galimo atsitraukimo, pasak karo eksperto Aleksejaus Getmano, jau yra priimtas, rašo UNIAN. Sudėtingiausia kariškiams planavimo ir organizavimo požiūriu yra planinis kariuomenės išvedimas. Taip teigė A. Getmanas – Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, karo ekspertas, komentuodamas galimą gynybos pajėgų pasitraukimą iš Pokrovsko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies vyriausybė pradėjo visų valstybinių įmonių auditą. Tokių veiksmų kariaujanti šalis priversta imtis po korupcijos skandalo – didelio masto nusikalstama schema, dariusi poveikį strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“....

ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova teigia, kad šalyje nuskambėjęs korupcijos skandalas nėra tik dar viena politinė krizė – priešingai, tai esą rodo, jog Ukrainos antikorupcinės institucijos veikia ryžtingai ir nepriklausomai, nors skandalas palietė net aukščiausius pareigūnus.

Zaporižios srityje apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su fronto kariais, išklausė jų problemas ir pažadėjo skirti daugiau išteklių gynybai šiame viename karščiausių fronto ruožų, rašo UNIAN. „65-oji atskira mechanizuotoji brigada, priklausanti 17-ajam korpusui ir ginanti mūsų valstybę, taip pat 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados kariai. Tai – gynyba Stepnohirsko rajonuose.

JAV turi galimybę padėti Ukrainai sustabdyti Rusijos agresiją ir tai padaryti neįsitraukdamos į pavojingą eskalaciją, teigia „The Washington Post“. Pasak analitiko, Kyjivui būtina skubi finansinė ir karinė parama, o Vakarai privalo rasti būdų spausti Kremlių, kartu palikdami jam kelią pasitraukti iš karo. Tokią nuomonę „The Washington Post“ išreiškė Ronas Wahidas, „Magellan Investment Holdings“ generalinis direktorius ir strateginės žvalgybos bendrovės „Arcanum“ valdybos pirmininkas.

Bendradarbiaujant Ukrainos ir Lietuvos teisėsaugai buvo sulaikytas Rusijos pusėje kovojęs ukrainietis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Kaip nurodoma SBU pranešime spaudai, sulaikymas įvyko pasienyje su Lietuva, kur įtariamasis bandė pabėgti. Tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytasis – 33 metų dronų operatorius, leidęs Rusijos bepiločius virš Chersono.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pokalbį, kuriame aptarė Kyjivą sudrebinusį korupcijos skandalą.

Ankstų ketvirtadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos puolė keletą svarbių taikinių Rusijoje, panaudojusios šalyje sukurtus ginklus: raketas „Flamingas“, „Bars“ ir dronus „Liutyj“, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Siekdami sumažinti įsiveržėlių iš Rusijos karinį, ekonominį ir puolamąjį potencialą, Ukrainos daliniai per naktį atakavo kelias dešimtis taikinių Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sakoma pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos dronų ataką netoli Bohuslavkos kaimo Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai trys žmonės. Pasak gubernatoriaus Oleho Syniehubovo, du žmonės žuvo iškart po smūgio, vienas mirė ligoninėje. Gubernatorius taip pat pranešė, kad dar vienas žmogus buvo sužeistas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas naujai paskolai yra „veiksmingiausias būdas“ finansuoti Ukrainą. Tačiau tam priešinasi Belgija, tad ji išdėstė ir kitas galimybes. 27 valstybių blokas ieško lėšų, kad padėtų Kyjivui užkamšyti gresiančias biudžeto skyles, Rusijai jau ketvirtus metus tęsiant karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį nurodė įvesti sankcijas savo buvusiam bendražygiui ir verslo partneriui, kuris yra pagrindinė figūra dideliame Kyjivą krečiančiame korupcijos skandale. Šis žingsnis buvo žengtas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas atleido energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris beveik ketverius metus kentėjo nuo Rusijos atakų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad lanko karius netoli fronto linijos pietinėje Zaporižios srityje, kur Rusija pastaruoju metu daro pažangą per beveik ketverius metus trunkančią invaziją. V.  Zelenskis socialiniame tinkle X teigė aplankęs „65-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadovavimo postą“ netoli fronto linijos esančiame Orichive ir paskelbė nuotraukas iš susitikimo su kariais.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį nurodė, kad maždaug 13,5 tūkst. kv. km Ukrainos ežerų, upių ir pakrančių vandenų gali būti užteršti minomis ir sprogmenimis. Nors Rusijos, 2022-ųjų vasarį pradėjusios didelio masto invaziją, karas prieš Ukrainą vyksta daugiausia sausumoje, abi šalys yra užminavusios didelius rajonus netoli krantų, be to, kai kurie nesprogę rusų sviediniai, raketos, bombos atsiduria vandens telkiniuose. „Maždaug 13,5 tūkst. kv.

Rusijos kariuomenė smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos Odesos srityje įsikūrusį Arcyzo miestą ir apgadino ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra. „Lapkričio 13 d. naktį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Arcyzo miestą. Dėl priešo atakos buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Ukrainos Donecko srityje aktyvios kovos zonoje tebėra 15 400 civilių, tarp jų nėra vaikų, pranešė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Dmytro Petlinas. „Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje tebėra apie 198 500 civilių. 15 400 jų yra aktyvių kovos operacijų zonose, apimančiose 20 gyvenviečių ir bendruomenių“, – sakė D. Petlinas. Jis pabrėžė, kad vaikų šiose vietovėse nėra.

Ukrainos ministrų kabinetas tęsia sprendimų, kuriais siekiama pertvarkyti nacionalinės branduolinės energijos gamybos bendrovės „Energoatom“ valdymą, seriją ir nusprendė nušalinti kelis šios įmonės pareigūnus, tinkle „Telegram“ pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. „Remdamasi iš NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro – ELTA) gauta medžiaga, vyriausybė nusprendė skubiai nušalinti viceprezidentą ir valdybos narį Jacobą Hartmutą“, – pareiškė ji.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi surengti derybas tarp Rusijos ir JAV Budapešte, skelbia rusų agentūra TASS. Anot jo, Maskva pasirengusi, jei susitikimas bus grindžiamas Aliaskos susitikimo rezultatais. S. Lavrovo teigimu, data dar nenustatyta, tačiau kontaktas tarp dviejų šalių tęsiasi S. Lavrovas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neva gavo „užkulisinę informaciją“, dėl kurios susitikimas Budapešte buvo atšauktas.

Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sukritikavo Kinijos paramą Rusijai. Ministrai bendrame pareiškime, paskelbtame po Kanadoje surengtų derybų, pasmerkė „Kinijos, kuri yra lemiama Rusijos karo įgalintoja, vykdomą ginklų ir dvejopo naudojimo komponentų tiekimą“. G7 ministrai už karinės paramos teikimą Rusijai dar pasmerkė Šiaurės Korėją ir Iraną. G7 šalių grupę sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius tikisi atnaujinti ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje sprendimo. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN, rašo „Moscow Times“. Jis teigia, kad Maskva yra pasirengusi užmegzti santykius su Vašingtonu „kuo greičiau, kai Amerika bus pasirengusi“. „Mes nuoširdžiai tikimės, kad prezidentas D. Trumpas vis dar yra pasirengęs prisidėti prie politinio ir diplomatinio Ukrainos problemos sprendimo“, – sako D. Peskovas.

Rusija keičia savo atakų prieš Ukrainą taktiką – okupantai vis dažniau naudoja balistines raketas ir išnaudoja oro gynybos spragas. Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad tokie smūgiai tampa vis intensyvesni, o Ukrainai kritiškai trūksta priešlėktuvinės gynybos sistemų, galinčių atremti masines ataka.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi kariauti dar trejus metus, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesugebės to atlaikyti, rašo „Clash Report“. „Ukraina ruošiasi dar trejų metų karui, o panašūs kolonijiniai karai paprastai trunka apie dešimt metų. Nemanau, kad Putinas atlaikys dar trejus metus“, – sakė jis. Anot jo, V. Putinas pasirodė gerokai prasčiau nei pats Rusijos diktatorius to tikėjosi.

Jei rusų pradėtas visapusiškas karas Ukrainoje tęsis iki 2026 m. birželio 10 d., jis bus ilgesnis nei Pirmasis pasaulinis karas. Kovos veiksmai įstrigo aklavietėje, tačiau Rusijos aukščiausioji vadovybė toliau aukoja kareivių gyvybes atakose, pasmerktose žlugti, rašo „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Edwardas Carras. Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas greičiausiai neturi aiškaus plano dėl karo Ukrainoje.

Rivnės atominė elektrinė stiprina savo gynybą – čia įrengiamas antrasis apsaugos lygis, galintis atlaikyti net tiesioginį dronų smūgį. Elektrinės vadovybė teigia, kad darbai jau baigiami, o papildomos priemonės padės geriau apsisaugoti nuo galimų Rusijos atakų. Rivnės atominėje elektrinėje įrengiamas antrasis pagrindinių jos objektų apsaugos lygis, galintis atlaikyti tiesioginį drono smūgį. Projekto kaina yra panaši į analogiškų objektų, kuriuos įrengia NEK „Ukrenergo“, vertę.

„Foreign Policy“ teigia, kad Vakarų strategija Rusijos atžvilgiu turi keistis – nebe laikas bandyti įtikinti Vladimirą Putiną sustoti, o tiesiog laukti, kol jo agresyvi politika žlugs pati. JAV politika Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu ilgą laiką buvo nukreipta ne į tai, kad Kyjivas susigrąžintų teritorijas ar nugalėtų Maskvą, o į tai, kad įtikintų Rusijos vadovą V. Putiną, jog jo puolimas galiausiai žlugs.

Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Apie atsistatydinimą iš energetikos ministrės pareigų ji paskelbė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ją ir dabartinį teisingumo ministrą žengti šį žingsnį dėl didelio masto korupcijos schemos šalies energetikos sektoriuje. „Pateikiau atsistatydinimo pareiškimą“, – socialiniuose tinkluose nurodė S. Hrynčuk.  Ji pridūrė, kad nepažeidė jokių įstatymų.

Praėjus beveik ketveriems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nemenku išbandymu tapo Kyjivą sukrėtęs didelis korupcijos skandalas ir gausėjantys kaltinimai, kad ukrainiečių prezidentūra naudojasi teismų sistema kritikams įbauginti ir nutildyti.

Rusijos kariuomenė užėmė tris gyvenvietes Ukrainos pietiniame Zaporižios regione, trečiadienį pranešė ukrainiečių vyriausiasis kariuomenės vadas, Maskvos pajėgoms toliau plečiant puolimą. Tankus rūkas leido Rusijos kariams prasiskverbti į ukrainiečių pozicijas Zaporižios srityje, rašė generolas Oleksandras Syrskis platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad ukrainiečių daliniai dalyvauja „varginančiuose mūšiuose“, kad atremtų Rusijos puolimą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje vis žlunga – nors jis tikėjosi greito susitarimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, realybė pasirodė daug sudėtingesnė. Kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpo planai dėl taikos įstrigo, o Kremlius ir toliau laikosi nepalaužiamų reikalavimų. JAV prezidentas D. Trumpas yra nusivylęs, kad jam nepavyko užbaigti karo tarp Rusijos ir Ukrainos.